Nepaisant ekonominio augimo ir pamažu didėjančio būsto įperkamumo, dalis Lietuvos gyventojų vis dar priversti gyventi socialiniuose būstuose. LRT.lt anksčiau rašė apie socialinius būstus kurortuose.
Į šį sąrašą gali būti įtraukti asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą mieste (arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą), Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, taip pat kai kurie užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvoje.
Štai vidutinė socialinio būsto laukimo trukmė Klaipėdoje yra apie 6 metai. Būsto eilės tvarka gyventojai Vilniuje vidutiniškai laukia iki 5 metų. Tuo tarpu kitiems tenka laukti ilgiau, nes ne visada iš karto atsiranda jų poreikius atitinkantis būstas.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dažnai pageidauja gyventi tik tam tikrame rajone - arčiau sveikatos priežiūros įstaigų - ir pirmame ar antrame daugiabučio aukšte, nes lipti aukščiau jiems jau sudėtinga.
Šiauliuose socialinio būsto laukimo laikotarpis sąraše priklauso nuo šeimos dydžio. Dėmesys atkreipiamas į tai, kad šeimos mažėja.
Pvz., 2025 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinis laukiančiųjų sąraše šeimos dydis yra 1,7, o, pvz., 2016 m. sausio 1 d. buvo 2,01“, - LRT.lt komentuoja Ž.
Socialinio būsto laukimo trukmė skirtinguose miestuose gali skirtis.
Būsto Nuomos Kompensacija: Alternatyvi Parama
Tačiau kol laukia socialinio būsto, sunkumų patiriantys gyventojai gali naudotis kita paramos forma - būsto nuomos kompensacija. Ji yra lankstesnė ir tinkama kur kas daugiau gyventojų, ne vien tik laukiantiems socialinio būsto.
Socialinio būsto nuomos kaina svyruoja nuo 10,14 iki 249,81 Eur/mėn. (1 kv. m kaina nuo 0,60 iki 3,62 Eur). Taip pat šiuo metu yra sudarytos 1569 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos ir neterminuotos sutartys.
„Paklausiausi Klaipėdos mieste yra 1 ir 3 kambarių socialiniai būstai. „Didžiausias poreikis yra vieno kambario būstų įvairiuose miesto mikrorajonuose.
Nekilnojamojo Turto Apmokestinimo Pokyčiai
2026 metų valstybės biudžeto projekte, be atlyginimų, pensijų ir gynybos finansavimo, numatyti ir reikšmingi pokyčiai nekilnojamojo turto apmokestinimui. Vyriausybė teigia, kad siekia didesnio socialinio teisingumo bei aiškesnės sistemos, kuri sumažintų skirtumus tarp savivaldybių.
Šiuo metu NT mokestis priklauso nuo savivaldybių sprendimų, o tarifai gali svyruoti nuo 0,3 iki 3 procentų. Nuo 2026 m. turėtų įsigalioti vieningesnė progresinė tvarka, kur turtas apmokestinamas proporcingai jo vertei.
Pagal naują modelį pagrindinis gyvenamasis būstas bus atleistas nuo mokesčio, jei jo vertė neviršys maždaug 450 tūkst. eurų, o kitas nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas palaipsniui didėjančiais tarifais nuo 0,1 iki 1 procento.
Vilnietė Ilona, nuomojanti dviejų kambarių butą Pašilaičiuose, sako, kad ši reforma jai gali būti netgi palanki. „Mano butas vertinamas apie 90 tūkstančius eurų. Iki šiol tarifas priklausė nuo savivaldybės sprendimų, todėl kartais būdavo neaišku, kiek teks mokėti. Naujas modelis turėtų labiau atsižvelgti į turto vertę“.
Ekonomistai pažymi, kad pagrindinis reformos tikslas - sumažinti netolygumus tarp skirtingų savivaldybių ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų skaičiuojami ne nuo vietos, o nuo realios turto vertės. Didžiausią poveikį reforma turėtų prabangiam nekilnojamajam turtui, komerciniams objektams bei antriems būstams. Didesnę mokesčių dalį prisiims tie, kurie valdo kelis būstus investicijai ar nuomai, ypač prestižiniuose rajonuose.
„Tai žingsnis link skaidrumo. Pagaliau atsiras aiškūs vertės slenksčiai, o ne savivaldybių loterija.
Finansų ministerijos duomenimis, naujoji sistema bus įgyvendinama palaipsniui - 2026 metai bus pereinamieji, o galutinė struktūra įsigalios iki 2027 m. pabaigos. Kol kas planuojama, kad bazinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, sieks 40 tūkst. eurų, o tarifas kils laipsniškai priklausomai nuo bendros turto vertės.
Gyventojų Lūkesčiai ir Baimės
Nepaisant pažadų apie skaidrumą, gyventojai pokyčius vertina atsargiai. Dalis jų baiminasi, kad po reformos gali padidėti vertinamosios turto vertės, o tai netiesiogiai išaugintų mokestinę naštą.
„Visi nori aiškumo, bet dažnai būna, kad po metų viskas vėl perrašoma. Jos teigimu, jei sistema bus nuosekli ir mokesčiai nebus keičiami kasmet, ji neturėtų problemų mokėti aiškiai apskaičiuotą sumą.
„Nenoriu lengvatų, noriu stabilumo. Jei žinosiu, kad mokestis kitąmet nesikeis, galėsiu ramiai planuoti nuomos kainą.
Tokios nuotaikos, anot ekspertų, vyrauja tarp vidutinių savininkų, kurie laukia ne mažesnių mokesčių, o pastovumo. Žmonės nori matyti, kad valstybė planuoja ilgalaikę politiką, o ne kiekvienais metais keičia taisykles pagal biudžeto skylę.
tags: #teisingumo #ministerija #socialinis #bustas