Pagrindinė verslo grandis - įmonė. Jau 8 - ojo dešimtmečio pabaigoje visame pasaulyje pradėjo daugėti įvairių rūšių įmonių, tačiau Centrinės bei Rytų Europos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, šis reiškinys yra palyginti visai nesenas. Pirmosios įmonės atsirado 1991 m., t.y. atgavus Lietuvos nepriklausomybę. Pasirinktos temos aktualumą lėmė vis didėjanti Lietuvos įmonių reikšmė ne tik ekonominiame, bet ir visuomeniniame šalies gyvenime, t.y. įmonės sudaro prielaidas augti ekonomikai, pritraukti dinamiškus žmones - verslininkus, lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius ir t.t.
Bendriausia prasme, įmonė - vienetas, paverčiantis išteklius didesnės vertės pusgaminiais arba gatavomis prekėmis bei paslaugomis. Remiantis Lietuvos Respublikos bendruoju įstatymu (2 straipsnis), „Įmonė“ apibūdinama taip: „Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Įmonę sudaro medžiaginių ir daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos pareigų ir teisių komplektas.
Akivaizdu, jog bendrąja prasme žodis „įmonė“ yra žodžių „firma“ bei „organizacija“ atitikmuo, todėl šie terminai ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir ekonominėje literatūroje dažniausiai traktuojami kaip lygiareikšmiai. Todėl savo darbe vartosiu daugmaž visus šiuos tris terminus.
Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose šalyse, įmonių veikla, verslas, jo organizavimas bei sąlygos yra reglamentuojamos tam tikrais teisės aktais.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys įmonių veiklą Lietuvoje
- Lietuvos Respublikos Konstitucija.
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja akcinių (uždarų akcinių) bendrovių steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.
- Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. Jis reglamentuoja IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas.
- Lietuvos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis.
- Lietuvos muitų tarifų įstatymas nustato taikomas muitų rūšis ir jų laikymosi atvejus, muitų tarifus eksportuojamoms ir importuojamoms prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką.
- Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas.
Įmonės gali būti skirstomos pagal įvairius požymius. Pagal teisinės sistemos (juridinį) požiūrį skiriamos individualios įmonės, ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės ir kt.
Skiriamos trys pagrindinės ūkinės veiklos (verslo) organizavimo formos:
- Individuali veikla.
- Įmonė.
- Partnerystė.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmones. Neribotos turtinės atsakomybės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos turtinės atsakomybės.
Ribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako už jos įsipareigojimus tik perduotu jai turtu, t.y. įmonės turtu. Neribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako už jos įsipareigojimus visu savo turtu. Tokiu atveju, individualios įmonės savininkas atsako visu savo turtu, o komanditinės ūkinės bendrijos nariai komanditoriai - tik įnašomis. Tokios įmonės turi fizinio asmens statusą.
1 pav. Juridiniai įmonių tipai
Individuali įmonė
Individuali įmonė - tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso vienam asmeniui. Tai lanksti, nesudėtina verslo kūrimo forma. Savininkas pats perka įrengimus, medžiagas, samdo darbuotojus, pats priima sprendimus, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso jam vienam ir jis jų su niekuo nesidalija, išskyrus valdžią (pajamų mokestis už gaunamą pelną). Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.
Šis įstatymas reglamentuoja individualių įmonių steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas. Šis įstatymas apriboja individualios įmonės dalyvio teisę būti kitos individualios įmonės dalyviu, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu. Individualios įmonės steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Pagal šį įstatymą turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise.
IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali pasirinkti kitą asmenį. Individuali įmonė turi juridinio asmens statusą. Naujasis įstatymas nereikalauja, kad individualios įmonės pavadinime būtų įvardijamas jos savininkas, turi būti tik jos teisinę formą nusakantys žodžiai „Individuali įmonė“ arba jos santrumpa „IĮ“.
Individuali įmonė - labiausiai paplitusi verslo organizavimo forma rinkos ekonomikos šalyse, ypatingai Vakarų valstybėse. Tokios įmonės (pagal skaičių) vyrauja daugelyje išsivysčiusių šalių, nors jų gaminama produkcija sudaro nedidelę nacionalinio produkto dalį. Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama arba kuriai reikalingi specialūs leidimai. Įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais.
Individualios (personalinės) įmonės steigimas
Įmonių įregistravimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai. Nuo 2004 m., sausio 1 d. veikia Juridinių asmenų registras (toliau Registras), kurio paskirtis registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją bei duomenis. Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybinei įmonei Registrų centrui (toliau Registro tvarkytojas). Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu bei atsakovu teisme.
Norint įregistruoti individualią įmonę, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą įregistruoti įmonę.
- Individualios įmonės nuostatus.
- Pažymą iš banko apie tai, kad į sąskaitą įmokėtas įstatinis kapitalas.
- Nekilnojamojo turto registro pažymą apie registruotą įmonės buveinę arba negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą įmonės ūkinei komercinei veiklai, nurodant adresą ir kuriam laikui jos suteiktos.
- Leidimą (licenciją) užsiimti tam tikra veikla. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos kai kurioms veiklos rūšims privaloma įsigyti licencijas.
Individualios įmonės valdymas
Šiose įmonėse valdymo organizacinė struktūra yra paprasta, lanksti, leidžianti greitai perduoti informaciją ir gauti atsakymą.
- Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą - individualios įmonės vadovą.
- Individualios įmonės savininkas yra individualios įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.
- Individualios įmonės savininkas gali vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose.
- Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis.
- Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, jeigu individualios įmonės atskaitomybės sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui.
Kaip jau paminėta individualių įmonių įstatyme, ir strateginė, ir operatyvi veikla yra įmonės savininko - vadovo prerogatyva.
Individualios įmonės valdymo schema