Lietuvos, Latvijos ir Estijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2007 m. milijonais eurų, pirmavo Estija (12389,9 mln. eurų), po to sekė Lietuva (8333,5 mln. eurų) ir mažiausios TUI buvo Latvijoje (5744,4 mln. eurų).
TUI 2007 m. vienam šalies gyventojui, daugiausiai teko Estijoje - 9214 eurai, Latvijoje - 2518 eurai, o Lietuvoje teko mažiausiai, tik 2462 eurai, t. y. 4 kartus mažiau nei Estijoje. Didžiausios tiesioginės užsienio investicijos sukauptos 2007 m. sausio 1 dienai iš trijų Baltijos valstybių buvo Estijoje. Lietuva užima antrąją vietą pagal pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų dydį.
Estijoje TUI 2007 m. sausio 1 dienai sudarė 12389,9 mln. eurų ir, palyginti su 2006 m. sausio 1 dienos duomenimis, išaugo 15,27 proc. ir buvo 48,7 proc. didesnės nei Lietuvoje ir 115,7 proc. Sukauptos TUI 2007 m. sausio 1 d., palyginti su 2006 m. sausio 1 d., labiausiai išaugo Latvijoje - 36,37 proc., Lietuvoje - 20,41 proc. ir Estijoje - 15,27 proc.
Per 2006 metus didžiausi TUI srautai buvo Estijoje - 1641,6 mln. eurų, Latvijoje - 1532,1 mln. eurų ir Lietuvoje - 1412,8 mln. eurų.2006 m. pabaigoje pagal TUI srauto per metus ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, Lietuva 1,6 karto atsiliko nuo Latvijos ir 2,1 karto - nuo Estijos. Pagal pateiktus Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje TUI 2006 m. sudarė 5,95 proc. nuo BVP, Latvijoje - 9,56 proc., o Estijoje - 12,55 proc.
Nagrinėjant grynusius TUI srautus ankstesniais laikotarpiais, visos trys Baltijos valstybės situacija susivienodina 1999-2000 metais. 1999m. TUI srautas į visas tris valstybes sumažėja: Latvijoje TUI, palyginus su praėjusiu laikotarpiu sumažėja 3 proc., Lietuvoje ir Estijoje - 47 proc, palyginus su 1998 m. Tokios pasekmės siejamos su Rusijos ekonomine krize. 2000 metais, TUI srautams į Lietuvą dar sumažėjus beveik penktąja dalimi, palyginus su praėjusiais metais, o Estijos ir Latvijos TUI srautams padidėjus atitinkamai 29 ir 19 proc. visų trijų rodiklis susilygina - gaunamo TUI srauto į šalį vidurkis pasiekia 365 mln. USD.
Situacija vėl kinta 2001 m. - Latvijos TUI sumažėja 68 proc., palyginus su praėjusiu laikotarpiu ir nagrinėjamu laikotarpiu pasiekia antirekordą: tais metais TUI srautas net 75 proc. mažesnis nei baziniais 1997 metais. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos TUI srautai nežymiai auga. Situacija visiškai priešingai 2002 m. - Latvijos TUI staigiai šauna aukštyn, padidėdamos net 93 proc., nors palyginus su baziniu laikotarpiu TUI srautas vis dar atsilieka daugiau nei 50 proc., beveik 50 proc. sumažėja TUI srautas į Estiją, srautas į Lietuvą padidėja 62 proc., palyginus su praėjusiu laikotarpiu. Į Estijoje TUI srautas išaugo net 2,2 kartus, Latvijoje - penktadaliu. 2004 metais pastebimas pagyvėjimas: TUI srautai padidėja į visas tris Baltijos valstybes ir pagaliau visose trijose valstybėse peržengiama 1997 metų riba, t.y. TUI srautas viršija 1997 metais buvusį TUI srautą. Lietuvoje TUI srautas padidėja daugiau nei 329 proc. palyginus su praėjusiu laikotarpiu, Latvijoje - 109 proc., Estijoje - mažiausiai - 4 proc.
Smarkiai padidėja TUI srautas į Estiją (109 proc.), kuris vėlgi sumažėja 2006 metais, kai tuo tarpu TUI srautai į Latviją ir Estiją 2005-2007 metais tolydžiai didėja. Pasak atliktų tyrimų, pagrindiniai veiksniai, pritraukiantys užsienio investuotojus - tai pigi darbo jėga, rinkos augimo potencialas, geografinė padėtis, ekonominis ir politinis stabilumas. Kita vertus, didžiausios kliūtys buvo biurokratinis mechanizmas ir nestabili įstatyminė bazė. Ši įstatyminė bazė, tai sudarė sąlygas laisvam kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimui ir investicinio klimato gerinimui.
TUI raidos etapai Lietuvoje
Charakterizuojant užsienio kapitalo atėjimo procesą Lietuvoje, galima išskirti keletą TUI raidos etapų: iki 1991 m., nuo 1991 iki 1996 metų ir po 1996 metų. Nuo 1990 metų pagrindiniai investuotojai, atėję į Lietuvą, buvo daugianacionalinės kompanijos, tokios kaip McDonalds, Philip Morris ir Coca Cola. Per visą nagrinėjamą laikotarpį mažiausiai TUI Lietuva pritraukė 1996 metais (609,71 mln. Lt, iš jų daugiau nei 60 proc. naujų TUI srautų atėjo iš investuotojų, kurie plėtė savo veiklą Lietuvoje, t.y. investavo jau ne pirmą kartą). Tai yra suprantama, nes tuo laikotarpiu Lietuvoje vis dar buvo labai daug ekonominių problemų, ir investicinis klimatas nebuvo palankus tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti.
Didžiulis šuolis įvyko 1998 metais. TUI siekė 3702 mln. Lt. Nors tai nereiškia Lietuvos ekonomikos atsigavimo - tais metais investicijų srautas yra didelis nes buvo privatizuotas "Lietuvos telekomas" už 2100 mln. Lt. Vėl buvo pritrauktas mažesnis investicijų srautas, kuris 2000 metais sudarė 1515,49 mln. Lt. 2001 ir 2002 metais vėl privatizuoti svarbūs objektai (Lietuvos taupomasis bankas bei Lietuvos žemės ūkio bankas). Didelis TUI srautas buvo gautas 2002 metais. Jis buvo net 47 procentais didesnis nei 2001 metais ir net 75,9 proc. didesnis negu 2000 metais.
Nors 1996-2002 metų laikotarpiu investicijų srautas beveik visą laiką didėjo, 2003 metais TUI sumažėjimas buvo labai ženklus - jos srautas buvo 3,5 karto mažesnis nei prieš metus ir sudarė tik 765 mln. Lt, pasiekdamas paskutinįjį 7 metų antirekordą. Nors 2004 m. TUI srautas, palyginus su praėjusiu laikotarpiu padidėjo beveik keturis kartus, sukauptos TUI bendras rodiklis 2004 m. pabaigoje sudarė apie 13,69 mlrd. Lt. ir per metus padidėjo tik beveik 4 proc. 2005 m. TUI augimas nežymus, palyginus su buvusiu laikotarpiu, tiesioginės užsienio investicijos padidėjo tik 18 proc.
Situacija žymiai gerėja 2006 metais - grynosios TUI išauga net 76 proc, palyginus su praėjusiu laikotarpiu. Lietuvos banko duomenimis palyginti su 2006 m., 2007 m. TUI srautas į Lietuvą sumažėjo 2,5 procento, o sukauptos TUI 2007 m. sausio 1 dienai sudarė 8333,5 mln. eurų ir, palyginti su 2006 m. sausio 1 diena, padidėjo 20,41 procento (2006 m. sausio 1 d. buvo 6920,7 mln. eurų). Vienam Lietuvos gyventojui jos teko 2462 eurai ir, palyginti su 2006 m. sausio 1d., padidėjo 428 eurais.
Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas srautus ir pagal tai, kiek tiesioginių užsienio investicijų tenka vienam gyventojui, buvo autsaiderė. Tuo tarpu Lietuvoje veikia mažai didžiųjų transnacionalinių korporacijų, o pagal sukauptas TUI vienam gyventojui mūsų šalis tarp visų ES valstybių užima paskutinę vietą. Tinkamai išnaudotas didėjantis verslo internacionalizavimas ir pasaulinė verslo perkėlimo tendencija gali daryti palankią įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms bei verslo bendradarbiavimui Lietuvoje. Tuo tarpu pernelyg smulkmeniškai reglamentuoti darbo rinkos santykiai, per daug biurokratizuota ir komplikuota žemės įsigijimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka menkina Lietuvos galimybes konkurencinėje kovoje su kaimyninėmis šalimis dėl užsienio investicijų. Vis dar didelė jos dalis susijusi su privatizavimu, kurio procesas baigiasi, ir (arba) įmonių jungimusi, o "plynojo lauko" investicijų dalis išlieka nedidelė. Svarbios tokios situacijos priežastys yra minėti investicinio klimato trūkumai, taip pat aiškios vieningos TUI pritraukimo politikos nepakankamumas bei investicijoms pritraukti skirtų teritorijų (pramoninių zonų, plyno lauko teritorijų, kt.) trūkumas.
Daugiausia TUI teko gamybos sektoriui, ypatingai maisto, gėrimų ir tabako pramonė.Šios pramonės šakos reikšmė kasmet vis mažėja. Tuo galima įsitikinti panagrinėjus TUI struktūrą Lietuvoje skirtingais metais. Pvz., jei 2000 metais apdirbamajai pramonei teko 66,proc. tai sudarė 24 proc. visų TUI, t.y. per 7 metus lyginamoji dalis sumažėjo daugiau nei per pusę. Šiai didėja finansinio tarpininkavimo paslaugų reikšmė - 2000 metais į šią sritį buvo pritraukta vos 0,6 proc. iki 5,5 proc., o 2007 metais išaugo iki 16,6 proc. Tai siejama su užsienio kapitalo bankų ir kitų finansinių institucijų, tokių kaip draudimo įmonės, pensijų fondai, investiciniai fondai atėjimu į Lietuvą. Šiai didėja nekilnojamojo turto ir nuomos sektoriaus reikšmė - nuo vos 2,5 proc. visų sukauptų TUI 2000 metais iki daugiau nei 21 proc. 2007 metais, t.y. jo reikšmė užsienio investuotojams padidėjo daugiau nei 8 kartus.
2006 m. daugiausia investuota yra į apdirbamąją gamybą - 39,9 procento (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą - 24,1%), finansinį tarpininkavimą - 16,0, transportą, sandėliavimą ir ryšius - 10,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą - 10,7, elektros, dujų ir vandens tiekimą - 10,6, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones - 7,6 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Per 2006 m. daugiausia padidėjo tiesioginės investicijos į apdirbamąją gamybą ir finansinio tarpininkavimo veiklą. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą - 60,3 procento, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą - 12,5, guminius ir plastikinius dirbinius gamybą - 6,1 procento visų apdirbamosios gamybos investicijų.
Statistikos departamento duomenimis 2005 metais daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,2 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Švedijos (13,6 proc.), Rusijos (12,9 proc.), Vokietijos (11,6 proc.) investuotojai. Per 2005 m. tiesioginės investicijos iš Europos Sąjungos šalis padidėjo 1720,8 mln. litų (13,9 proc.) ir sudarė 14070,0 mln. litų (74,8 proc.) visų tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės investicijos iš NVS šalis padidėjo 1067,3 mln. litų (75,3proc.) ir sudarė 2484,0 mln. litų (13,2proc.) visų tiesioginių užsienio investicijų. 2007 m. daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (22,6 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (15,3 proc.), Švedijos (10,6 proc.), Vokietijos (9,9 proc.) investuotojai. Lenkijos pirmavimą lėmė Lenkijos koncerno "PKN Orlen" investicijos į AB "Mažeikių nafta". Rusijos investuotojams pardavus šios įmonės akcijas, Rusija nusmuko į aštuntąją vietą. TUI iš ES 27 šalis sudarė 24,3 mlrd. litų (84,4 proc.), iš NVS šalis - 1,9 mlrd. litų (6,5 proc.) visų tiesioginių užsienio investicijų.
Per keletą pastarųjų metų didžiausių šalių investuotojų sąrašas išliko beveik nepakitęs. TUI srautai iš Skandinavijos šalių (Danijos ir Švedijos) didėja. Danijos tiesioginės užsienio investicijos nuo 1999 iki 2005 metų padidėjo nuo 9,71 proc. iki 15,3 proc. Jei jos išaugo nuo 1999 iki 2000 metų, šio laikotarpio padidėjimo tempas buvo 113 procents, nes 1999 metų laikotarpiu "Lietuvos draudimas" pritraukė 60 milijonų litų lėšų išleisdamas naujas akcijas ir parduodamas jas danų kompanijai Codan. Danija išsiskiria investicijomis į ryšius, alaus, cukraus gamybą. Labai daug TUI pritraukta ir iš Švedijos. TUI iš Švedijos nagrinėjamu laikotarpiu svyravo nežymiai - nuo 17,5 proc. 1999 metais iki 13,6 proc. 2005 metais. Švedija išsiskiria investicijomis į finansų sektorių (Vilniaus bankas). 1999-2005 metais TUI didėjo ir iš Estijos, atitinkamai nuo 4,14 proc. iki 8,2 proc., taigi, per šiuos visus metus padidėjo beveik dvigubai. Pagrindiniai Estijos investuotojai: Hansapaank (90,7 proc. Lietuvos taupomojo banko akcijos, 2001), Talino laivų statykla (92 proc. Vokietijos investicijos 1999-2005 metais palaipsniui augo. Lietuvoje yra įregistruota apie 1.200 Vokietijos įmonių. JAV buvo ir yra svarbus ekonominis ir politinis partneris Lietuvai.
Tačiau dabartinės prekybos apimtys bei JAV investicijos Lietuvoje neatspindi JAV - kaip strateginio partnerio-potencialo. Ekonominis ryšių su JAV stiprinimas yra vienas iš prioritetinių Lietuvos siekių dvišalių santykių plotmėje. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje - tai papildoma paskata JAV verslininkams investuoti Lietuvoje. Tačiau per pastaruosius metus TUI srautai iš JAV sumažėjo-nuo 13,37 proc. 1999 m. iki 3,4 proc. 2005 m. 1999 metais JAV užėmė antrąją vietą pagal TUI dydį Lietuvoje, o 2005 metais ji užėmė 8 vietą, o 2007 metais į pagrindinių investuotojų dešimtuką jau nebepatenka (parengta pagal Lietuvos ekonominės plėtros agentūros informaciją).
Suomijos investicijos Lietuvai taip pat labai svarbios. Pagrindiniai Suomijos investuotojai yra šie: Neste OY (Neste Lietuva), Amber Teleholdings Consortium ("Lietuvos telekomas"), Telia/Sonera ("Omnitel"), Partec Insulation, Finnfund, NEFCO (Partek Paroc). Tačiau pastaraisiais metais pastebimas Suomijos investicijų sumažėjimas (nuo 10,57 proc. 1999 m. iki 6,18 proc. 2002 m.). Suomija 1999 metais buvo 3 vietoje, o 2002 metais užėmė tik 6 vietą, 2007 metais - 5 vietą. Lietuvoje užregistruotos 844 bendros su Rusijos Federacija įmonės bei 238 Rusijos Federacijos kapitalo įmonės. Viso Rusijos Federacija į Lietuvoje registruotas įmones įstatinį kapitalą investavo 1427.6 mln. Lt., iš jų Rusijos Federacijos dalis yra 65.07 mln. Lt. Arba 4.55 %. Rusijos Federacijos įmonės įstatinio kapitalo dydis - 22.65 mln. Lt.
tags: #mcc #baltic #renovacijos