Medicinos bankas, įsteigtas 1992 m. lapkričio 24 d., yra finansų institucija, teikianti banko paslaugas privatiems asmenims ir verslo klientams 90 banko padalinių. Bankas priima indėlius, teikia kreditus, vykdo piniginius ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą, teikia garantijas savo klientams.
Šiame straipsnyje apžvelgiama nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į kainų pokyčius didžiuosiuose miestuose ir investicijų tendencijas. Aptariami komercinio NT investicijų rinkos atsigavimo požymiai ir būsto rinkos aktyvumo augimas.
Per devynis 2014 metų mėnesius UAB Medicinos bankas uždirbo 20,74 mln. litų neaudituoto pelno prieš paskolų ir investicinio turto vertės sumažėjimą. Vien per šių metų trečiąjį ketvirtį Medicinos bankas uždirbo 8,28 mln. litų pelno prieš paskolų ir investicinio turto vertės sumažėjimą ir tai yra geriausias ketvirčio veiklos rezultatas šiemet (pirmojo ketvirčio rezultatas - 4,74 mln. Lt, antrojo - 7,7 mln. litų).
Vis dėlto, trijų ketvirčių rezultatus gerokai pakoregavo banko investicinio turto ir paskolų portfelio pervertinimas, kurį užbaigus buvo suformuoti 56,79 mln. litų atidėjiniai galimai rizikai dengti. Dėl šios priežasties bendras banko veiklos rezultatas - 36,05 mln. litų nuostolis, kuris bus padengtas jau suformuoto pagrindinio akcininko Sauliaus Karoso 34,528 mln.
Nepaisant stabilios bankinės veiklos, iš naujo suformuotas atidėjinių portfelis (pokyčius lėmė iš naujo įvertinta banko grupės valdomo nekilnojamojo turto portfelio vertės kitimo rizika) turėjo įtakos tam, kad 2014-uosius Medicinos bankas baigė nuostolingai. Neskaičiuojant paskolų ir investicinio turto vertės sumažėjimo, bankas iš veiklos pernai uždirbo 7,60 mln. eurų (26,24 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno, tačiau bendras rezultatas, įvertinus papildomai suformuotus atidėjinius, buvo neigiamas - 9,5 mln. eurų (32,81 mln. litų) nuostolio.
Dar praėjusių metų pavasarį potencialiam nuostoliui dengti iš pagrindinio banko akcininko Sauliaus Karoso lėšų buvo suformuotas specialus 10 mln. eurų fondas, leidęs neutralizuoti praradimus dėl iš naujo įvertinto paskolų ir investicinio turto portfelio. Medicinos banko turtas 2014 m. pabaigoje siekė 251,28 mln. eurų (867,62 mln. litų), banko kapitalo pakankamumo rodiklis - 11,9 proc. (normatyvas 10 proc.), likvidumas - 49,08 proc.
„Išsamus banko turto ir paskolų portfelio pervertinimas buvo užbaigtas iki rugsėjo 1-osios, įgyvendinant Lietuvos banko inspektavimo metu nustatytų trūkumų šalinimo planą. Darbas buvo atliktas itin kruopščiai, taikant konservatyviausius vertinimo metodus. Buvo eliminuoti tam tikri neapibrėžtumai, ypač vertinant žemės rinkos sektoriuje esančius objektus, kurių vertės sumažėjimas iš esmės ir nulėmė galutinį rezultatą. Pasak jo, džiaugtis leidžia ir spalio mėnesio banko veiklos rezultatai, rodantys stabilią banko veiklą po turto pervertinimo - 2,2 mln. litų neaudituoto pelno arba 1,38 mln.
Pasak J.Ivaškos, suaktyvėjusį skolinimąsi lemia gerėjanti ekonominė situacija, didėjančios namų ūkių pajamos, optimistiškesni ateities lūkesčiai, o bene svarbiausia priežastis - realiai sumažėję skolinimosi kaštai, kurį pajuto daugelis būsto paskolos gavėjų. „Vartotojų lūkesčiai Lietuvoje jau visus metus yra vieni didžiausių visoje ES, auga darbo užmokestis ir realios gyventojų pajamos. Nuo 2023 m. spalio pradėjus nuosekliai mažėti bazinėms Euribor palūkanoms ir bendrai palūkanų maržai, apie naują būstą galvojantiems gyventojams tapo paprasčiau priimti teigiamą sprendimą“, - vardija „Urbo“ Verslo tarnybos direktorius, pridurdamas, kad sąlygos gerėja ne tik naujai išduodamoms paskoloms, bet ir lengvina anksčiau pasiimtų paskolų naštą.
Banko skaičiavimais, jei prieš metus 100 tūkst. eurų būsto paskolą 20 metų paėmęs asmuo turėjo mokėti vidutinę 702 eurų mėnesio įmoką, tai šiuo metu už tokio paties dydžio paskolą tektų mokėti 632 eurų per mėnesį.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai
Medicinos bankas, neskaičiuojant paskolų ir investicinio turto vertės sumažėjimo, iš veiklos pernai uždirbo 7,6 mln. Eur (26,2 mln. Lt) neaudituoto grynojo pelno (2013 m. - 8,58 mln. Eur (29,6 mln. Lt), tačiau bendras rezultatas, įvertinus papildomai suformuotus atidėjinius, buvo neigiamas - nuostolis siekė 9,5 mln. Eur (32,81 mln. Lt). Užpernai bankas buvo uždirbęs 2,38 mln. Lt (0,69 mln. Eur) pelno.
Bankas spalio-gruodžio mėnesiais uždirbo 0,94 mln. Eur (3,24 mln. Lt) grynojo pelno, kai atitinkamu laikotarpiu 2013 m. skaičiavo 0,88 mln. Eur (3,04 mln. Lt) nuostolį.
Pernai iš grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų bei operacijų užsienio valiuta bankas uždirbo 11,54 mln. Eur (39,85 mln. Lt), arba 24,2% daugiau, nei užpernai per tą patį laikotarpį (9,29 mln. Eur, arba 32,08 mln. Lt). Grynųjų palūkanų pajamų per ataskaitinį laikotarpį gauta 5,33 mln. Eur (18,42 mln. Lt) arba 30,34% mažiau, nei 2013 metais. Daugiausiai šį pokytį lėmė 2014 m. pakeista banko apskaitos politika dėl probleminių paskolų delspinigių pajamų pripažinimo.
Paskolų portfelis 2014 m. gruodžio pabaigoje sudarė 124,10 mln. Eur (428,50 mln. Lt), indėlių - 220,55 mln. Eur (761,51 mln. Lt), arba atitinkamai 8,4% (135,49 mln. Eur, 467,81 mln. Lt) mažiau ir 5,9% daugiau (208,26 mln. Eur (719,08 mln. Lt), nei 2013 m. pabaigoje.
2014 m. operacijų vertybiniais popieriais rezultatas grynąja verte išaugo 0,41 mln. Eur (1,43 mln. Lt) ir siekė 0,46 mln. Eur (1,58 mln. Lt).
Medicinos banko grupė, kuriai priklauso ir turto valdymo bendrovės, pernai pardavė turto už 3,26 mln. Eur (11,25 mln. Lt). Banko sudarytas ilgalaikis už skolas perimto turto pardavimo planas 2014 metais įvykdytas 114% (planuota buvo parduoti už 2,83 mln. Eur (9,78 mln. Lt).
Banko turtas nuo metų pradžios sumažėjo 1,38% ir 2014 m. pabaigoje siekė 251,28 mln. Eur (867,62 mln.
Bankas vykdo Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius rodiklius: banko kapitalo pakankamumo rodiklis 2014 m. gruodžio 31 d. siekė 11,9% (normatyvas 10%), likvidumas 49,08% (normatyvas 30%).
Verslininkas Saulius Karosas valdo 88,63 % Medicinos banko akcijų.
Turto pervertinimas ir pardavimo planas
Pervertinome vos ne 400 turimų turtinių vienetų Lietuvoje ir Latvijoje, kurių bendra vertė sudaro apie 69,5 mln. Eur (240 mln. Lt), daugiausia tai nekilnojamasis turtas. Turtas buvo paskirstytas penkioms mūsų bendrovėms. Buvome įsukti į didžiulį procesą ir kiekviena ataskaita buvo tikrinama Lietuvos banko. Turtas pervertintas vadovaujantis ypatingais konservatyvumo principais.
Atsižvelgdami į Lietuvos banko pastabas dėl per didelės priklausomybės nuo nekilnojamojo turto, sudarėme turto pardavimo planą artimiausiam penkmečiui ir dar pernai pradėjome jį įgyvendinti. Jau pardavėme 3,3 mln. Eur (11,3 mln. Lt) vertės turto, ateityje dar turėsime parduoti 15,6 mln. Eur (54,12 mln. Lt) vertės turto.
„Šiemet numatome stabilią banko veiklą, planuojame didinti aktyvus, banko padalinių tinklas bus optimizuojamas, todėl papildomas kapitalas reikalingas kaip rizikos mažinimo įrankis. Be to, Ketvirtosios kapitalo reikalavimų direktyvos įsigaliojimas šį procesą tiesiog padarė neišvengiamas“, - sakė Medicinos banko valdybos pirmininkas Gintaras Treinys.
Strateginiame mūsų plane įrašytas tikslas padidinti kapitalą 2 mln. Eur (6,9 mln. Lt). Planuojame, kad dėl to bus sprendžiama jau šiemet kovo 30 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime.
Pavyzdžiui, nebepriimame įkeisti žemės sklypų, perkamų kaip investicija. Tiesa, toliau dirbame su nekilnojamojo turto sektoriumi, pavyzdžiui, jei perkama dirbama žemės ūkio paskirties žemė. Jei ją perka ūkininkas, įsigijimą mielai finansuosime.
Per devynis šių metų mėnesius Medicinos bankas iš grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų bei operacijų užsienio valiuta uždirbo 28,83 mln. litų arba 26,67 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (22,76 mln. Grynųjų palūkanų pajamų per ataskaitinį laikotarpį gauta 13,84 mln. litų. Paskolų portfelis 2014 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 426,92 mln. litų, indėlių - 705,26 mln. litų arba atitinkamai 13,0 proc. (490,64 mln. litų) ir 2,7 proc. mažiau (724,87 mln. Operacijų vertybiniais popieriais rezultatas grynąja verte išaugo 1,37 mln. ir siekė 1,41 mln. Banko turtas nuo metų pradžios sumažėjo 6,68 proc. ir rugsėjo pabaigoje siekė 821,05 mln. litų. Bankas vykdo visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius rodiklius, o banko kapitalo pakankamumo rodiklis 2014 m. spalio 1 d. siekė 12,4 proc. (normatyvas 10 proc.), likvidumas 46,27 proc.
Būsto rinkos apžvalga
„Šalies būsto rinka šiuo metu išgyvena savo aktyviausią periodą per pastaruosius trejus metus. Naujausi rinkos duomenys rodo, kad šalies būsto rinkos atsigavimo tempas nelėtėja. Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje užfiksuotas didžiausias būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nuo 2021 metų pabaigos.
VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą šalyje namų įsigyta 17% daugiau, o butų - net 35% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Akivaizdu, kad būsto rinkos atsigavimą skatina gerėjantis paskolų prieinamumas, o naujų būsto paskolų ir toliau išduodama rekordiškai daug.
Būsto paskolų palūkanos yra sugrįžusios į 2022 metų rugsėjo mėnesio lygį ir bendras skolinimosi mastas pasiekė dar anksčiau nematytas apimtis. Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma šių metų liepos mėnesį sudarė 3,64%, o per mėnesį suteiktų naujų būsto paskolų suma pirmą kartą istorijoje viršijo 300 mln. eurų ribą (323 mln. eurų).
Pasak finansų rinkos ekspertų, pozityvias tendencijas labiausiai lėmė atpigęs skolinimasis - būsto paskolų gavėjų mėnesinės įmokos per metus ženkliai sumažėjo. NT rinka pamažu, bet stabiliai auga
„NT rinka vėl grįžo į augimo kelią. Tai rodo ne vien augantis užklausų dėl būsto paskolų skaičius, bet ir faktinis sandorių skaičius - Registrų centro (RC) duomenimis, vien spalį Lietuvoje įregistruota 12 tūkst. NT sandorių, arba penktadaliu daugiau nei pernai. Savo ruožtu pastebime, kad vis daugiau užklausų dėl būsto paskolų išdavimo ar refinansavimo atkeliauja ne tik iš Vilniaus, bet ir kitų šalies didmiesčių bei regionų“, - sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
RC duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį Vilniuje butų pardavimai išaugo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2023 m. periodu. Panevėžyje butų parduota 6 proc. daugiau, o kituose didmiesčiuose fiksuotas didesnis augimas: Kaune - 9 proc., Klaipėdoje - 18 proc., Šiauliuose - 24 proc.
Spalio mėnesį NT sandorių skaičius augo dar sparčiau. Vilniuje, palyginti su 2023 m. spaliu, butų parduota 17 proc., Panevėžyje - 36 proc., Šiauliuose ir Kaune - 37 proc., Klaipėdoje - 41 proc. daugiau. Tuo tarpu visoje Lietuvoje spalio mėnesį sudaryti 3185 butų pardavimo sandoriai - tai aukščiausias rodiklis nuo pat 2021 m. pabaigos, kai gruodžio parduota 3,7 tūkst. butų.
Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 8,2% (2025 metų liepos metinis augimas siekė 7,2%).
2025 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,2%, 0,9%, 0,8%, 1,5% ir 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.813 Eur (+33 Eur/m²), 1.977 Eur (+18 Eur/m²), 1.842 Eur (+14 Eur/m²), 1.234 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.216 Eur (+22 Eur/m²).
Per metus (2025 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2024 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 7,4%, Kaune - 10,5%, Klaipėdoje - 8,2%, Šiauliuose - 8,4% ir Panevėžyje - 9,6%.
2025 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,2% (2025 metų birželį metinis augimas siekė 6,7%).
2025 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,7%, 0,7%, 0,3% ir 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.780 Eur (+12 Eur/m²), 1.959 Eur (+33 Eur/m²), 1.828 Eur (+12 Eur/m²), 1.216 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.194 Eur (+2 Eur/m²).
Per metus (2025 metų liepos mėnesį, palyginti su 2024 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 6,3%, Kaune - 9,4%, Klaipėdoje - 7,3%, Šiauliuose - 7,5% ir Panevėžyje - 7,6%.
Būsto kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose
| Miestas | Kaina 2025 m. rugpjūčio mėn. (€/m²) | Pokytis per mėnesį | Pokytis per metus |
|---|---|---|---|
| Vilnius | 2.813 | +1,2% | +7,4% |
| Kaunas | 1.977 | +0,9% | +10,5% |
| Klaipėda | 1.842 | +0,8% | +8,2% |
| Šiauliai | 1.234 | +1,5% | +8,4% |
| Panevėžys | 1.216 | +1,8% | +9,6% |
Komercinio NT investicijos: atsigavimas ir augimas
Lietuvos komercinio NT investicijų rinką vadinti pilnai atsigavusia vis dar būtų drąsu, tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius. Šie metai ir antra 2024-ųjų pusė komercinio NT investicinių sandorių rinkoje atrodo kaip atsispyrimas nuo dugno.
„Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto už 183 mln. Eur - beveik dukart daugiau nei prieš metus ir gana netoli visų 2024-ųjų rezultato. Beveik pusė šios sumos - 86 mln. Eur - buvo išleista prekybinės paskirties objektų įsigijimui, o trečdalis skirta jau kurį laiką stipriai atrodančiam sandėliavimo ir gamybinių pastatų segmentui.
Rinką džiugina ne vien klasikinės stabilų pajamų srautą generuojančios, bet ir ilgalaikės, vystymui skirtos investicijos. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių - vieno investicinio fondo už daugiau kaip 12 mln. Eur įsigytas Mykolo Romerio universiteto pastatų kompleksas Antakalnyje. Ši investicija svarbi kaip solidaus investuotojo pasitikėjimo Lietuvos NT rinkos ateitimi išraiška.
Nors užsienio investuotojų ir biurų segmento aktyvumas išlieka menkas, visą rinką augina vietos žaidėjai, mažesnių palūkanų fone investicijoms vėl atradę komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
Būsto paskolų portfelio augimas
Pozityvios tendencijos stebimos ir būsto paskolų rinkoje. Lietuvos banko (LB) duomenimis, trečiąjį ketvirtį būsto paskolų portfelio augimas sudarė beveik 310 mln. eurų - 80 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (172,1 mln. eurų). Per pirmus devynis mėnesius gyventojams išduotų būsto paskolų portfelis padidėjo 715 mln. eurų. Ši suma ne tik 29 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (556,5 mln. eurų), bet ir apskritai jau viršijo visų 2023 m. rezultatą (700,7 mln. eurų).
Euribor norma per metus sumažėjo trečdaliu Pasak J.Ivaškos, paskolų naštą lengvina jau metus trunkantis bazinių Euribor palūkanų mažėjimas, taip pat per pastaruosius metus sumažėjo ir bankų taikoma palūkanų marža. 2023 m. spalį Euribor 6 mėn. bazinės palūkanos buvo pasiekusios 4,14 proc. Tai didžiausias lygis nuo pat krizinių 2008-ųjų spalio, kuomet Euribor buvo priartėjęs prie 5,5 proc. ribos. Tačiau nuo praėjusių metų piko Euribor jau sumažėjo beveik pusantro procentinio punkto - pvz., lapkričio 8 d. 6 mėn. bazinių palūkanų norma siekė 2,82 procento.
Daugelis finansų rinkos ekspertų sutaria, kad Euribor palūkanų norma ir toliau turėtų nuosekliai mažėti, tiesa, nebe tokiais sparčiais tempais kaip iki šiol. Nors prognozės skiriasi, yra manančių, kad 2025 m. pabaigoje bazinės Euribor 6 mėn. palūkanos gali nukristi ir žemiau 2 proc. ribos.
Kaip greitai nusipirkti nekilnojamąjį turtą ir susikurti savo portfelį! („The Stack!“)
Medicinos banko strateginiai pokyčiai
Finansų sektorius keičiasi, keičiamės ir mes. Buvo minčių keisti pavadinimą, bet vėliau jų atsisakėme. Tikimės, kad klientai mus vertins kaip universalų banką, teikiantį visapusiškas paslaugas. Nedirbame išskirtinai su medicinos įstaigomis ar medikais. Istoriškai taip susiklostė, kad kadaise buvo toks Spaudos bankas, o dabar jis žinomas kaip SEB, arba Žemės ūkio bankas, kuris dabar veikia DNB vardu. Taip susiklostė, kad mūsų steigėjai prekiavo medicinos įranga ir turėjo verslus šioje srityje. Bet dabar esame universalus bankas, besiorientuojantis į verslo klientus.
tags: #medicinos #banko #nekilnojamas #turtas