Lietuvius įmonė „Inflamed“ edukuoja apie „Yakisugi“ - tradicinę japonišką degintos medienos techniką, namams suteikiančią užburiančios estetikos jausmą ir garantuojančią ilgaamžiškumą.
Yakisugi technika - degintos medienos fasadas.
Japonai labai mėgsta tobulą netobulumą. Pavyzdžiui, visame pasaulyje garsus „Kintsugi“ - dužusių keramikos gaminių taisymo menas. Išskirtinis jis tuo, kad skilimai, užuot bandžius juos maskuoti, kaip tik taisomi aukso spalvos klijais, tokiu būdu juos pabrėžiant. „Yakisugi“ - tai dar vienas tobulo netobulumo pavyzdys. Deginimui dažniausiai naudojama eglė, pušis, maumedis, akoja (accoya) mediena. Retesniais atvejais - ąžuolas, uosis, kedras.
„Šita mintis paprasčiausiai atsirado laiku ir vietoje. Man pačiam visada norėjosi dirbti su mediena. Vienas draugas kaip tik dirbo įmonėje, kuri ėmėsi medienos deginimo. Taip prasidėjo mūsų pokalbiai, per kuriuos tą idėją ėmėme vystyti, gvildenti. Nusprendėme pasinaudoti geru momentu ir ją įgyvendinti. Ir kol kas nesigailime“, - pasakoja V.Butkus.
Žinoma, viskas skamba daug paprasčiau nei buvo realybėje. Japonija visgi yra visai kitoje planetos pusėje. Tai reiškia, kad nelabai pavyks susirasti savąjį sensėjų - tradicinio amato meistrą - ir pasiprašyti tapti jo mokiniu. Didžiąją informacijos dalį „Inflamed“ įkūrėjai susirinko per literatūrą, socialinius tinklus.
„Suklydimų neišvengiamai buvo. Tačiau tai natūralu. Jų patiria visi. Ypač startuojant, esant labai toli nuo ten, kur bandai atsidurti. Geras rezultatas savaime neateina, jis pasiekiamas mokantis iš klaidų“, - įsitikinęs V.Butkus. O mokytis tikrai yra ko. „Yakisugi“ yra gilias tradicijas turinti technika, pradėta naudoti dar XVIII amžiuje. Ji visų pirma buvo skirta medžiagų tarnavimo laikui prailginti. Bent kiek besidominčių statybos ir architektūros istorija tai neturėtų stebinti. Deginimo efektas buvo žinomas daugeliui kultūrų. Ne išimtis ir lietuviai.
Japonai „Yakisugi“ tradiciškai praktikavo rankiniu būdu. Įmonės „Inflamed“ specialistai šį procesą modernizavo. Mediena apdeginama specialioje krosnyje, medienos paviršių liečiant tiesiogine ugnimi. Deginimo metu susidaro medienos paviršiuje anglies sluoksnis, kuris suteikia puikią apsaugą nuo išorinių aplinkos veiksnių. Norint dar labiau atskleisti degintos medienos grožį, ji gali būti ir specialiai šukuojama, alyvuojama.
„Taip apdirbta mediena iš tiesų tampa ypatingai ilgaamžė. Anot jo, naudojant tokią apdirbimo technologiją, mediena tampa gerokai atsparesnė išoriniams veiksniams: pelėsiui, puvimui, įvairiems kenkėjams.
„Inflamed“ medienos deginimo technologiją naudoja dailylenčių, fasadinių lentų, terasos ir tvoros lentų, tašelių, sijų, gegnių, baldų, įvairių interjero elementams gaminti. Be abejo, lengviausiai pastebima tokių gaminių savybė yra jų išskirtinė estetika. Deginta šukuota mediena atskleidžia savo nepakartojamų raštų unikalų grožį. Jį dar labiau paryškinti gali įvairių spalvų pigmentuota alyva.
Nors degintos medienos gamyba yra sudėtingas, žinių reikalaujantis procesas, bet jos priežiūra labai paprasta. Deginta mediena gali būti naudojama praktiškai viskam, kam naudojama ir įprasta: individualiems gyvenamiesiems ar komerciniams pastatams, daugiabučiams. Taip pat įvairiems architektūriniams projektams, interjerui, baldams. Darbas su ja taip pat labai panašus.
Tvarumas ir nauji reikalavimai statybų sektoriuje
2024 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas nutarimas, įpareigojantis statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. Tai yra vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso tikslų statybos sektoriui - tvaresnės statybos, naudojant daugiau medienos ir organinių medžiagų. Tai ne tik mediena viešuosiuose pastatuose, bet ir skydinės renovacijos banga. Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetantis 5-12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jame susidaro apie 35 proc.
Atsižvelgiant į šią perspektyvą, Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas - iki 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. Šiuo metu tokių statinių statyba nedraudžiama, tačiau teisės aktuose reglamentuojamas leidimas statyti santykinai nedidelius, riboto aukščio statinius.
Taigi išeitų, kad jau šiemet visi visuomeniniai pastatai turėjo būti statomi naudojant 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Tačiau atitinkamas nutarimas priimtas tik praėjus ketveriems metams nuo pažado ir turėtų įsigalioti 2024 m. pabaigoje. Nutarime nurodoma, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Tai reiškia, kad planuojami statyti mokyklų pastatai, naujasis LRT būstinės pastatas bei kiti viešieji pastatai, finansuojami iš biudžeto ar ES lėšomis, turėtų būti statomi naudojant 50 proc.
Tačiau kol kas pati ministerija įvardija tik vieną tokį projektą. „Vienas naujausių pavyzdžių - Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis. Statybos prasidės 2024-ųjų pabaigoje ir truks apie dvejus metus. Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje, o medienos naudojimas sudarys apie 50-55 proc.
Medienos privalumai
Mediena turi daug privalumų, dėl kurių ji yra puiki statybinė medžiaga:
- Natūrali, gausi ir atsinaujinanti. Mediena gaunama iš miškų, kurie yra atsinaujinantys ištekliai.
- Tausiai išteklius naudojanti gamyba. Mediena ir kitos organinės medžiagos gali būti vertinamos efektyviai išteklius naudojančios gamybos požiūriu.
- Galima įsigyti vietoje.
- Ilgaamžiškumas.
- Pakartotinai naudojama arba perdirbama. Medieną ir organines medžiagas galima lengvai išardyti ir panaudoti pakartotinai.
- Minimalus cheminių medžiagų išmetimas.
- Atsparumas drėgmei.
Medienos panaudojimas statyboje
Medienos klasifikacija ir savybės
Kiekvienas profesionalus meistras žino, kad medienos pasirinkimas prasideda nuo tinkamos klasifikacijos supratimo. Mediena skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: spygliuočių ir lapuočių. Spygliuočių mediena pasižymi lengvumu, lengvu apdirbimu ir ekonomiškumu. Ji sudaro didžiąją dalį statybinė mediena asortimento rinkoje. Dėl savo prieinamumo ir gerų mechaninių savybių spygliuočių mediena dažniausiai naudojama konstrukciniams elementams - sijoms, gegnėms, statramsčiams.
Lapuočių mediena, tokia kaip ąžuolas, uosis ar klevas, pasižymi didesniu tankiu, tvirtumu ir natūraliu atsparumu. Šios medienos rūšys dažniau naudojamos apdailai, baldams ir kitoms detalėms, kur svarbi estetika ir ilgaamžiškumas.
Medienos drėgmė ir stiprumas
Medienos drėgmė yra vienas svarbiausių parametrų, lemiančių jos stabilumą ir ilgaamžiškumą. Netinkamos drėgmės medienos naudojimas gali sukelti rimtų problemų - perdžiūvusi mediena gali sutrūkinėti, o per drėgna - deformuotis, susisukti ar sukelti pelėsių atsiradimą.
Statybinė mediena klasifikuojama pagal stiprumą, atsižvelgiant į tokius parametrus kaip tankis, elastingumas ir atsparumas lenkimui. Konstrukcinėse sistemose naudojama mediena turi atitikti projektuotojo nurodytą stiprumo klasę. Žemesnės klasės mediena gali neatitikti apkrovos reikalavimų, o aukštesnės klasės naudojimas, nors ir saugus, gali būti ekonomiškai neefektyvus.
Renkantis statybinę medieną konstrukcijoms, verta atkreipti dėmesį ne tik į stiprumo klasę, bet ir į tokius vizualius parametrus kaip šakų dydis ir išsidėstymas, medienos metinių rievių tankumas ir pluošto kryptis.
Medienos ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo tinkamos apsaugos. Šis pramoninis procesas užtikrina apsauginių medžiagų prasiskverbimą giliai į medienos struktūrą. Aukšto slėgio kamerose apdorota mediena įgauna atsparumą drėgmei, grybeliams, vabzdžiams ir kitiems biologiniams kenkėjams. Giluminiu būdu impregnuota mediena dažnai turi žalsvą atspalvį dėl vario junginių, naudojamų apsauginiuose preparatuose.
Medienos apdorojimo būdai
Paviršinis medienos apdorojimas aliejais, lakais, dažais ar impregnavimo skysčiais yra būtinas norint apsaugoti medieną nuo aplinkos veiksnių:
- Aliejai: Prasiskverbia į medieną, paryškina jos natūralią tekstūrą ir suteikia apsaugą nuo drėgmės.
- Lakai: Sukuria apsauginį sluoksnį ant medienos paviršiaus, apsaugodami ją nuo drėgmės ir UV spindulių.
- Dažai: Visiškai uždengia medienos tekstūrą, suteikdami maksimalią apsaugą nuo aplinkos veiksnių.
Medienos atnaujinimas
Net ir kokybiška mediena laikui bėgant reikalauja priežiūros ir atnaujinimo. Prieš atnaujinant medieną, būtina pašalinti seną apdailos sluoksnį. Tai galima atlikti mechaniškai (šlifuojant) arba chemiškai (naudojant specialius valiklių tirpalus). Profesionalai rekomenduoja naudoti specialius medienos valiklių preparatus, kurie pašalina nešvarumus, pelėsius ir kitus biologinius teršalus.
Ilgai atmosferos veiksnių veikiama mediena pilkėja dėl UV spindulių poveikio. Atnaujinant medienos dangą, svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl sluoksnių skaičiaus ir džiūvimo laiko.
Tvarumo sertifikatai ir vietinė mediena
Šiuolaikinėje statyboje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir ekologiškumui. FSC (Forest Stewardship Council) arba PEFC (Programme for the Endorsement of Forest Certification) sertifikatai patvirtina, kad mediena išgauta iš tvariai valdomų miškų. Vietinės kilmės medienos naudojimas sumažina transportavimo sukuriamą anglies pėdsaką.
Medienos aklimatizacija ir montavimas
Prieš pradedant montavimo darbus, medieną būtina aklimatizuoti toje aplinkoje, kurioje ji bus naudojama. Rekomenduojama skirti mažiausiai 5-7 dienas, kad mediena prisitaikytų prie aplinkos drėgmės ir temperatūros sąlygų.
Montuojant terasines lentas, būtina palikti tinkamą atstumą tarp jų, atsižvelgiant į medienos rūšį ir drėgmės kiekį. Spygliuočių medienai rekomenduojamas 5-7 mm tarpas, o kietmedžiui - 3-5 mm.
Reguliari priežiūra ir ventiliacija
Profesionalai pabrėžia, kad reguliari priežiūra yra raktinis ilgaamžiškumo faktorius. Viena dažniausių klaidų - nepakankamas dėmesys ventiliacijai. Medienai reikalinga oro cirkuliacija, kad ji galėtų išdžiūti po lietaus ar raso.
Inžinerinė mediena
Nepaisant naujų statybinių medžiagų atsiradimo, mediena išlieka ir išliks viena svarbiausių statybos medžiagų dėl savo unikalių savybių. Kryžmiškai klijuotos medienos plokštės (CLT), laminuota klijuota mediena (Glulam) ir kiti inžineriniai medienos produktai leidžia statyti aukštesnius, tvirtesnius ir ekologiškesnius pastatus.
Skydinė renovacija
Siekiant naudoti daugiau organinių medžiagų statyboje, Lietuvoje skatinama skydinė renovacija. „Skydas yra modulinių konstrukcijų gaminys, ne mažiau kaip 15 proc. jo tūrio, įskaitant laikančiąsias konstrukcijas, bet neskaičiuojant apdailos, langų ir durų, turi sudaryti statybos produktai, pagaminti iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (mediena, šiaudai, pluoštinės kanapės, aliejus).
Tai leis ne tik padidinti pastato energinį naudingumą, bet ir pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje. Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9-15 mėnesių.
Skydinės renovacijos pranašumai
Pasak Statybininkų asociacijos prezidento D. Gedvilo, pagrindinis skydinės renovacijos pranašumas - greitis. Visgi, kol kas tikėtis, kad skydai bus pradėti naudoti masiškai, jo nuomone, nereikėtų: „Problema susijusi su šių gaminių sertifikavimu. Nes gaisriniai reikalavimai, saugant viešąjį interesą, šiandien yra gana griežti.
Skydinių konstrukcijų gamintojai, norėdami sertifikuoti savo gaminį ar visą sistemą su laikančiosiomis konstrukcijomis ir kitais komponentais, susiduria su nemažais iššūkiais dėl plokščių degumo. Metalo konstrukcijos paprastai nudažomos specialiais dažais, padidinančiais konstrukcijų atsparumą ugniai. Ką daryti su skydais iš medienos? Kaip sumažinti tokių konstrukcijų degumą? Manau, gamintojams tai yra didžiulis iššūkis. Jeigu jie šį klausimą išspręs, esu tikras, kad skydai bus masiškai naudojami modernizacijos ir renovacijos procesuose.
Skydinės renovacijos privalumai:
- Kokybė: Fasado skydų gamyba gamykloje yra greita, produktas apsaugojamas nuo drėgmės.
- Efektyvumas: Apšiltinti fasado skydai, pagaminti gamykloje, prie senųjų pastato sienų pritvirtinti metalinėmis detalėmis, kurias galima reguliuoti. Taip tiksliai pagaminti nauji skydai yra suderinami su nelygiu senojo pastato paviršiumi.
- Greitis ir Efektyvumas: Skydai pagaminti iš inžinerinės medienos leidžia greičiau pastatyti pastatus. Jie gaminami gamykloje, o ne statybos aikštelėje.
- Kokybė ir Kontrolė: Skydų gamybos procesas kontroliuojamas ir gaminami pagal griežtus kokybės standartus.
- Tvarumas: Šie skydai yra efektyvūs išteklių naudojimo požiūriu.
Iššūkiai ir sprendimai
D. Spranaitis išskiria didžiausius iššūkius, kurie atbaido nemažą dalį vystytojų ir statybos įmonių, tačiau taip pat jiems pritaiko ir atitinkamus sprendimus. Nusistovėję gaisro baimės (ir kiti) stereotipai stabdo vystytojus ir užsakovus rinktis medines konstrukcijas.
Vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškoms medienos apsaugos priemonėms, kurios neturi neigiamo poveikio aplinkai. Paradoksalu, bet kartu su technologinėmis inovacijomis stebimas ir susidomėjimas tradiciniais medienos apdorojimo metodais.
Ugnies sauga
Projektuojant ir statant medinių konstrukcijų pastatus labai svarbus tampa naudotinų medžiagų pasirinkimas ir jų degumo klasifikacija. Svarbu numatyti ir įgyvendinti kitas aktyvias ar pasyvias gaisrinės saugos priemones. Pavyzdžiui, Lenkijoje naujų pastatų išorinėse sienose nuo 25 m. Statybos ekspertų nuomone, norint gerai apšiltinti medinį namą, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ir efektyvią medžiagą, užtikrinančią gerą šilumos izoliaciją ir priešgaisrinę apsaugą, o geriausia apsauga medienai - akmens vata. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek mediena, tiek akmens vata derinasi tarpusavyje dėl savo natūralumo, ilgaamžiškumo, atsinaujinamumo gamtoje bei galimybės perdirbti.
Švedija. Br1 klasės pastatų apdailai, kitaip nei Lietuvoje, privalo būti naudojamos A2-s, d0 (visiškai nedegios) degumo klasės medžiagos. Norvegija ir Danija. Medinės konstrukcijos gali būti naudojamos dviem atvejais: uždengiant jas apsauginėmis plokštėmis arba pastate įrengus sprinklerių gaisrinę sistemą. Suomija. Suomijos reglamentavimas skiriasi nuo kitų šalių, atsparumas ugniai parenkamas priklausomai nuo medienos kiekio pačiose konstrukcijose. Latvija. Nuo 2017 m. Siekdami aukštesnės medinės statybos pastatų projektavimo pasistūmėjimo, turėtume atkreipti dėmesį į II ir I atsparumo ugniai laipsnių reikalavimus. 2023 m. O išlikęs 2014 m. reglamentavimas leidžia daugiau atvirų medžio konstrukcijų, tačiau bendrai riboja degias medžiagas pastate, t. y. gaisro apkrova privalo būti mažesnė nei 600 MJ/kv. m. Nepriklausomai nuo pasirinkto atsparumo ugniai laipsnio, projektuojant medinį statinį galioja B-s3, d0 degumo klasė fasadų apšiltinimui ir apdailai, B-s3, d0 pastato konstrukcijoms ir B-s1, d0 vidaus apdailai (kuomet patalpose numatoma iki 50 žmonių) bei A2-s3, d2 medinėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuojant aukštesnį nei 26,5 m pastatą.
tags: #medienos #gavyba #ir #renovacija