Pamarys, istorinis ir geografinis regionas šiaurinėje Lenkijoje, nusidriekęs palei Baltijos jūros pakrantę, garsėja ne tik savo gamta, bet ir savita architektūra. Šiame regione, kur susipina lenkų, vokiečių ir kašubų kultūros, mediniai namai turi ypatingą reikšmę. Straipsnyje apžvelgsime medinių namų statybos tradicijas Pamaryje, jų istorinį kontekstą ir šiuolaikines tendencijas, įskaitant unikalų "Svencelės salų" projektą.
Istorinis Kontekstas
Lietuvos pajūryje XV a. - XX a. pr. gyveno skirtingų konfesijų ir etnosų žvejai: lietuvininkai, vokiečiai, klaipėdiškiai. Jiems buvo būdinga kuršiška žvejų kultūra. XVI-XVIII a. Lietuvos pajūryje namai buvo dengiami nendrėmis, kurių gausu Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. XVIII - XIX a. mediena buvo gabenama iš Žemaitijos.
XVIII-XIX a. mediniai stogo kraigo raižiniai virto namo puošmena. Pajūrio kaimuose, sodybos bei pastatai iki XX a. išlaikė savo tradicinį stilių. XIX a. pab. - XX a. žvejų pastatų architektūrą veikė Girulių ir Palangos kurortai. Dauguma iki XXI a. išlikusių sodybų yra perstatytos.
XVI a. gausėjant sandėlių didėjo gaisrų pavojus, todėl sandėlių statybai skirti sklypai skirti atokiau nuo miestų gyvenamų kvartalų. Jei miestai buvo prie vandens telkinio (susisiekimo kelio), prie jų sandėliai statyti galu, keltuvais, pritvirtintais prie sandėlio frontono viršaus, būvo patogiau iškrauti ar pakelti prekes.
Apie šio rajono daugiabučių statybos ypatumus 1958 m. rugsėjį „Tarybinėje Klaipėdoje“ rašė ir Statybos valdybos Nr. 14 darbų vykdytojas V. 1952-ieji. Suomiško medinio skydinio gyvenamojo namo statyba Minijos g. laivų remonto įmonės darbininkams. 1952-ieji. Nauji mediniai skydiniai surenkamo tipo gyvenamieji namai Minijos g., pastatyti laivų remonto įmonės darbininkams.
Pasak T. S. Butkaus, 1971 m. kvartale tarp Minijos, Penkmečio, Žalgirio ir P. Nachimovo g., greta senesnės statybos daugiabučių buvo suprojektuoti penki penkiaaukščiai gyvenamieji namai Baltijos laivų statyklos darbuotojams (arch. Antanas Daniušis).
Klaipėdos senamiestis
Šiuolaikinės Tendencijos: "Svencelės Salos"
Šiandien Pamarys išgyvena naują statybos etapą, kuriame tradicijos derinamos su moderniais sprendimais. Vienas iš įdomiausių projektų - „Svencelės salos“, unikalus miestelis ant vandens, kuriame mediniai namai harmoningai įsilieja į kraštovaizdį.
D. Šatkaus žodžiais, prieš ketvirtį amžiaus jo šeima pradėjo plėtoti nendrių apdirbimo verslą. Svencelės pamaryje pjaudavo nendres, jas apdirbdavo ir sandėliuodavo. Vėliau D. Šatkus Nyderlanduose mokėsi stogdengystės amato ir susižavėjo olandų gyvenvietėmis, sujungtomis kanalais. D. Šatkaus miestelio idėjos ašis buvo vandens kanalai. Jis norėjo, kad į miestelį būtų galima atplaukti laiveliais ir judėti vandens gatvėmis. D. Šatkus įsigijo 30 hektarų teritoriją ir pradėjo rengti ją konversijai.
Architektė pabrėžia, kad kiekvienoje iš salų statomi vis kitokios stilistikos būstai, bet visus juos vienija vaizdas į marias, vandens kanalai ir terasos, suteikiančios ir laisvės, ir privatumo. Kai kurie namai suprojektuoti su antro aukšto terasomis ir pirtelėmis jose. Prie kiekvieno namo yra prieplauka. Būstai pastatyti iš blokuotų vienbučių ir dvibučių segmentų. Dvigubo aukščio virtuvės ir svetainės sukuria erdvumo įspūdį palyginti kompaktiškuose trijų miegamųjų namuose.
„Svencelės salose“ visi namai yra A++ energinės klasės, namų plotas - nuo 80 iki 160 kv. m, įrengtos erdvios terasos ir 4 km spraustasienės (špuntinės) krantinės. Svencelėje veikia uostas, degalinė, pastatyti keturi tiltai automobiliams įvažiuoti į salas.
Pasak jos, ten, kur dar dabar plėtojamas „Svencelės salų“ projektas, kadaise žaliavo užliejamos pievos, sovietmečiu toje vietoje stovėjo ančių ferma - apie 30 ūkinių pastatų, sandėlių, tyvuliavo tvenkiniai. Projekto vizija, architektės teigimu, nuo pat jo plėtros pradžios iki šių dienų nėra pakitusi. Žemės ir vandens santykio reikšmė vis dar tokia pat didelė.
Pasak įmonės komandos, „Svencelės salos“ - išskirtinis objektas, jame vanduo tarsi pagrindinės gatvės formuoja teritoriją į kvartalus salų pavidalu, todėl ir renkant kvartalo namams langus bei duris atsižvelgta į artimą būstų ryšį su vandeniu.
Šešiolika plečiamo Svencelės gyvenamojo kvartalo namų bus nendriniais stogais. Siekiant saugumo ir ieškant ilgalaikių sprendinių, stogams pasirinktos Nyderlandų gamintojos dirbtinės nendrės iš polimerų.
„Svencelės salų“ projektas - 2022-2023 m. ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimų „EU Mies van der Rohe“ infrastruktūros ir urbanistinės programos kategorijos nominantas ir 2023 m.
"Svencelės Salos"
Medienos Sprendimai
„Šio unikalaus projekto pradiniame statybos etape buvo naudota aukštos kokybės džiovinta, kalibruota C24 konstrukcinė mediena. Jos savybės užtikrina pastatų stabilumą ir statybų metu išlaikomus tikslius matmenis. Mediena tinkama išlaikyti dideles apkrovas, todėl naudota karkasinių konstrukcijų statybai“, - pasakoja apie savo indėlį į projektą UAB „Medžio bitės“ komanda.
Projekto ryšys su gamta labai stiprus, tad visi medienos sprendiniai turėjo derėti su vyraujančia marių ir vėjo nuotaika. „Pasiūlėme suomiškos kilmės impregnuotas terasines lentas bei terasų konstruktyvą - tašus, sriegiamus polius ir alyvą. Namų išorės ir vidaus apdailai naudotos termomedienos dailylentės.
Termomediena - tai karščiu, garais ir vandeniu modifikuota mediena. Jos gamybos procesas visiškai ekologiškas, nenaudojama jokių chemikalų, todėl ji yra tvarus gaminys, nekenkiantis nei žmonėms, nei aplinkai. Ši mediena neprilygstama statiniuose netoli vandens, kur tenka atlaikyti didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius, kaip ir šiuo atveju.
„Svencelės salų“ apdailos darbuose taip pat naudota deginta mediena - šiuo metu itin paklausi, dekoratyvi, stilinga. UAB „Doleta“ Svencelėje suprojektavo bei sumontavo medinius kaustytus aliuminiu langus ir vitrinas „Doleta Modern 10“.
Mediena "Svencelės Salose"
Išvados
Mediniai namai Pamaryje - tai ne tik statybos tradicija, bet ir šiuolaikinis sprendimas, leidžiantis sukurti harmoningą gyvenamąją aplinką. "Svencelės salos" projektas puikiai iliustruoja, kaip galima derinti tradicijas ir modernias technologijas, kuriant unikalius ir ekologiškus būstus. Šis projektas yra pavyzdys, kaip galima atgaivinti pamario regioną, pritraukiant naujus gyventojus ir kuriant patrauklią gyvenamąją aplinką.