Mediniai Namai: Tradicija, Inovacijos ir Renesansas

Mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiek apie nuosavą būstą, tiek apie nuosavą vasarnamį svarstančių žmonių tarpe. Iš tiesų, galima sakyti, kad mediniai namai išliko populiarūs iki šių dienų, pasikeitė tik statybų tradicijos. Dažnai tenka pastebėti tiek renovuotus, tiek naujos statybos medinius namų variantus.

Medienos pasirinkimas ir statybos ypatumai

Visi mūsų statiniai pagaminti iš džiovintos eglės medienos, kurią perkame tik iš serfitikuotų tiekėjų. Medinio namo gamybos procesas priklauso nuo keletos faktorių: pasirinkto namo modelio, jo modifikacijų. Statant šiuolaikinį medinį namą pirmiausia reikia įvertinti galimą biudžetą. Pasirinkimą lemia skirtingos medienos rūšys ir jų kainos.

Šiltinimas

Jei senovėje mediniai namai buvo paprastesni, o sienoms naudojami rąstai buvo užpildomi purvu ar kitomis detalėmis, tai šiandien turime visai kitas galimybes. Tarkime, apsisaugoti nuo aplinkos sąlygų šiandien mediniai namai yra apšildomi specialiomis medžiagomis. Standartiškai sienas rekomenduojame šiltinti akmens vata, kuri pasižymi ilgaamžiškumu, izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą, sukuria gerą mikroklimatą. Šiltinimo darbus galime atlikti ir su kitomis medžiagomis.

Individualūs projektai

Nors didelė dalis medinius namelius ketinančių statyti klientų vis dar atsisako galimybės juos projektuoti individualiai ir renkasi iš katalogo, tai nėra labiausiai į individualius poreikius orientuotas sprendimas. Dažniausia tokio pasirinkimo priežastis - įsitikinimas, jog individualus namo projektas kainuos kur kas daugiau, tačiau, taip manyti - klaidinga. Rinkdamiesi individualiai jums parengtą projektą, mokate tik už tai, ko jums iš tiesų reikia, todėl ir namelio kainą lemia individualūs jūsų pasirinkimai.

Medinio namo aura ir šiuolaikinis požiūris

Mediniai namai turi ypatingą aurą - tą tylų šilumos, paprastumo ir natūralumo jausmą, kurio nerasi naujuose būstuose. Dažnai tokie namai atkeliauja su istorija: vieni juos paveldi iš senelių, kiti atranda kaime ir nori prikelti naujam gyvenimui. Šiuolaikinis požiūris į tokius namus pabrėžia tvarumą ir ilgaamžiškumą. Tikslas nėra viską „nušlifuoti iki švaraus lapo“, o kaip tik - išsaugoti tai, kas sukurta žmogaus rankomis ir laiko patikrinta. Kiekvienas senas medinis namas turi savo charakterį.

Senovės Lietuva: Medinių Namų Tradicijos

Lietuvių tauta nuo pačių seniausių laikų labai gerbė medžius, laikė juos turtu bei paveldu. Tad nereikia stebėtis, jog ir medinių namų statyba buvo labai populiari ir vertinama. Senovės lietuviai gyveno kiek kitokiuose namuose, naudojo kitas medžiagas statybai, taigi pasidomėjome, kuo ypatinga statyba buvo Senovės Lietuvoje. Miestai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ilgai buvo mediniai, iki XVIII a. pabaigos. Net didžiausiuose miestuose - sostinėje Vilniuje, „antrojoje sostinėje“ Gardine, Mogiliave, Kaune ir kt. mūriniai ar pusiau mūriniai namai buvo tik centruose, o priemiesčiuose stovėjo mediniai.

Mediniai ir mūriniai namai LDK

Tarpinėje padėtyje tarp kaimo ir miesto buvusiuose miesteliuose, kurie dominavo LDK, mūrinėmis dažniausiai būdavo tik bažnyčios ir vienuolynai, kartais dvaro rūmai ar koks nors ūkinės paskirties statinys, pavyzdžiui, arklidės, smuklė, malūnas. Dalis namų buvo pusiau mediniai, pusiau mūriniai, nes trūko smiltainio ir kito minkšto akmens, kokį turėjo Vakarų Europos šalys.

Medinių namų šilumos laidumas buvo apie 5 kartus mažesnis už plytų mūro, todėl tinkamai neizoliavus pamatų, visi mūrnamiai šlapiu metų laiku buvo drėgni. Plytų paruošimas ir statybos ne tik tęsėsi ilgiau, bet ir kainavo brangiau.

Po XVII a. vid. tvano ekonominės krizės sąlygomis miestietiška miesto dalis atsitiesti nepajėgė. Iš 1690 m. mieste surašytų namų buvo 195 mūriniai ir 417 mediniai namai, o kur dar palaikės pirkios…

Savivaldūs ir nesavivaldūs, buvę ar ne pavietų centrais, privatūs ir valstybiniai mažesni LDK miestai buvo ir liko mediniais. Štai Upytės pavieto centre Panevėžyje ilgai nebuvo jokio mūrnamio. Pirmasis buvo pastatytas tik 1614 m., skirtas jis buvo žemės ir pilies teismo archyvui.

Medinių namų interjeras senovėje

Mediniame, paprastai šiaudais, rečiau skiedromis dengtame name buvo šviesusis kambarys arba seklyčia, kur stovėjo krosnis. Stengtasi seklyčioje langus įstiklinti, o dauguma langų buvo popieriniai (iš riebaluose mirkyto popieriaus).

Žaliakalnis: Medinės Architektūros Oazė Kaune

Žaliakalnis - vienas žymiausių Kauno rajonų, iki galo suformuotas tarpukariu. Tuo metu čia ėmė kilti įvairių tipų gyvenamieji mediniai namai - nuomojamų butų dviaukščiai, vieno aukšto sodybinio tipo medinukai. Dėl puikios strateginės padėties rajone ėmė kurtis Kauno inteligentai. Pradėtos statyti įmantrios medinės vilos, kotedžai.

1923 m. buvo suformuota viena svarbiausių urbanistine, architektūrine, istorine vertėmis pasižyminčių Žaliakalnio dalių - trapecijos formos plano teritorija tarp Radvilėnų plento, K. Petrausko gatvės bei Vydūno alėjos. Tai danų inžinieriaus M. Frandseno įgyvendintos bei to meto Kauno miesto inžinieriaus Antano Jokimo parengtos Kauno miesto schemos dalis.

Erdvūs sklypai, nuo gatvės atitraukti namai, puoselėjami daržai bei sodeliai suformavo savitą rajono vaizdą, kuris kartais apibūdinamas kaip „miestas-sodas“.

Vieni svarbiausių Žaliakalnio charakterį palaikančių objektų - autentiški mediniai gyvenamieji namai. Ne tik medinės architektūros išorės elementai, bet apskritai išsaugota gyvenamoji aplinka: išlaikytas sklypo apželdinimas, eksterjero ir interjero detalės, tradicinė gyvensena.

Šie segmentai formuoja ypatingą rajono charakterį, suteikia jam filotopinę vertę. Būtent gyvenamąją aplinką kaip itin vertingą šio rajono tapatumo, traukos elementą pabrėžia ir kultūros paveldo specialistai.

Vienas iš aplankytų autentiškų Žaliakalnio medinukų - Žemuogių g. 2/Aukštaičių g. 44 esantis nuomojamų butų tipo namas. Leidimą statyti šį pastatą 1927 m. gavo Lietuvos kariuomenės kapitonas, Šaulių sąjungos štabo adjutantas Antanas Gedmantas.

Asimetriško tūrio namo antrame aukšte įrengta uždara galerija. Daugiašlaičio stogo stoglangis puoštas saulės spindulių motyvu. Pastato sienos apkaltos vertikaliai bei horizontaliai sudėtomis lentelėmis, kurios pabrėžia namo langus.

Išorėje bei viduje išlikę daug autentiškų elementų: balkono tvorelė, durys, langai, jų rankenos. 2010 m. pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą.

Kitas įdomus ir itin autentiškas medinis namas yra Minties r. 24. Jis nuo pastatymo mažai tvarkytas, todėl puikiai išlaikęs pirminį vaizdą. Tai Žaliakalnio pradžios mokyklos vedėjui Jonui Dereškevičiui priklausęs pastatas, kuriame iki šiol gyvena jo dukra.

Namo projektas parengtas dar 1928 m. Tai buvo ne tik vienai šeimai, bet ir nuomai skirtas pastatas, kuriame suplanuoti keturi butai. Iš viso name įrengta dešimt kambarių. Pradėjęs statyti namą, J. Dereškevičius paėmė paskolą, kurią vėliau išmokėjo gaudamas pinigus už butų nuomą.

Virš jo - trikampis frontonėlis su nedideliu pusapskričiu langu. Dar vienas objektas, iki šiol palaikantis tarpukario Žaliakalnio dvasią - Tulpių g. 21 esanti vila, vertinga ne tik dėl išsaugotų pastato architektūros, interjero elementų, bet ir dėl čia gyvenusių asmenybių atminimo.

1927 metais pastatytas namas priklausė Juozui ir Stasei Geniušams - pianisto Petro Geniušo seneliams.

1947-1961 m. name gyveno žymus to meto visuomenės veikėjas poetas modernistas, vertėjas, teisininkas Adomas Lastas-Lastauskas (1887-1961). Šį faktą primena 1970 m. fasade iš gatvės pusės atidengta memorialinė lenta.

Namo sienos, stogas neremontuoti. Išlaikyti ir autentiški langų rėmai, jų skaidymas.

Minėtuose pastatuose ir daugelyje kitų medinių Žaliakalnio namų dažnas savininkas arba bendraturtis yra pensinio amžiaus. Šie žmonės, net ir norėdami tvarkyti namus, dažnai dėl finansinių priežasčių yra nepajėgūs to padaryti.

Medinio Paveldo Išsaugojimo Problemos ir Sprendimai

Tarpukaryje galutinai susiformavusio Kauno Žaliakalnio rajone svarbią vietą užima tuo metu pastatyti mediniai namai, neretai vietinių vadinami tiesiog Žaliakalnio medinukais. Kai kas juos laiko svarbia rajono savasties dalimi, kuri dėl lėšų stygiaus remontui ir renovacijai nyksta.

Besidomėdamas medinių namų fasadais, kaunietis pastebėjo, kad yra daug visokiausių lauko apdailos lentelių profilių detalių, kurios dabar pamirštos. „Jeigu dabar kas nors norėtų namo fasadą dekoruoti kokiu nors senoviniu, tarpukario dailylenčių profiliu, parduotuvėje nerastų, nes jų tiesiog nėra. Dabar pardavinėjamos tik lygios apdailos fasadinės lentelės“, - pastebi P.Konkulevičius.

Norėdamas išsaugoti tarpukario palikimą, savo garaže kaunietis priglaudžia rastą ar nusipirktą senovinę langų, durų furnitūrą, įvairias Žaliakalnio medinukų fasadines apdailos lenteles ir šiek tiek tarpukario baldų.

Pašnekovas akcentuoja, kad jam svarbu išsaugoti tarpukario namų fasadų, interjerų detales, tačiau šiandien nebūtina jas naudoti pagal pirminę paskirtį - pasitelkus fantaziją galima improvizuoti.

Kauno Savivaldybės Parama ir Iniciatyvos

Kauno savivaldybė antrus metus skiria pinigų, kad kultūros paveldo statusą turintys namai būtų remontuojami. Šiais metais tokią paramą gaus 50...

Skandinavijos Šalių Patirtis

Jau nebestebina Skandinavijos šalys, kurios gaivindamos paveldą ir turėdamos didžiulius miškų plotus bei gausius medienos išteklius savo ateitį stato iš medžio.

Suomija: Medinis Feniksas Atgimsta!

Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės - tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Tiesa, pastaruosius 50 metų į tradicijas nesidairyta, miestuose vyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Tačiau pasisotinę istorinę patirtį trinančiu modernizmu suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis.

Tą iliustruoja daugiau nei dešimtmetį trunkantis „Modernaus medinio miesto“ (angl. Modern Wooden Town) projektas, kuriuo įvairiose Suomijos miestų teritorijose siekiama atgaivinti medžio ir medinių konstrukcijų naudojimą statant naujus pavyzdinius gyvenamuosius rajonus, nes dauguma suomių idealų gyvenamąjį būstą įsivaizduoja kaip nedidelį vienos šeimos namą, o medį laiko geriausiai gyvenamajai aplinkai tinkančia medžiaga.

Puikus pavyzdys - Oulu miesto modernus medinis rajonas Linnanmaa, kurio 12 ha erdvėje iškilo 45 mediniai 2-3 aukštų apartamentų kompleksai ir maži gyvenamieji nameliai. Čia skirtingi architektai, eksperimentuodami su technologijomis ir medžiagų taikymo būdais, įgyvendino skirtingus sprendimus. Viso Linnanmaa projekto statybos kainavo tiek, kiek ir įprastų daugiaaukščių rajonų - tai įrodo ekonominį konkurencingumą.

Norvegija: Net ir Modernus Dangoraižis

Bergene neseniai baigtas statyti pasaulio rekordininkas - aukščiausias pasaulyje (51 m) medinis daugiabutis namas. Norvegai įsitikinę, kad medinė architektūra gali tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu.

Vis dėlto savo senąjį medinį veidą išsaugoti pavyko bene vieninteliam Norvegijos miestui Stavangeriui, dar vadinamam Norvegijos medinių namukų sostine ar net didžiausiu mediniu miestu Europoje - jame suskaičiuojama daugiau nei 8 tūkst. medinių statinių.

Kad didelių apimčių struktūros nekeltų grėsmės, į pagalbą atėjo projektas „Norwegian Wood“, sumanytas tam, kad įrodytų, jog naujoji medienos inžinerija pajėgi sujungti tvarumą su medine statyba. Numatyta įgyvendinti 15 įvairiausios paskirties architektūros objektų.

Švedija: Pirmenybė Mediniam Praktiškumui

Sparčiai dygstantys mediniai daugiaaukščiai namai Švediją išskiria iš kitų Skandinavijos pusiasalio šalių, kuriose medinių namų aukštingumas vis dar ribojamas. Šiandien šioje šalyje 15 % naujų daugiaaukščių statinių yra mediniai, 20 % tiltų sukonstruoti iš medžio.

Tačiau labiausiai augo medinių priestatų ant senų gyvenamųjų daugiabučių namų paklausa, kai, sprendžiant būstų trūkumo problemą, ant jau esančio daugiabučio stogo iškeliami papildomi nauji mediniai aukštai - tą leidžia medžio lengvumas. Kad būtų iškelti 4-5 aukštai, pamatųstiprinti nereikia, nenutrūksta įprastas daugiabučio gyvenimo ritmas.

Švedai supranta, kad medis leidžia efektyviau valdyti išlaidas, itin sutrumpina statybų laiką (penkiaaukštis medinis pastatas surenčiamas per 8,5 savaitės) ir didina darbo našumą.

Medinės Architektūros Renesansas

Į medį, kaip į statybinę medžiagą, vis dažniau dairosi ir Pietų Europos gyventojai -tai rimtas ženklas, kad išties artėja visuotinis medinės architektūros renesansas ir kad medis rimtai susirungė su pietiečių itin stipriomis akmens architektūros tradicijomis.

Antai Pasaulinė architektūros žvaigždė Renzo’as Piano, tapęs pirmuoju architektu, kuriam 2000 m. įteiktas tarptautinis architektūros apdovanojimas „The Spirit of Nature Wood Architecture Award“, yra įsitikinęs, kad, statant naujus namus nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Italijos gyventojams, geriausia rinktis medį, nes tai lengva, lanksti, perdirbama ir saugi medžiaga.

Dėl itin menkų medienos išteklių statybos, baldų, laivybos, pakuočių poreikiams tenkinti Italijai tenka importuoti daugiau nei 80 % medienos žaliavos. Čiamedis dėl savo savybių itin tinka statyboms, esančioms aktyviose seisminėse zonose. Italai prognozuoja, kad viešųjų statinių iš medžio (mokyklų, medicinos įstaigų, biurų, viešbučių) statybos galėtų augti 70 %.

Rytietišką pasaulio ir aplinkos jauseną per medį į Vakarų kultūrą neša garsus architektas japonas Kengo Kuma, tęsiantis japoniškąją tradiciją, kai architektas yra kraštovaizdžio kūrėjas, o architektūra - ne pagrindinis tikslas, o tik proceso dalis. Daugumai jo projektų būdingas subtilus medienos naudojimas ir gilus medžio, kaip statybinės medžiagos, esmės supratimas.

Šiandien dar vis „veža“ir senovinis japonųstatybųmetodas. Prieš tai, kai buvo išrasti medienos klijai bei varžtai, japonų meistrai be vargo sutvirtindavo net sudėtingiausias konstrukcijas. Japonų statybos metodą išmėgino ir vienas Latvijos dailidė.

tags: #mediniai #nami #rudne