Ar dažnai tenka išgirsti, kad rąstiniai namai yra nesaugūs? Tokią bendrą nuomonę tenka išgirsti gan dažnai, ypač iš žmonių, kurie nesusidūrę su mediniais namais. Tokio pašnekovo paprašius pateikti bent kelis argumentus visada gaunamas bendras atsakymas, kad medis dega, o plyta - ne, labiau išprusę dar pateikia senų istorinių įvykių kai sudegdavo ištisi kaimai. Tik pamirštamas faktas, kad mes nebegyvename archaiškomis sąlygomis su atvirais ugniakurais ar neizoliuotais laidais.
Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje vyravo medinė architektūra, kuri tarybiniu laikotarpiu buvo nugramzdinta užmarštin. Natūralu, kad šie senieji išlikę mediniai namai yra nerekonstruoti, dažnai juose gyvena mažesnes pajamas gaunantys ar socialiai remtini žmonės, kurie mažiau kreipia dėmesį į elementarius saugumo reikalavimus. Dėl šios priežasties būtent šie namai dažniau minimi savaitės nelaimių suvestinėse.
Taigi, ar rąstiniams namams keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitų tipų namams? Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų.
Na, o iš statybinės pusės trečios ugniai atsparumo klasės statiniams keliami paprastesni reikalavimai renkantis statybines medžiagas, konstrukcinius sprendimus ar būtinybė dažyti specialiais dažais. Taigi, įstatymiškai mediniams namams keliami mažesni reikalavimai. Tačiau statybos metu ypatingą dėmesį reikia kreipti montuojant ir instaliuojant įvairią įrangą. Ypač tai liečia šildymo ir elektros instaliacijas. Netinkamai sumontuoti pastarieji įrenginiai dažnai tampa gaisro priežastimi.
Ar rąstinukas yra nesaugus - mitas?
Kaip ir minėjau, jeigu namo gyventojai laikosi elementarių saugos reikalavimų ir elektros bei šildymo instaliacijos sistemos sumontuotos tvarkingai - gaisro tikimybė maža. Apdorotos naujos kartos atipirenais (cheminės priemonės nuo ugnies poveikio) medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0, tada gaisro tikimybė niekuo nesiskiria nuo kitų konstrukcijų pastatų.
Medinių konstrukcijų atsparumo ugniai
Pagrindinis mitas - kad rąstiniai namai nestabilūs, nesandarūs. Šie visi mitai atsirado dėl to, kad medis yra labiau žinių reikalaujanti medžiaga nei kitos tradicinės statybos medžiagos. Kad ir dedant čerpini stogą yra gaunama tiksli montavimo instrukcija. Niekas net nesusimąsto, kad tokia instrukcija dar labiau reikalinga pradedant statyti medinį namą. Tikriausiai šiuo atveju instrukcijos neužteks - reikės visos gana storos knygos apie medžio savybes ir įvairias gudrybes kaip jas pritaikyti statybos metu.
Medinių konstrukcijų atsparumas ugniai
Ar tiesa, jog medinės konstrukcijos dega ilgiau ir būna mažiau ugnies pažeistos, nei konstrukcijos su plieninėmis perdangos sijomis? Medinių statramsčių pertvaros ir medinių sijų grindys naudojamos apsaugai nuo gaisro prasiskverbimo ir jų naudingumas patvirtinamas bandymų bei tikrų gaisrų metu. Mediniai elementai pasižymi atsparumu ugniai, o elementų elgsena gaisro metu yra nuspėjama, nes mediena anglėja lėtu ir gerai žinomu greičiu ~ 40 mm per valandą. Be to, ji išlaiko savo konstrukcijos vientisumą.
Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai dar didesnis. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą.
Priešgaisriniai reikalavimai stogui
Kokie priešgaisriniai reikalavimai keliami rąstinio namo stogui, ar jie kažkuo skiriasi nuo įprastinių stogų saugos reikalavimų? Jeigu pagal projektą pastatą nenumatyta impregnuoti antipirenais, jis automatiškai priskiriamas trečiam degumo laipsniui, kuriam stogo konstrukcijų impregnavimas neprivalomas. Vis dėlto ypač naudojant mažo skerspjūvio medines konstrukcijas, siūlyčiau jas impregnuoti antipirenais.
Tyvek® FireCurb® difuzinė membrana
Medienos apdorojimas ugniai atspariomis medžiagomis
Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais. Pasirenkant medinių konstrukcijų apsaugą reikia įvertinti, kas pigiau - ar padidinti elementų skerspjūvius, ar naudoti apsaugines dangas. Specialiąsias apsaugines dangas galima suskirstyti į kelias grupes:
- užtepamos, dekoratyvinės funkcijos neatliekančios, 0,01... 0,7 mm storio apsauginės dangos;
- užtepamos dekoratyvinės ir apsauginės 0,01-0,1 mm storio dangos, paslepiančios medienos tekstūrą;
- užtepamos dekoratyvinės dangos, sudarančios iki 1 mm storio skaidrią ar pusiau skaidrią plėvelę, išsaugančią medienos tekstūrą ir spalvą;
- besiplečiančios dangos;
- kombinuotos dangos.
Medienos degumo sumažinimui naudojamos impregnavimo polimerais arba antipirenais technologijos. Taikoma keletas impregnavimo metodų: su spaudimu, autoklavinis - difuzinis, impregnavimas vonioje. Toks medienos apsaugos būdas priklausomai nuo impregnavimo gylio, yra efektyvus ne tik užsidegimo stadijoje, bet ir visu gaisro metu. Tačiau medienos impregnavimas gali sumažinti jos stiprumą, todėl būtini papildomi impregnuotos medienos tyrimai.
Kiekvienais metais atsiranda vis naujesnių ir patobulintų antipireninių medžiagų technologijų. Rinkoje atsiranda gana pigių ir efektyvių priemonių su kuriomis apdorotos medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0.
Elektros instaliacija rąstiniuose namuose
Ar elektros instaliacijai rąstiniuose namuose naudojamos specialios medžiagos, keliami specifiniai reikalavimai? Lietuvoje, lyginant jos regionus, šiuo metu yra gana prieštaringa situacija. Tai įvyko dėl skirtingai traktuojamų „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“. Pagal šias taisykles jei kabelis tiesiamas per degias medžiagas (tarkim, medinį namą), jis turi būti nedegus arba nepalaikantys degimo. Šiuo metu elektros laidų rinkoje praktiškai visi laidai priskiriami prie nepalaikančių degimo. Nedegūs laidai yra apie 30 proc. brangesni nei įprastiniai.
Taigi, vieni inspektoriai laikosi nuomonės, kad kabelis turi būti nedegus, o kiti jų kolegos stoja į nepalaikančių degimo pusę. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia prieš pradedant elektros instaliacijos darbus yra užsakyti kompetentingą elektros projektą, kuriame būtų teisingai išdėstyti elektros įrengimai, parinkti laidų skerspjūviai. Ypatingą dėmesį reikia skirti į kokybišką elektros laidu sujungimą . Tai vieta, kurioje dažniausiai pasireiškia kaitimo reiškinys.
Statant šiuolaikišką namą, ar tai medinis ar mūrinis jis būtų, svarbu naudoti šiuolaikiškas ir saugias elektros bei šildymo sistemas ir medžiagas. Namo statybos metu svarbu, kad jau projektavimo metu būtų numatytos namo elektros įrengimų ir laidų vietos, saugios šildymo sistemos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus.
Saleme ugniagesys demonstruoja ugnies srautus sudegindamas lėlių namelį
Dar svarbiau, kad namo gamintojas ir montuotojas tai žinotu konstrukcijų gamybos metu ir numatytų reikiamus techninius sprendimus, instaliavimo vietas ir saugius atstumus. Ypač dirbant su medinėmis konstrukcijomis tam reikalingos specifinės žinios. Medinių namų gamintojų asociacija šiuos saugumo ir konstrukcijų kokybės aspektus laiko vienu iš prioritetinių uždavinių.
Lietuvos standartizacijos departamente esame patvirtinę medinių namų statybos standartus, kuriuos dauguma mūsų narių yra įsidiegę.
Skandinavijos ir Baltijos šalių statybos reglamentai
Lyginant Skandinavijos ir Baltijos šalių statybos techninius reglamentus, reikalavimai skiriasi. Vertinant kiekvienos šalies teisės aktus atskirai, sunku nepastebėti, kad vienur dėmesys labiau fokusuojamas į gaisro sklidimo ribojimą fasadu, nuo fasado krintančių konstrukcijų apsaugą, kitur griežtesni reikalavimai vidaus patalpų apdailai, dar kitur - laikančiosioms konstrukcijoms.
„Įvairų požiūrį į saugą diktuoja kiekvienos šalies istorija ir patirtis. Degumo klasė apibrėžiama kaip medžiagos ar gaminio sudėtis, ji turi įtakos liepsnos plitimui ir dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega, pagal degumo klasę abi yra A klasės, bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis, t. y. atsparumas ugniai, stipriai skiriasi.
„Švedijos statybos reglamente yra vienas esminis skirtumas, kuris leidžia projektuoti iš medžio, - laikančiosioms konstrukcijoms nekeliami reikalavimai degumo klasei, tik atsparumo ugniai. Bet šioje šalyje daugiau nei 3 aukštų pastatams fasadų apdailai galima naudoti tik nedegias, t. y. A2-s1,d0 degumo klasės medžiagas. Nuo 3 iki 8 aukštų pastatams apdailai iš lauko galima naudoti žemesnės degumo klasės medžiagas (medį) tik tuo atveju, jei fasadui atlikti specialūs bandymai arba pastate numatyta stacionari gaisro gesinimo sistema.
Kalbant apie fasadų apdailą, Danijoje turi būti užtikrinta ne žemesnė kaip B-s1,d0 degumo klasė (ką užtikrina impregnuotas medis), o D-s2,d2 degumo klasės produktai gali būti numatyti tik fasadų elementams arba visam paviršiui, bet su sąlyga, kad bus ribojamas liepsnos plitimas fasado paviršiumi. Norvegijoje, kur, kaip žinome, neseniai buvo pastatytas vienas aukščiausių medinių pastatų pasaulyje - „Mjøstårnet“, fasadų degumo klasė turi būti bent B-s3,d0.
Pastatų atsparumo ugniai laipsniai
Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:
- III laipsnis - įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10-15 metrų.
- II laipsnis - pastatai iki 3-4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8-10 metrų.
- I laipsnis - didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8-8 metrus.
Pastatų atsparumo ugniai laipsniai
Svarbu žinoti! Pastatai, kurių grindų altitudė yra didesnė nei 26,5 m, šiandien Lietuvoje negali būti projektuojami medinėmis konstrukcijomis arba šioms konstrukcijoms turi būti parinkta apsaugos elementų sistema, kuri užtikrintų konstrukcijai A2-s3, d2 degumo klasę. Iki 8 aukštų pastato laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, ką užtikrina antipirenais impregnuotas medis, bet pastato gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (t. y. sudaro iki 600 MJ/m2).
Priešgaisrinės dangos
Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis. I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota.
Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio.
Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti.
Jei elementas atlieka dekoro funkciją ir nėra veikiamas UV, drėgmės ar dilimo bei nėra poreikio keisti spalvos, tikėtina, užteks tik padengimo priešgaisrine danga. Jei paviršius turi būti ir atsparus dilimui arba įgauti tam tikrą spalvą, tai tokiu atveju tikėtina, kad gaminys papildomai turės būti padengtas iš viršaus dažais arba laku.
Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas.
Ekologiškos statybinės medžiagos
Rinkoje esant tokiai didelei statybinių medžiagų įvairovei, sunku išsirinkti tikrai ekologiškas statybines medžiagas. Daugelis tiekėjų giriasi savo medžiagų saugumu žmogui ir aplinkai, tačiau ar visi sako teisybę, o gal tiesiog nutyli tiesą? Statybinės medžiagos gali būti ekologiškai saugios arba jose gali būti kenksmingų žmogui medžiagų. Manau, visiems turėtų būti aišku, kad verta rinktis tik saugias. Geriausiai šiuos kriterijus atitinka natūralios medžiagos - akmuo ir medis.
Akmuo ir medis - natūralūs gamtos ištekliai. Protingai juos naudojant, jų gamtoje nepritrūks. Aišku, jie ne be trūkumų ir ne visada tinka šiuolaikinėje, ypač daugiaaukštėje statyboje. Medis vis dėlto pasižymi geresnėmis šiluminės varžos savybėmis nei metalas, o akmens sunkumas dažnai yra tik privalumas, ypač dengiant medinių pastatų stogus. Juk kai stogas sunkus, tai ir medinis (rąstinis ar karkasinis - nesvarbu) namas bus stabilesnis.
Taigi natūralios medžiagos yra pranašesnės už tas, kurios montuojamos ar eksploatuojamos išskiria į aplinką nuodingąsias medžiagas.
Statybos rinkoje jau yra tokių ekologiškų medžiagų, kurių gamyboje naudojama gamtinių rišiklių technologija „ECOSE® Technology“. Pagal šią technologiją gaminama demblinė mineralinė vata. Medienos plaušų plokštės taip pat gaminamos naudojant gamtinius rišiklius - parafiną ir sakus. O štai biri, nesukrintanti mineralinė vata savo sudėtyje rišiklių neturi išvis.
Biri mineralinė vata - tarpus ir ertmes patikimai užpildanti besiūlė, įpučiama izoliacinė medžiaga. Ji nedega (degumo klasė A1), neslūgsta (susėdimas iki 1 proc. (S1 klasė)), nesugeria drėgmės, visiškai ekologiška, neorganinė, neturi koroziją sukeliančių priedų, atspari puvimui. Biria vata galima šiltinti ir perdangas, ir karkasines konstrukcijas - stogą ar sienas.
Medienos plaušų plokštės, kaip ekologiška šiltinamoji medžiaga, irgi vertas dėmesio variantas, kuris mineralinei vatai nusileidžia tik ilgaamžiškumu, degumu (dažniausiai yra E klasės (ES 13501-1) pagal atsparumą ugniai), gal dar atsparumu biologiniams kenkėjams. Jas gaminant mediena sutrinama iki plaušų ir sumaišoma su sakais bei parafinu. Medžio plaušų plokštės yra atviros difuzijai.
Jei galvojate apie ekologišką statybą, reikia atsakingai rinktis ir stogo ar sienų dangas.
Šiuo metu nepelnytai pamirštamos iš medžio ar akmens gaminamos stogų dangos. Tai - skalūno čerpės, malksnos ir skiedros. Skiedros gal labiau tinka ūkiniams pastatams kaimo vietovėse. O štai kitos dvi tinka tiek miestui, tiek kaimui. Taip, jos dažnai brangesnės už įprastą mums dangą - čerpes ar metalą. Bet baimintis neverta, mat brangesnės jos ne kartais, tik procentais.
Malksnos vertinamos ir naudojamos dėl ypatingų savo savybių: ilgaamžiškumo, ekologiškumo, nepakartojamos išvaizdos, patikimos pastato apsaugos nuo bet kokių neigiamų atmosferos poveikių. Dėl pagrindinio privalumo - gebėjimo „kvėpuoti“ po tokia danga nesusidaro kondensatas. Lyjant lietui, pučiant stipriam vėjui, barbenant krušai, toks stogas netriukšmauja, o svarbiausia, yra žmogaus ir gamtos ryšio, darnumo su jį supančiu gamtiniu landšaftu įsikūnijimas.
Skalūnas labai atsparus agresyvios aplinkos poveikiui ir visų rūšių cheminėms medžiagoms. Jis taip pasižymi nedideliu įmirkimu, nedegumu. Ilgaamžiškumas yra viena pagrindinių deklaruojamų tokios medžiagos savybių. Akmens skalūnas yra visiškai natūralus produktas, neturintis jokių cheminių priedų. Jis atsparus šalčiui bei temperatūrų kaitai, nerūdija, o dėl kvarcito sandaros ant jo neželia samanos.
Priešgaisriniai atstumai iki gretimo namo
STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" numato, kad tarp dviejų pirmo ugniaatsparumo laipsnio pastatų minimalus atstumas yra 6 m, tarp pirmo ir trečio laipsnio - 10 m, tarp dviejų trečio laipsnio pastatų - 15 m atstumas. Statinio ugniaatsparumo laipsnis nustatomas pagal jo konstrukcijų degumo klases.
Šnekant visiems suprantama kalba, tarp dviejų mūrinių pastatų priešgaisrinis atstumas turi būti mažiausiai 6 m, tarp mūrinio ir medinio - 10 m, tarp dviejų medinių pastatų - 15 m priešgaisrinis atstumas. Tačiau šis normatyvas turi tam tikrų apėjimo būdų - atlikus skaičiavimus ir tinkamai juos apiforminus galima du per arti esančius pastatus priskirti vienam gaisriniam skyriui, tada atstumas tarp jų nėra normuojamas.
Kad tai padaryti, reikia tiksliai nustatyti pastatų ugniaatsparumo laipsnius ir paskaičiuoti maksimalius leistinus gaisrinio skyriaus plotus.
Mediniai pastatai vis labiau populiarėja - pastaraisiais metais pastatyta daug nuostabių ir tvarių medinių vienbučių, daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Laikui bėgant mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant ir gaisrinės saugos.
Atsparumas ugniai (angl. fire resistance) - objekto geba nustatytą laiko tarpą išlaikyti reikiamą stabilumą ir (arba) vientisumą, ir (arba) šiluminę izoliaciją, ir (arba) kitas reikiamas funkcines savybes, apibrėžtas standartinio atsparumo ugniai bandymo sąlygomis.