Medinio namo grindų įrengimas: nuo pasirinkimo iki šiltinimo

Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.

Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai.

Medinio karkasinio namo konstrukcija

Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.

Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.

Medinio namo grindų tipai

Skiriami du pagrindiniai medinių grindų tipai: grindys iš masyvo ir klijuotos trisluoksnės bei dvisluoksnės medinės grindys.

• Grindys iš masyvo - mums gerai žinomas lietuviškas parketas, grindų lentos.
• Klijuotos daugiasluoksnės grindys - grindys, pagamintos iš kelių medienos sluoksnių, suklijuotų statmenai vienas kito atžvilgiu. Tai trisluoksnės parketlentės, dvisluoksnis parketas.

Parketlenčių sandara

Dvisluoksnis parketas

Dvisluoksnis vienetinis parketas yra palyginti nedidelių matmenų (7 - 12cm pločio, 50 - 100cm ilgio ir 10 - 12 mm storio). Viršutinis - nešiojamasis kietmedžio grindų sluoksnis (3 - 6 mm storio). Apatinis - išlyginamasis, pagamintas iš faneros arba spygliuočių medienos.

Trisluoksnės parketlentės

Trisluoksnės parketlentės - tai dažniausiai didelių matmenų (14 - 22 cm pločio, 210 - 240 cm ilgio, 13 - 19 mm storio) plokštės. Viršutinis sluoksnis - tauriosios medienos - 3 - 6 mm storio, vidurinis sluoksnis - pušies tašeliai, o apatinis - spygliuočių lukštas. Trys sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kito atžvilgiu.

Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad, esant kaičiai patalpų oro drėgmei, dvisluoksnės ir trisluoksnės konstrukcijos 8-10 kartų stabilesnės ir patvaresnės. Todėl, parketas beveik"nevaikšto", nesusibanguoja, neatsiranda plyšių. Medienos sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kito atžvilgiu: tai 70 - 80 procentų sumažina medienos deformaciją.

Dėl savo gerų eksploatacinių savybių, matmenų stabilumo keičiantis patalpų drėgmei bei temperatūrai, paprasto klojimo ir priežiūros šios grindys jau seniai lyderiauja vakarų Europos rinkoje. Šie privalumai skatina ir Lietuvos architektus, statybininkus vis dažniau rinktis daugiasluoksnes klijuotas medines grindis.

Medinių grindų montavimas

Prieš aptardami montavimo būdus, pirmiausia susipažinkime su parketlenčių tipais. Dvisluoksnės parketlentės yra suklijuotos iš dviejų medienos sluoksnių. Apatinis sluoksnis dažniausiai yra iš beržo faneros, kuri yra itin pralaidi šilumai.

Trisluoksnės parketo lentos - suklijuotos iš trijų medienos sluoksnių skirtingomis kryptimis. Vidurinis sluoksnis įprastai būna sudarytas iš spygliuočio medienos. Kaip ir dvisluoksnės, trisluoksnės lentos gali būti klijuojamos arba klojamos.

Norint džiaugtis grindų ilgaamžiškumu, svarbios ne tik aukštos kokybės medžiagos, bet ir montavimo būdas. Kiekvienas, pasistatęs medinį namą, nori užtikrinti maksimalų jo jaukumą ir ekonomiškumą.

Parketo pakuotė turi būti išpakuota toje patalpoje, kurioje ji bus montuojama, mažiausiai 4 dienas prieš pradedant darbus. Išpakavimas svarbus, nes mediena turi „priprasti“ prie patalpos drėgmės ir temperatūros. Jei grindys montuojamos eglute ar kitu specifiniu raštu, išpakuoti parketą patariama ne vėliau kaip 7 dienas iki montavimo.

Yra du pagrindiniai parketlenčių tvirtinimo būdai:

• Klijavimas
• "Plaukiojantis" būdas

Klijavimas. Čia vienas svarbiausių elementų - kokybiški klijai. Parketas turėtų būti klijuojamas naudojant elastingus klijus. Siekiant didesnio komforto, šis montavimo būdas papildomas specialiu akustiniu paklotu.

Dvisluoksnį parketą tvirtiname, kaip ir tradicinį lietuvišką parketą, visa plokštuma prie pagrindo. T.y. klijuojame klijais, prikalame vinimis (tai priklauso nuo pasirinktų grindų bei pagrindo). Pagrindinis šio tvirtinimo privalumas - akustinis (vaikštome per "tvirtas" grindis, jos nebanguoja, negirgžda), trūkumas - didelės klijų sąnaudos, didesni reikalavimai pagrindui.

"Plaukiojantis" būdas. Parketlentes paprastai tvirtiname "plaukiojančiu" būdu - tarpusavyje suklijuojant jų įlaidą ir išdrožą. Privalumas - šis tvirtinimo būdas yra optimaliausias, nes eksploatuojant grindis neatsirandančių plyšių, mažos klijų sąnaudos. Trūkumais - akustinis ( jei prastai išlygintas pagrindas, o tai dažnai pasitaiko, parketlentės gali girgždėti, banguoti).

Pagrindas, ant kurio klojamas parketas, turėtų būti kuo lygesnis. Jeigu klojama ant betono, svarbus tinkamas drėgmės lygis. Šildomoms grindims turi būti 2,5 %, o nešildomoms - 2,8 % pagal CM skalę.

Dažniausiai parketlentės klojamos arba klijuojamos ant betono arba OSB, gipskartonio plokščių pagrindo. Klojant parketlentes ant betono pagrindo, būtina įsitikinti, ar betonas pakankamai išdžiūvęs: betono drėgmė neturi būti didesnė nei 2 proc. pagal CM. Rekomenduojamą pagrindo drėgnį reiktų pasitikrinti parketlenčių gamintojo instrukcijoje.

Jei pagrindas turi šiek tiek drėgmės, galima ant jo tiesti drėgmę izoliuojančią plėvelę, o parketlentes kloti slankiuoju būdu.

Jeigu reikalinga papildoma garso izoliacija, ant pagrindo klojamas specialus akustinis paklotas.

Svarbiausi apsisprendimo kriterijai

• Pagrindas. Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, pagrindas turi būti lygus, švarus ir pakankamai sausas. Jei parketlentės klijuojamos, pagrindas turi būti tvirtesnis, nes turi atlaikyti per klijus perduodamą parketo judėjimą. Slankiuoju būdu parketlentes galima kloti net ir ant sausų grindų (gipskartonio). Beje, klojant pastaruoju būdu naudojama plėvelė po parketlentėmis leidžia izoliuoti nežymų pagrindo drėgmės viršijimą.
• Kompensacinės siūlės. Jos reikalingos abiem grindų įrengimo atvejais. Vis dėlto, pasirinkus slankųjį būdą, siūles reikia daryti platesnes ir dengti didesniais apdailos profiliais. Klijuojamų grindų kompensaciniai plyšiai gali būti siauresni, todėl jie uždengiami subtilesnėmis apdailos juostelėmis arba tiesiog užtaisomi elastingais užpildais.
• Akustika. Vaikštant slankiuoju būdu įrengtomis grindimis, girdėti šioks toks kaukšėjimas, ypač jei avalynė - kietu padu. Šiuos garsus nuslopina po parketlentėmis patiestas akustinis paklotas, tačiau jis nėra pigus - nuo ~4 eurų už 1 kv. metrą. Priklijuotos parketlentės - gerokai tylesnės.
• Šildomosios grindys. Daugumą šiuolaikiškų parketlenčių galima kloti ir ant šildomųjų grindų. Klijuojamos grindys puikiai praleidžia šilumą ir yra atsparesnės temperatūrų svyravimams. Įrengiant grindis slankiuoju būdu naudojamas paklotas padidina grindų varžą, todėl jos šyla lėčiau. Dėl šios priežasties neracionalu naudoti gerus akustinius paklotus - jie apsunkins grindų dangos įšilimą.
• Eksploatacija. Pagrindo nelygumai labiau pastebimi įsirengus grindis slankiuoju būdu - vaikštant juntamas lingavimas, girdėti girgždėjimas. Klijuotos grindys šiuo požiūriu komfortiškesnės: paviršius kur kas stabilesnis ir tvirtesnis, nėra jokio girgždėjimo.
• Atnaujinimas ir remontas. Nors slankiuoju būdu paklotas grindis atnaujinti nėra labai paprasta, o šlifuojant paviršių nuimamas storesnis jo sluoksnis, prireikus galima grindis išardyti arba, norint pakeisti sugadintą parketlentę, tai padaryti yra kur kas paprasčiau. O klijuotą grindų dangą ardyti yra ir sunkiau, ir brangiau, tačiau ją patogiau ir lengviau restauruoti, nes ši yra stabilesnė.
• Kaina. Daugiau išlaidų patiriama pasirinkus parketlenčių klijavimą: klijai ir gruntas kainuoja ~5-10 Eur/m2, o dangos įrengimo darbai - ~6-8 Eur/m2. Slankiuoju būdu paklotoms grindims teks įsigyti paklotą (~0,50-2 Eur/m2), o ir paklojimas kainuos tik ~4-6 Eur/m2.

Grindų šiltinimas mediniame name

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną iš pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų klojami kilimai ar kiti, primityvūs triukai. Taigi, norėdami namams suteikti daugiau komforto, jaukumo ir, svarbiausia, sutaupyti, pasirūpinkite, kad grindų apšiltinimas būtų atliktas laiku ir tinkamai.

Norinti medinį namą izoliuoti maksimaliai kokybiškai, vertėtų nepamiršti ne tik jo stogo ar sienų, bet ir grindų. Medinio namo konstrukcijoje, grindis galima šiltinti universalia akmens vata (pvz. SUPERROCK arba TOPROCK SUPER).

Sluoksnių seka turėtų būti tokia:

1. Medinių lentų grindys;
2. Garo izoliacija ir oro tarpas;
3. Akmens vatos plokštės SUPERROCK arba dembliai TOPROCK SUPER;
4. Medinė sija ar tašas;
5. Hidroizoliacija;
6. Apatinė plokštė (fibro-cementinė plokštė, OSB).

Grindų šiltinimo medžiagos:

• Poliuretano putplastis
• Akmens vata

Poliuretano putplastis yra ypač novatoriška ir vis dažniau izoliacijai naudojama medžiaga. Jis pasižymi ne tik tuo, kad sujungia šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytis, todėl grindims nėra reikalingas papildomas sandarinimas. Taip pat svarbu pažymėti, kad lyginant su tuo pačiu kitų izoliacijoje naudojamų medžiagų kiekiu, grindis apšiltinus poliuretanu bus pasiekta daug didesnė šilumos izoliacija.

Akmens vatos izoliatoriai pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos charakteristikomis, mažu šilumos laidumu ir mažu higroskopiškumu - akmens vata gali sugerti labai mažai drėgmės iš oro. Pavyzdžiui, esant 90% santykinei oro drėgmei, akmens vata sugeria tik 0,004% medžiagos tūrio.

Grindų apšiltinimas akmens vata turi būti atliekamas ant santykinai lygaus ir sauso pagrindo. Akmens vatos plokštės puikiai prisitaikys ir užpildys visus paviršiaus nelygumus, nes jos gali būti sulankstytos taip, kad susiklijuotų labai tvirtai, o ilgieji kraštai nesidengtų.

Medinio namo šiltinimas: svarbūs aspektai

Mediniai namai išsiskiria natūralumu, šiluma ir sveiku mikroklimatu. Tačiau kartu jie reikalauja ypatingo dėmesio šilumos izoliacijai. Skirtingai nei mūras ar betonas, medis yra „gyva“ medžiaga, reaguojanti į temperatūros ir drėgmės pokyčius.

Mediena pasižymi gera šilumos izoliacija, tačiau dėl savo struktūros ji turi ribotą šiluminės varžos vertę. Be to, medis sugeria ir išgarina drėgmę, todėl šiltinimo sistema turi būti „kvėpuojanti“.

Net ir gerai pastatytas medinis namas gali prarasti reikšmingą dalį šilumos, jei neatsižvelgiama į konstrukcijos sandarumą. Energijos efektyvumas priklauso ne tik nuo sienų storio ar izoliacijos tipo, bet ir nuo detalių - kampų, sujungimų, sandūrų.

Šilumos nuostolių zonos:

• Sienos ir kampai
• Lubos ir stogas
• Grindys ir pamatai
• Langai ir durys

Sienos sudaro didžiausią išorinių atitvarų plotą, todėl per jas prarandama daugiausia šilumos. Medinė konstrukcija, ypač rąstinė, turi natūralių tarpų, kurie laikui bėgant gali išsiplėsti. Kampuose šiluma dažnai „išeina“ dėl netolygaus sujungimų užsandarinimo.

Per stogą ir lubas išeina iki 30-40 % visos šilumos, todėl šios zonos turi būti apšiltintos itin kruopščiai. Dažna klaida - šiltinti stogo dangą, o ne perdangą, kai gyvenama tik pirmame aukšte. Efektyviausia - įrengti ištisinį šiltinimo sluoksnį tarp gegnių bei virš jų, užtikrinant garo izoliacijos vientisumą.

Grindys, ypač virš nešildomo rūsio ar po namu esančio oro tarpo, yra dažnai pamiršta vieta. Šaltis kyla iš apačios, o kartu su juo - drėgmė.

Langai ir durys - silpnoji vieta net gerai apšiltintuose namuose. Per prastai sandarius rėmus šiluma išeina, o drėgmė patenka į vidų.

Populiariausios medinių namų šiltinimo medžiagos:

• Mineralinė vata
• Akmens vata
• Ekovata (celiuliozės pluoštas)
• Medžio plaušo plokštės

Mineralinė vata - populiariausias pasirinkimas dėl savo gerų šilumos izoliacinių savybių ir prieinamos kainos. Didelis šios medžiagos privalumas - garų pralaidumas: ji leidžia konstrukcijai kvėpuoti, todėl tinka mediniams namams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į montavimo kokybę - vata turi būti sudėta be tarpų ir suspaudimų.

Akmens vata - tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė mineralinės vatos versija. Ji gaminama iš bazalto, todėl išsiskiria itin geru atsparumu drėgmei, deformacijoms ir ugniai. Be to, akmens vata gerai slopina garsą, todėl padeda išlaikyti ramų mikroklimatą namo viduje.

Ekovata - natūrali šilumos izoliacinė medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus, impregnuoto ugniai ir pelėsiui atspariomis druskomis. Ekovata užpildo visas ertmes, todėl nepalieka oro tarpų. Tai puikus sprendimas rąstiniams ar karkasiniams namams, kur būtina išvengti šilumos tiltų. Tai viena natūraliausių ir su medžiu labiausiai suderinamų šiltinimo medžiagų.

Medžio plaušo plokštės gaminamos iš susmulkintos medienos, todėl išlaiko gerą garų pralaidumą ir drėgmės balansą. Tokią izoliaciją galima naudoti tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

Šiltinant medinį namą, vien tik gera medžiaga dar negarantuoja rezultato. Net ir aukščiausios kokybės vata ar plokštės praras savo savybes, jei sluoksniai bus išdėstyti neteisingai.

Medinis namas turi „kvėpuoti“, todėl izoliacijos sluoksniai turi būti išdėstyti taip, kad garų pralaidumas mažėtų iš vidaus į išorę. Jeigu vidaus sluoksnis bus labiau laidus nei išorinis, drėgmė užsilaikys izoliacijoje - susidarys kondensatas, o kartu ir puvimo rizika.

Dažniausios klaidos šiltinant medinį namą:

1. Garo izoliacijos pažeidimai
2. Per mažas šiltinimo sluoksnis
3. Užsandarinimas be ventiliacijos
4. Netinkamai pasirinktos medžiagos
5. Šilumos tiltai ir prasti sujungimai

Efektyvus šiltinimas - tik vienas iš kelių elementų, lemiančių medinio namo energinį našumą. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, būtina atsižvelgti į visą sistemą - nuo sandarumo iki vėdinimo, nuo langų iki saulės poveikio.

Medinių grindų priežiūra ir atnaujinimas

Labiausiai medienai kenkia ilgalaikė drėgmė. Tai yra ir krituliai, patenkantys į pastato konstrukcijas pro kiaurą stogą, sienų plyšius ar lietvamzdžius, tyškantys nuo išsikišusio cokolio ar žemės paviršiaus, ir gruntinė drėgmė, besiskverbianti medžio kapiliarais, jei nėra tinkamos izoliacijos.

Į sudrėkusį, šlapią medį labai greitai įsimeta grybelis ir pelėsiai, o patrūnijusį medį apninka įvairūs kenkėjai. Pavojus dar padidėja, jeigu mediena - prastos kokybės ir blogai vėdinama.

Atradus puvinį ar grybelį, pirmiausia reikia pašalinti pažeidimų priežastis, sutvarkyti, izoliuoti drėgmės šaltinį, išdžiovinti patalpas, sužalotą medieną išpjauti ir sunaikinti, o pažeistas medienos dalis pakeisti naujomis.

Atnaujintą lango kokybė gali būti net geresnė nei naujo. Norint tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti medinės architektūros paveldą, geriausia naudoti tradicines, amžių patikrintas statybos technologijas.

Ši lentelė apibendrina svarbiausius aspektus renkantis grindų dangą mediniam namui:

Šis straipsnis suteikė jums žinių apie medinių grindų įrengimą. Sėkmės!

tags: #medinio #namo #grindys