Koks Normalus Kraujo Tirštumas ir Kaip Jį Palaikyti?

Bendras kraujo tyrimas - viena paprasčiausių procedūrų, įprastai atliekama profilaktinio patikrinimo metu. Kraujo tyrimo rezultatai parodo svarbiausių kraujo dalelių - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.

Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai (t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą) ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos. Gydant kraujo ligomis sergantį pacientą, kraujo tyrimas kinta dienomis. Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos.

Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą. Pvz.: vartojant steroidinius hormonus gali padidėti leukocitų skaičius, pradėjus vartoti geležies, folio rūgšties, vitamino B12 preparatus, jei jų trūko, bus stebimi suintensyvėjusios eritrocitų gamybos požymiai (daugės retikulocitų, kils hemoglobinas).

Įprastai kaulų čiulpuose gaminamos nebrandžios kamieninės kraujo ląstelės, kurios veikiamos tam tikrų stimulų toliau dauginasi, bręsta ir diferencijuojasi į visas kraujo ląsteles. Šios yra 3 rūšių: eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) ir trombocitai (kraujo plokštelės). Šios ląstelės iškeliauja į kraują, čia jos atlieka savo funkcijas.

Raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi RBC, ERY) - ir juose esantis hemoglobinas (kraujo tyrime paprastai žymimi HgB, Hb) perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino skaičius rodo anemiją.

Kraujo tyrime eritrocitus nusako dar keli rodikliai, parodantys jų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose. Tai MCV, MCH, MCHC. Retikuliocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi Ret, RET) yra labai jaunos eritrocitų formos.

Jų padidėjimas rodo suintensyvėjusią eritrocitų gamybą. Taip gali būti atsistatant kraujodarai, po nukraujavimo, paskyrus trūkstamų kraujo gamybai preparatų - visais šiais atvejais intensyviau gaminami raudonieji kraujo kūneliai.

Hematokritas (kraujo tyrime paprastai žymimas Hct) rodo kokią procentinę kraujo dalį sudaro eritrocitai. Jo sumažėja esant anemijai arba po masyvių lašinių skysčių infuzijų (kraujas tarsi praskiedžiamas). Šis rodiklis padidėja sergant policitemija (nekontroliuojamas, pernelyg intensyvus eritrocitų dauginimasis), mieloproliferacinėmis ligomis.

ENG - eritrocitų nusėdimo greitis. Jis dažnai atliekamas kartu su kraujo tyrimu ir rodo, kiek specialiame stulpelyje eritrocitų nusėda ant dugno per 1 valandą. Žymimas mm/h (eritrocitai yra sunkesni už plazmą, tad natūraliai nugrimzta ant mėgintuvėlių dugno). Tam tikros medžiagos (pvz.: uždegiminiai baltymai) greitina šį procesą.

Baltieji kraujo kūneliai - leukocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi WBC, LEU) - skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius. Grūdėtųjų leukocitų (granulocitų) citoplazmoje matomos granulės, o branduolį sudaro keletas segmentų. Jie dar skirstomi į tris rūšis: bazofilus, eozinofilus ir neutrofilus. Šių leukocitų pagrindinė funkcija yra kovoti su infekcija.

Jie gali iš kraujo patekti į audinius ir sunaikinti infekciją sukeliančias bakterijas ir grybelius. Negrūdėtųjų leukocitų citoplazmoje granulių nėra, o branduoliai vientisi. Šioms ląstelėms priskiriami limfocitai ir monocitai. T limfocitai naikina virusus, parazitus, organizme atsiradusias vėžines ląsteles, B limfocitai gamina antikūnius.

Monocitai kartu su neutrofilais ir limfocitais dalyvauja kovoje su infekcija, todėl jie yra svarbiausia žmogaus imuninės sistemos dalis. Įvairūs leukocitų skaičiaus ir sudėties pokyčiai gali leisti įtarti infekcines, uždegimines ligas, piktybines kraujo ligas. Paprastai sergant infekcine liga, leukocitų skaičius didėja, padaugėja neutrofilų.

Eozinofilų gali padaugėti sergant alerginėmis ligomis. Labai dideli ar labai maži leukocitų skaičiai gali leisti įtarti kraujo ligą. Deja, bet susirgus piktybine kraujo liga, kraujo tyrimas gali būti visai normalus (ypač ligos pradžioje), gali būti stebimas leukocitų ir įvairių jų formų padidėjimas ar sumažėjimas.

Kraujo tyrimuose neutrofilai paprastai žymimi simboliais GRA, GRAN arba NEU. Atlikus kraujo tyrimą, svarbu atkreipti dėmesį į absoliučius skaičius (dažniausiai žymimus ×109/l arba *10e9/l), o ne į procentinę išraišką (žymima %), nes tai gali suklaidinti.

Pvz., pacientui po chemoterapinio gydymo gali labai trūkti neutrofilų, o limfocitų skaičius gali būti normalus. Kraujo plokštelės - trombocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi PLT, TRO) - yra labai svarbūs kraujo krešėjimo procese. Jie prilimpa prie pažeistos kraujagyslės vietos, padeda susiformuoti krešuliui ir taip apsaugo nuo kraujavimo.

Trombocitų mažėja esant nepakankamai jų gamybai, po chemoterapijos, sergant imunine trombocitopenija (liga, kai organizmas pats gamina antikūnus, suardančius trombocitus). Jų daugėja sergant uždegiminėmis, infekcinėmis ligomis, mieloproliferacinėmis ligomis.

Bendras (bendraklinikinis arba aparatinis) kraujo tyrimas - tai ląstelių skaičiai ir kiti jų parametrai, suskaičiuoti automatinio kraujo analizatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad aparatas skaičiuoja absoliutų ląstelių skaičių, o atskiras leukocitų rūšis suskaičiuoja absoliučiais skaičiais ir procentinę jų sudėtį.

Nesupainiokite jų. Leukogramos skaičiavimas (kraujo formulės skaičiavimas /pilnas kraujo tyrimas) - tai tyrimas, kuomet laboratorijos gydytojas suskaičiuoja leukocitus, kuriuos mato kraujo tepinėlyje, žiūrėdamas pro mikroskopą. Jis skaičiuoja skirtingas leukocitų rūšis iki 100 ląstelių.

Pvz.: gali suskaičiuoti 57 neutrofilus, 28 limfocitus, 8 monocitus, 5 lazdelinius neutrofilus, 1 eozinofilą ir 1 bazofilą - viso 100 leukocitų ląstelių. Tai turėtų būti panašu į procentinį leukocitų skaičiavimą aparatiniame kraujo tyrime, tik tiksliau, nes gydytojas gali matyti įvairių nebrandžių leukocitų, kurių normoje sveiko žmogaus kraujyje neturėtų būti (blastai, metamielocitai, promielocitai, mielocitai ar kiti). Šios ląstelės gydytojui leidžia įtarti kraujo ligą.

Hemoglobinas - tai baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris perneša deguonį iš plaučių į audinius. Jo kiekis tiesiogiai susijęs su kraujo tirštumu: kuo hemoglobino daugiau, tuo kraujas klampesnis.

Tirštas kraujas teka lėčiau, todėl padidėja trombų, širdies smūgio ar insulto rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

„Padidėjęs hemoglobino lygis nėra „stipraus kraujo“ požymis - tai gali būti įspėjimas, kad organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą arba kad kraujas prarado skysčių dalį,“- dr. Thomas Nguyen, hematologas, Harvard Medical School (JAV).

Aukštas hemoglobino lygis dažniausiai yra organizmo prisitaikymo reakcija į tam tikrą stresą ar deguonies trūkumą. Tai nėra liga savaime, bet ženklas, kad kūnas bando kompensuoti nepalankias sąlygas.

Paprastai hemoglobino padidėjimas susijęs su eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) pertekliniu gaminimu arba vandens trūkumu kraujo plazmoje, todėl santykinai padidėja tirštumas.

Dažniausios priežastys, dėl kurių kraujas tampa tirštas:

• Dehidratacija. Trūkstant skysčių, kraujo plazmos kiekis mažėja, todėl hemoglobino koncentracija dirbtinai pakyla. Tai laikina būklė, kuri išnyksta, kai atkuriamas skysčių balansas.
• Rūkymas. Rūkant kraujyje mažėja deguonies kiekis, todėl organizmas kompensuoja tai gamindamas daugiau hemoglobino, kad perneštų daugiau deguonies.
• Lėtinės plaučių ar širdies ligos. Tokios ligos kaip LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) ar širdies nepakankamumas sukelia ilgalaikį deguonies trūkumą, dėl kurio kaulų čiulpai pagamina daugiau eritrocitų.
• Gyvenimas aukštai virš jūros lygio. Ten, kur oras turi mažiau deguonies, organizmas prisitaiko - padidėja hemoglobino gamyba, kad audiniai gautų pakankamai deguonies.
• Policitemija vera. Tai reta, bet rimta kraujo liga, kai kaulų čiulpai pertekliai gamina eritrocitus, o kraujas tampa labai tirštas. Tokiais atvejais būtina gydytojo hematologo priežiūra.

„Padidėjęs hemoglobino lygis dažniausiai rodo, kad kūnas bando kompensuoti deguonies trūkumą. Svarbiausia nustatyti priežastį, o ne tik mažinti skaičių laboratoriniame rezultate,“- dr. Emily Rees, hematologė, Cleveland Clinic (JAV).

Kartais tyrimai rodo didesnį hemoglobino kiekį dėl fiziologinių priežasčių:

• po ilgo buvimo saulėje ar karštyje (dėl skysčių netekimo);
• po intensyvaus fizinio krūvio;
• vartojant tam tikrus vaistus (pvz., eritropoetiną, testosteroną).

Tokiais atvejais pakanka per kelias dienas normalizuoti skysčių balansą ir pakartoti tyrimą - dažnai hemoglobino lygis vėl tampa normalus.

Hemoglobino Normos ir Ką Reiškia Padidėję Rodikliai

Norint teisingai įvertinti hemoglobino lygį, svarbu atsižvelgti į lytį, amžių, gyvenamąją vietą (ypač aukštį virš jūros lygio) ir bendrą sveikatos būklę. Kiekvienas žmogus turi individualų „fiziologinį“ hemoglobino diapazoną, tačiau yra nustatytos medicininiu požiūriu laikomos normos, kurios padeda atskirti sveiką būseną nuo rizikos.

Hemoglobino Normos Pagal Amžių ir Lytį

„Tirštas kraujas nėra atskiras sutrikimas - tai pasekmė. Padidėjęs hemoglobinas dažnai rodo, kad organizmas kovoja dėl deguonies. Todėl svarbiausia ieškoti priežasties, o ne tik mažinti skaičių laboratoriniame lape,“- dr. Sarah Langford, hematologė, Johns Hopkins Hospital (JAV).

Padidėjęs hemoglobinas ne visada reiškia pavojų, tačiau jei kraujas tirštėja ilgą laiką, didėja trombozių, insulto, širdies nepakankamumo rizika.

Kokie Simptomai Rodo, Kad Kraujas Tapo Per Tirštas?

Kraujo tirštėjimas dažnai vyksta pamažu ir be aiškių simptomų, todėl dauguma žmonių to nepastebi, kol pasireiškia nuovargis, galvos skausmai ar kraujospūdžio svyravimai. Kai kraujas tampa pernelyg klampus, sulėtėja jo tekėjimas, o audiniai gauna mažiau deguonies - tai veikia visą organizmą.

Pagrindiniai simptomai:

• Galvos skausmai ir svaigimas. Kraujui tekant lėčiau, smegenys gauna mažiau deguonies, todėl atsiranda spaudžiantis skausmas pakaušyje ar smilkiniuose, kartais juntamas silpnumas, sunkumas galvoje.
• Rankų ir kojų tirpimas ar šalimas. Tirštas kraujas sunkiau pasiekia periferinius audinius, todėl galūnės tampa šaltos, atsiranda dilgčiojimas ar sustingimas.
• Padidėjęs kraujospūdis. Širdžiai tenka pumpuoti tankesnį skystį, todėl pakyla spaudimas. Dažnai kartu pasireiškia dusulys, širdies permušimai.
• Odos paraudimas arba „raudonas veidas“. Padidėjęs eritrocitų kiekis suteikia odai rausvą ar net violetinį atspalvį, ypač veide ir kakle.
• Nuolatinis nuovargis. Nors kraujyje daug hemoglobino, audiniai negauna pakankamai deguonies dėl klampumo. Rezultatas - bendras silpnumas, mieguistumas, dėmesio stoka.

„Pacientai dažnai galvoja, kad aukštas hemoglobinas reiškia „gerą kraują“. Deja, dažniau tai reiškia, kad kraujas teka sunkiau, o širdis dirba intensyviau,“- dr. Michael Runge, kardiologas, Mayo Clinic (JAV).

Jeigu kartu su aukštu hemoglobinu pasireiškia:

• krūtinės skausmas,
• staigus galvos skausmas ar kalbos sutrikimas,
• vienos kūno pusės silpnumas,
• dusulys ar regėjimo sutrikimai,

reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją arba skubią pagalbą, nes tai gali būti trombozės ar insulto požymiai.

Kai tyrimai rodo, kad hemoglobino lygis viršija normą ir kraujas tapo klampus, svarbiausias žingsnis - nustatyti priežastį. Ar tai dehidratacija? Gyvenimo būdo pasekmė? O gal - ligos simptomas?

Kol priežastis neaiški, bet kraujas tirštas, būtina imtis saugių priemonių, kurios pagerina kraujotaką ir sumažina krešulių riziką. Toliau pateikti žingsniai padeda natūraliai sumažinti kraujo klampumą, pagerinti deguonies patekimą į audinius ir išvengti trombų susidarymo. Šios priemonės tinka tiek profilaktiškai, tiek švelniems atvejams, kai priežastis nėra patologinė.

Ką daryti, kai kraujas per tirštas?

• Padidinkite skysčių vartojimą. Gerkite 1,5-2 litrus vandens per dieną. Dehidratacija - pagrindinė kraujo tirštėjimo priežastis. Ypač karštomis dienomis ar fizinio krūvio metu svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją.
• Ribokite alkoholį ir kofeiną. Šie gėrimai skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, todėl gali dar labiau koncentruoti kraują. Vietoj jų rinkitės vandenį, žolelių arbatą ar nesaldintus vaisių gėrimus.
• Įtraukite kraujotaką gerinančius produktus. Imbieras, česnakas, citrina, omega-3 turtinga žuvis (pvz., lašiša) bei tamsios uogos padeda išlaikyti sveiką kraujo klampumą ir stiprina kraujagyslių sieneles.
• Judėkite kasdien. Net trumpi pasivaikščiojimai ar mankšta namuose gerina kraujotaką. Sėdimas gyvenimo būdas didina trombų riziką - ypač po 50 metų amžiaus.
• Stebėkite kraujo rodiklius. Jei hemoglobino ar hematokrito vertės viršija normą, atlikite pakartotinius tyrimus kas 2-3 mėnesius. Tai padeda laiku pastebėti pavojingus pokyčius.

Nedidelis kraujo tirštėjimas dažniausiai išnyksta, kai atkuriamas skysčių balansas ir pagerinama kraujotaka. Tačiau ilgalaikis padidėjimas visada turi būti ištirtas, nes tai gali būti širdies, plaučių ar kraujo ligų simptomas.

Tirštas kraujas - tai ne liga, o simptomas, kuris gali rodyti tiek paprastą dehidrataciją, tiek rimtesnį sveikatos sutrikimą. Kai kurie žmonės mėnesius ar net metus gyvena su padidėjusiu hemoglobinu, nejusdami jokių ryškių simptomų, tačiau kraujotaka visą tą laiką veikia su papildomu krūviu.

Norint išvengti komplikacijų, svarbu žinoti, kada savarankiškos priemonės nebepakanka, ir būtina gydytojo apžiūra.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Hemoglobino lygis nuolat aukštesnis nei 175 g/l (vyrams) arba 160 g/l (moterims) - tai ženklas, kad kraujas gali būti per klampus.
• Simptomai nepraeina net geriant daugiau vandens, ilsintis ir keičiant mitybą.
• Atsiranda kraujospūdžio svyravimai, dusulys ar galvos skausmai.
• Pastebite kraujo tirštėjimą kartu su aukštu hematokritu (virš 50 %).
• Turite lėtinių plaučių, širdies ar kraujo ligų - tokiais atvejais bet koks rodiklio pokytis turi būti stebimas gydytojo.

„Svarbiausia ne tik sumažinti hemoglobino skaičių, bet išsiaiškinti kodėl jis pakilo. Dažnai po kelių paprastų tyrimų išaiškėja, kad problema - visai ne kraujyje, o plaučiuose ar širdyje,“- dr. Sarah Langford, hematologė, Johns Hopkins Hospital (JAV).

Kaip gydytojas nustato priežastį?

Diagnozė remiasi ne vienu, o kelių tyrimų duomenimis. Dažniausiai atliekama:

Kada būtinas gydymas?

Jei nustatoma, kad hemoglobino padidėjimą sukelia liga (pvz., policitemija vera ar lėtinis deguonies trūkumas), gydymas gali apimti:

• kraujo nuleidimus (flebotomijas) - siekiant sumažinti eritrocitų kiekį,
• vaistus, slopinančius eritrocitų gamybą,
• deguonies terapiją - jei priežastis yra kvėpavimo sutrikimai,
• gyvenimo būdo korekciją - mitybos, svorio, skysčių vartojimo reguliavimą.

„Tiršto kraujo gydymas nėra universalus - jis priklauso nuo to, kodėl kraujas toks tapo. Vienam pakanka daugiau vandens, kitam reikia hematologo priežiūros,“- dr. Thomas Nguyen, Harvard Medical School (JAV).

Jei kraujo rodikliai geri, medikai kviečia pasvarstyti apie kraujo donorystę. Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių.

Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. Stengiamės pritraukti jaunesnių donorų. Buvo bandyta stebėti tam tikras donorų grupes ir teigiama, kad donorai vyrai rečiau serga kraujagyslių ir širdies ligomis, jei jie reguliariai duoda kraujo. Manoma, kad jie taip ir rečiau serga vėžiniais susirgimais. Tačiau reguliarus donoras - tas, kuris ateina bent kartą-du per metus“, - sakė L. Kryžauskaitė.

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

tags: #koks #turi #buti #kraujo #tirstumas