Vis daugiau žmonių galvoja apie savo namų renovaciją ar modernizaciją. Nesvarbu ar dėl energinio poreikio ar intereso vizualiai pakeisti būstą ir atsinaujinti. Renovacijos tikslas - esamo namo konstrukcijos išlaikymas pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui jį modernizavus.
Rekonstrukcijos projekto kaina ir reikalingi dokumentai
Namo rekonstrukcijos projekto kaina priklauso nuo darbo kiekio ir ką reikia daryti.
Namo rekonstrukcijos projektui reikia šių dalių:
- Architektūros dalies (SA) techninis darbo projektas (TDP) - 14 EUR/kv.m
- Konstrukcijų dalies (SK) TDP - 7 EUR/kv.m
- Topografinė nuotrauka priklauso nuo sklypo dydžio
- Žyminis mokestis už statybą leidžiantį dokumentą (SLD) VMI - 93 Eurai
Namo rekonstrukcijos projekto kaina gali svyruoti nuo 1 iki 1,5 tūkst. Eur. Priklausomai nuo apimties, vietos ir svarbiausiai nuo Jūsų pageidavimų.
Jei ploto nedidinsite, ir neviršysite 80m² bendro ploto, tuomet Jums nereikalingas projektas (jei sodų bendrija nėra mieste arba saugotinoje teritorijoje). Jei viršysite 80m² plotą arba 8,5m aukštį, jei sklypas yra mieste arba saugotinoje teritorijoje, tuomet Jums reikalingas projektas ir statybos leidimas. Toks projektas galėtų kainuoti nuo 2000€, nes pastatas bus jau neypatingos kategorijos, kuriam daromas pilnos apimties techninis darbo projektas.
Reikalingi dokumentai:
- Sklypo nuosavybės dokumentas
- Sklypo planas
- Topografinis planas
- Elektros prisijungimo sąlygos
Gali reikėti ir daugiau dokumentų, priklausomai nuo situacijos.
Jei didės bendras plotas, namas bus ne sodo, o gyvenamasis, kitokio varianto pagal teisės aktus nėra. Tada kaina priklauso nuo namo dydžio, projekto sudėties. apie 2000-2200 €, nes rengiamas techninis darbo projektas, projektuojami tinklai ir kt.
Patalpų išplanavimo keitimas
Jeigu jau nusprendėte renovuoti savo namą, beveik neatsiejama rekonstrukcijos dalis yra pokyčiai esamuose erdvėse, t.y. pertvarų perkėlimas, taip pakeičiant esamą patalpų išdėstymą. Gyvenimo būdas sparčiai keičiasi ir šis aspektas atsispindi pačiame patalpų išdėstyme. Turėti didžiulę svetainę buvo svarbiausia prieš dvidešimt metų. Šiandien erdvės ir kambariai, kurie buvo primiršti, iškyla į priekį. Pavyzdžiui drabužinės, antras vonios kambarys ir pan.
Norint pakeisti patalpų išdėstymą arba perkelti pertvaras reikia viską suplanuoti iš anksto. Sienos ar net durų perkėlimas gali paveikti visos namo konstrukcijos vientisumą. Iš anksto pasikonsultuokite su statybos sritį išmanančiu specialistu dėl bet kokių griovimo darbų. Sename name net ir plona siena gali atlikti laikančiosios sienos funkciją, kurią nugriovus gali kilti rimtų problemų. Reikia paminėti, kad laikančiųjų konstrukcijų įrengimas ar sustiprinimas yra ganėtinai brangus, todėl reikėtų tai įsivertinti prieš pradedant.
Bet kuriuo atveju, keičiant išplanavimą reikės pakeisti elektros instaliaciją, išlyginti grindis ir sienas, atnaujinti vandentiekio ar vamzdžius.
Namo šiltinimas ir hidroizoliacija
Gyventojams renovacija dažniausiai asocijuojasi su fasado ir stogo apšiltinimu bei langų pakeitimu. Tai yra pakankamai tikslu, kadangi tokia renovacijos forma yra viena dažniausių, kadangi šie darbai ženkliai sumažina šilumos nuostolius, namų mikroklimatą ir užtikrina optimalią temperatūrą ir komfortą.
Be sienų ir stogo šiltinimo nereikia pamiršti ir pamatų. Neužtenka juos tik apšiltinti iki žemės, tačiau įrengti ar atnaujinti ir hidroizoliaciją kuri apsaugotų pamatą ir tuo pačiu visą pastatą nuo žemės drėgmės įsiskverbimo. Jei visu perimetru mūras drėksta, greičiausiai tai reiškia kylantį gruntinių vandenų lygį.
Prieš atliekant pastato šiltinimą, būtina išspręsti drėgmės patekimą imantis atitinkamų priemonių. Dažniausiai pakanka izoliuoti pamatus, tačiau visuomet rekomenduojama, dėl drėgmės namuose ar namo konstrukcijose, pasitarti su šios srities ekspertais, kad surastumėte geriausią sprendimą.
Toliau reikėtų apšiltinti namą, kas padidins ne tik vidaus patalpų, bet ir išorinių sienų temperatūrą, kas ženkliai sumažina pelėsio susidarymo riziką. Labai svarbu pasirinkti tinkamą šilumą izoliuojančią medžiagą ir jos storį, kuris yra apskaičiuotas ir suprojektuotas specialistų.
Kartu su šiltinimu dažniausiai keičiami ir langai, tad naujieji bus kur kas sandaresni.
Papildomos išlaidos ir patarimai, kaip sutaupyti
Namo atnaujinimo išlaidos nebus vienintelis jūsų laukiantis finansinis dalykas, todėl tam reikia nusiteikti iš anksto. Yra keletas dalykų, kurie gali kainuoti papildomai. Pavyzdžiui, jei norite jaustis visiškai atsinaujinę, nereikia pamiršti ir gerbūvio elementų (vartai ir tvora), aplinkos tvarkymą, sodą ar kitus papildomus kiemo elementus. Kaštų atžvilgiu tai yra labai individualu, todėl tik nuo jūsų priklauso, ko ir kaip norite jau nekalbant apie oro kondicionavimo, rekuperacijos, šilumos siurblio, fotovoltinių elementų ar kitų priemonių įrengimo.
KAIP VAIDAS APSIŠILDYTŲ SAVO NAMĄ
Jei norite kiek įmanoma daugiau sutaupyti, atlikite tik tuos darbus, kurie yra būtini. Nekeiskite esamų patalpų. Nelieskite laikančiųjų konstrukcijų. Pasilikite viską, ką galite. Duris galima nušlifuoti ir perdažyti. Grindys gali būti restauruojamos. Jei jūsų biudžetas yra ribotas, užsakykite tik reikalingiausių erdvių projektus ir surinkite bent keletą pasiūlymų iš skirtingų rangovų.
Rekonstrukcijos metu niekada nežinai, kas gali „išlysti papildomai“. Todėl visada patartina numatyti tam tikrą finansinį rezervą būtent tokiems atvejams.
Kainos palyginimas: naujas namas vs. renovacija
Naujas namas, kurio naudingasis plotas yra 100 m2, šiandien kainuoja mažiausiai 70 tūkst. eurų. Jei renovuotumėte visą namą, numatoma rekonstrukcijos kaina būtų mažiausiai 30 tūkst. eurų., t.y. apie 45% naujo namo kainos. Brangiausiu atveju, atsižvelgus į tai kas išdėstyta aukščiau, renovacijos kaina gali pakilti beveik iki naujo namo kainos.
Viena vertus, sutaupysite ant pastato konstrukcinių medžiagų, žemės, kita vertus reikės atlikti griovimo, perstatymo, sustiprinimo ir kitus darbus, kurie yra būtini norint turėti atnaujintus namus ir išvengti rūpesčių ateityje.
Verta paminėti ir atkreipti dėmesį, jog atnaujintoje Valstybės renovacijos projektų finansavimo strategijoje atsirado poskyris, kuriuo remiantis, privačių namų ūkiai (vieno arba dviejų butų) turi teisę ir galimybę pateikti paraišką pastato modernizavimo paramai gauti. Tai gali būtų ženkli paskata bei parama atliekant renovaciją, kuri siekia iki 14 500 eurų, privataus namo ūkiui.
Išvada: ar verta renovuoti seną namą?
Jei jūsų renovacija neapsiribos tik išorės šiltinimu bei minimaliu vidaus erdvių perplanavimu, bet iš esmės norite atnaujinti visą namą, visos jūsų išlaidos bus beveik lygios naujo namo kainai. Tačiau yra situacijų, kai jūs norite išlaikyti namo originalumą. Tai ypač aktualu tiems atvejams, kai namas yra priskirtas paveldo objektams, kurių ne tik negalima griauti, bet ir turi būti atitinkamai, pagal architektūrinius reikalavimus, renovuotas.
Vis tik turime nuspręsti ar senas namas turi išliekamąją vertę, todėl priimant sprendimą reikia įsivertinti ilgalaikę perspektyvą, o ne tik skaičiuoti pinigus.
Statybos leidimas: kada jis reikalingas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius apibrėžia nesudėtingus statinius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Medinio namo fasado apdaila
Kokia fasado apdaila mediniam namui tinkamiausia? Ar tik medis, ar gali būti ir kokios nors plokštės?
Kadangi nieko panašaus nusipirkti negalėjau, tai teko pasigaminti pačiam. Teko važinėti po miškus ir lentpjūves, kad gaučiau specialios medienos. Atradau būdą tą medieną susendinti. Ir mano mūrinis namukas tapo rąstiniu. Tokia apdaila skleidžia jaukumą ir šilumą. Be to, sendintos lentos trijų centimetrų storio, jos turi puikias termoizoliacines savybes.
Plastikas. Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.
Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.
Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas.
Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.
Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.
Klinkeris. Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.
Svarbūs klausimai ir atsakymai renovuojant medinį namą
Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną.
Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu.
Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama. Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.
Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo.
Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo.
Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius...
Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti.
Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj... Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.
Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.