Medinio Namo Šiltinimas Prieš Apdailą Dailylentėmis: Išsamus Vadovas

Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tačiau, net ir turint rąstinį namą, svarbu pasirūpinti tinkama šilumos izoliacija. Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti?

Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą. Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti.

Šiltinimo Medžiagos: Ką Pasirinkti?

Šiuo metu rinkoje yra labai platus šiltinimo medžiagų pasirinkimas. Kaip jau minėta, geriausia yra rinktis šiltinimą tradicine akmens vata, neoporu ar ekovata. Tiek neoporas, tiek ekovata pasižymi panašia varža, todėl šiuo aspektu didelio pasirinkimo skirtumo nebus. Vis dėl to, jeigu svarstote apie siūlinio pobūdžio akmens vatą, tokio varianto reikėtų prisivengti, kadangi ji pasižymi net iki 30-40 procentų didesniais šilumos nuostoliais.

Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją. Šiluminė ekovata, tuo tarpu yra ne siūlinio pobūdžio, tačiau vamzdelinės struktūros. Be to, ekovata pasižymi ir didesniu atsparumu ugniai nei kiti variantai, o vietoje degimo ji paprasčiausiai smilksta.

Kalbant apie neoporą, iš esmės čia kalba einą apie tradicinį poliuretano putplastį, tačiau su patobulintomis savybėmis. Nors čia medžiagos alternatyvų yra tikra begalė, dauguma ekspertų sutiktų, jog geriausia apšiltinimui medžiagos yra šiluminė ekovata ir neoporas. Sakoma, jog pats saugiausias ir optimaliausias tokio pastato apšiltinimo būdas yra naudojant pilkąjį polistereno putplastį, dar kitaip vadinamą, tiesiog neoporu.

Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu. Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.

Svarbu: Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.

Šiltinimas Iš Vidaus Ar Iš Išorės?

Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.

Vis dėlto rąstinį namą nusprendus šiltinti, visų pirma, visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Vidinis šildymas reikalauja ardyti namų interjerą, o prastai atlikus darbus tokiam variantui gali susidaryti puikios sąlygos pelėsio kaupimuisi. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o, jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, šiltinimo metu atsiranda puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui. Namą šiltinant tokiu būdu, mažėja ir jo sienų temperatūrinė apkrova - sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais.

Rąstinio Namo Šiltinimo Eiga

Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius. Montuojamas garo izoliacinės plėvelės montavimas ir dedama apdaila.

Įgyvendinant panašaus pobūdžio darbus, meistrai suformuoja uždaras angas, į kurias yra pučiama ekovata sausuoju būdu. Tokiu būdu galima namo sienas apšiltinti storesniu sluoksniu vatos.

Pagrindiniai Šiltinimo Etapai:

1. Namo apžiūra.
2. Ekspertų konsultacija.
3. Konstrukcijų paruošimas.
4. Šilumos izoliacijos montavimas.
5. Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
6. Apdaila.

Medinio Namo Fasado Apdaila

Po šiltinimo darbų svarbu pasirūpinti ir fasado apdaila. Kad nereikėtų dažyti, galime rekomenduoti medinio namo fasadą apkalti PVC ar fibrocementinėmis dailylentėmis. Dažniausias pasirinkimas yra fibrocementinės dailylentės. Cementinės dailylentės lengvai montuojamos, ilgaamžės. Cementinės dailylentės gaminamos iš betono ir fibros užpildytojo kuris neleidžia lūžti ir trupėti betonui.

Populiariausios medienos imitacijos cementinės dailylentės. Medienos imitacijos cementinėmis dailylentėmis apdailintą fasadą sunku atskirti nuo medinio.

Alternatyvūs sprendimai:

• Super elastingi termo dažai iš kamščio Suber Paint.
• OneWood fasado dailylentės iš medžio-plastiko kompozito su medžio faktūra.
• Pilnai dengiantys dažai (Tikkurila Ultra Classic, Pika-Teho, Vinha).

Ilgaamžiškumą lemia ne tik dažų kokybė, bet ir kiti veiksniai: medienos kokybė, lentų storis, tvirtinimo būdas (paslėptas ar varžtais), pastato konstrukcija, tvarkinga lietaus nuvedimo sistema ir kt.

Svarbūs Aspektai Prieš Pradedant Darbus

• Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.
• Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims bei stogui. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai.
• Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai.

Medienos Rūšies Įtaka Šilumos Izoliacijai

Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.

Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.

Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis. Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus.

Medienos Rūšių Šiluminės Savybės:

Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.

tags: #medinio #namo #siltinimas #atliekame #apkalti #dailylente