Medinio Mažo Namo Statyba: Tvarumas, Technologijos ir Privalumai

Mediniai namai Lietuvoje kai kam vis dar asocijuojasi tik su vėjų kiaurai košiamomis rąstinėmis kaimo trobelėmis. Tačiau paskutiniais metais išradus revoliucines medinės statybos technologijas ir sukūrus naujas šiltinimo ir izoliavimo medžiagas, medinė statyba išgyvena tikrą renesansą. Šiandien daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių medinis namas - tai energiškai efektyvus, prestižinis ir tvarus būstas. Klimato atšilimo ir ekologinių kataklizmų kontekste pamažu, bet neišvengiamai tvarumas tampa pagrindine mūsų laiko vertybe.

Tvarumas ir Ekologija

Žinoma, svarbu ir statomo pastato kaina, statybos greitis, būsto išvaizda ir kokybė. Tačiau ne mažiau svarbu, kad pastatas būtų pastatytas naudojant atsinaujinančius išteklius, savo gyvavimo laikotarpiu būtų energiškai efektyvus, t. y. naudotų kuo mažiau išteklių, o baigus statinį eksploatuoti panaudotos medžiagos turėtų būti lengvai perdirbamos ar utilizuojamos neteršiant aplinkos. Pastato CO2 arba šiltnamio dujų emisija - dar vienas svarbus parametras, kuris nusako, kiek nuodingųjų dujų buvo išmetama į aplinką statant ir eksploatuojant statinį. Vis garsiau kalbama ir apie būsimus CO2 mokesčius.

Dėl jų ateityje neišvengiamai turės brangti statybos, kurioms naudojami dideli kiekiai cemento ir plieno, o LR Vyriausybės programoje siūloma, kad bent 50 proc. medžiagų, naudojamų naujiems visuomeniniams pastatams statyti, sudarytų mediena ir kitos organinės medžiagos. Planuojama, kad nauja tvarka administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams įsigalios nuo 2024 m. Šiuolaikiniai mediniai namai jau kuris laikas statomi itin sandarūs ir šilti - jie lengvai pasiekia A++ energinio efektyvumo klasę. Pastaraisiais metais atlikta daugybė mokslinių tyrimų šia tema. Nustatyta, kad naudojant atsinaujinančius išteklius, pavyzdžiui, medieną, vietoj medžiagų, kurioms pagaminti sunaudojama daug iškastinio kuro produktų, pvz., plieno, betono ar plastiko, nauda planetos atmosferai akivaizdi.

Tokios išvados padarytos įvertinus ne tik medžiagų gamybos, transportavimo ir namo statybos procesą, bet ir vertinant poveikį aplinkai visą pastato gyvavimo laiką ir atitarnavusio pastato utilizacijos sąnaudas. Pavyzdžiui, lyginant mūrinio namo ir medinio karkasinio namo (įskaitant mineralinę vatą, gipso kartoną ir medieną) šiltnamio dujų emisiją, skirtumas yra apie100 kg/m2. Tarkim, lyginant 100 m2 mūrinio ir medinio karkasinio namo šiltnamio dujų emisiją, skirtumas būtų apie 10 t anglies dioksido medinio namo naudai. Tai maždaug tiek pat, kiek šiuolaikinis naujas automobilis išmeta nuvažiuodamas 80-100 tūkst. km.

JAV, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje mediniai namai ypač populiarūs. Čia jie sudaro atitinkamai apie 90 %, 80 %, 48 % visų pastatomų individualių namų.

Norint įsitikinti, kad medinis namas yra daug ekologiškesnis pasirinkimas nei mūriniai ar gelžbetoniniai statiniai, verta panagrinėti, kaip gamtoje vyksta anglies (C) kaupimo ir atidavimo ciklas. Medis kaip ir visi kiti augalai fotosintezės proceso metu maitinasi vandeniu, saulės šviesa ir ore esančiu anglies dvideginiu (CO2). Šios dujos susidaro bet kokio degimo ar puvimo proceso metu. Jas išmeta automobiliai su vidaus degimo varikliais, lėktuvai, fabrikai ir t. t. CO2 kvėpuodami iškvepia ir žmonės, ir visi kiti gyvi padarai. Taigi, medis yra svarbus planetos ekosistemos elementas, kuris augdamas pasilieka anglies molekules, o deguonies molekules išskiria į aplinką.

Degant ar pūvant medžiui, vyksta atvirkštinis procesas - medyje esanti anglis (C) susijungia su ore esančiu deguonimi (O2) ir į aplinką vėl išskiriamas CO2. Taip sukasi gyvybės ratas ir žmogus bei medis šioje ekosistemoje glaudžiai sąveikauja. Remiantis įvairias skaičiavimais, vienas medis gali patenkinti dviejų žmonių deguonies poreikius kiekvieną dieną. Tačiau jeigu medis miške miršta natūraliu būdu, jo kamienas nukrinta ant žemės ir ilgą laiką yra ardomas tūkstančių vabzdžių, paukščių, grybų ir bakterijų. Visi šie gyviai taip pat naudoja deguonį, kurį jiems gamina kiti likę gyvi miško augalai.

Tačiau jeigu iš medžio pastatomas pastatas, CO2 yra kuriam laikui tarsi užkonservuojamas ir, užuot patekęs į aplinką, 50-100 ar daugiau metų saugiai tūno medinėse namo konstrukcijose. Tokiu būdu vyksta klimatui palanki anglies absorbcija. Netgi išardžius atgyvenusį medinį pastatą, sena mediena gali būti panaudota tvariai. Prastesnė mediena gali būti naudojama taip pat labai reikalingai šilumai pagaminti, t. y. sukūrenama katilinėse ar židiniuose. Tokiu būdu CO2 vėl sugrąžinamas į atmosferą, o nauji medžiai vėl gali augdami kaupti anglį, o deguonį atiduoti mums kvėpuoti.

Paprasčiau tariant, statydami iš medienos, mes pasirenkame kaupti papildomą anglies kiekį kasdieniuose gaminiuose ir pastatuose. Jei medinis namas stovi 150 metų, jis saugos savyje anglį tol, kol suirs arba bus pakeistas. Medinei statybai naudojant šiuolaikinius inžinerinės medienos produktus (GLT, CLT, LVL) taupomi ir medienos ištekliai, nes itin kokybišką konstrukcinę medieną galima gauti iš daug plonesnių medienos kamienų, nei naudojant tiesiog pjautinę vientisą medieną.

Šiuolaikinės Medinės Statybos Technologijos

Pirmiausia, tai nuolat tobulėjanti medžio apdirbimo technika ir technologijos. Pavyzdžiui, žmogus, norintis pasistatyti medinį karkasinį ar skydinį namą, gali tiesiog nusiųsti brėžinius į medžio apdirbimo įmonę, kur visos namui reikalingos detalės bus pagamintos milimetro tikslumu. Beliks tik surinkti sužymėtą „konstruktorių“ ant sklype įrengtų pamatų. Tokiam procesui reikės daug mažiau brangiai apmokamų kvalifikuotų meistrų darbo, nei viską darant statybos vietoje, o namas bus pastatytas daug greičiau ir kokybiškiau, nei statant statybvietėje.

Mediniai namai visame pasaulyje buvo statomi nuo senų laikų, taip pat ir Lietuvoje - mediniai rąstiniai namai ilgus šimtmečius buvo tradicinis mūsų krašto gyvenamasis būstas, o medienos karkaso pastatai buvo daugiausia ūkiniai statiniai. Medžio šiluminė varža nėra labai didelė. Pavyzdžiui, norint, kad medžio rąstų siena atitiktų bent A energinio efektyvumo klasę, ji turėtų būti daugiau nei 0,5 m storio. Tokios masiškai gaminamos šiltinimo medžiagos, kaip akmens vata, polistireninis putplastis, įvairios biriosios ir purškiamosios šiltinimo medžiagos, šiandien smarkiai prisideda prie to, kad mediniai namai gali lengvai pasiekti A-A++ energinio efektyvumo klasę.

Siekiant medinio namo sandarumo, labai prisidėjo ir technologijos, leidžiančios gaminti ypač sandarius ir šiltus stiklo paketų langus, bei rekuperacinės vėdinimo sistemos. Visa tai papildo ir kompiuterinių technologijų bei programinės įrangos progresas. Paskutiniais dešimtmečiais sukurta nemažai naujų medienos produktų ir gaminių, kurie leido į naują lygmenį pakelti medinių namų statybą. Visos trys šios palyginti naujos medžiagos kartu vadinamos bendru terminu - inžinerinė mediena. Tokios medžiagos leidžia projektuoti daug sudėtingesnius, beveik neribotų dydžių ir formų modernius medinius statinius.

Inžinerinė mediena

Šiandien retos statybos apsieina be įvairių iš medienos smulkinių pagamintų plokščių: orientuotųjų skiedrantų plokščių (angl. Oriented strand board, OSB), medžio drožlių plokščių (MDP), medžio plaušo plokščių (MPP), cemento drožlių plokščių (CDP). Šios plokštės gaminamos įvairiausių storių, matmenų ir savybių, yra itin gausiai naudojamos statant šiuolaikinius karkasinius ir skydinius medinius namus. Svarbu, kad šios plokštės gaminamos iš medžiagų, dar visai neseniai praktiškai laikytų medienos pramonės atliekomis: medžio pjuvenų, drožlių, medžio masyvo likučių ir dulkių.

• Klijuotoji sluoksninė mediena (GLT): GLT technologija leidžia gaminti itin didelių matmenų labai patvarius, taip pat ir lenktų formų gaminius. GLT sijos ir arkos pasižymi panašiomis savybėmis kaip gelžbetoninės ar plieninės sijos ar arkos, tačiau yra daug mažesnio svorio. Todėl joms užtenka paprastesnių atraminių sienų ir pamatų, jas daug lengviau transportuoti ir montuoti. Be to, tai daug tvaresnis sprendimas.
• Kryžmai sluoksniuota mediena (CLT): CLT plokštes sudaro mažiausiai trys sluoksniai klijuotosios medienos lentų, kurių kiekvienas kitas sluoksnis dedamas 90° kampu į kitą (vienas sluoksnis išilgine, kitas - skersine kryptimi). Vienas pagrindinių CLT plokščių pranašumų yra didelis jų dydis ir laikomoji galia, medžiagos standumas ir mažas svoris, lyginant su, pavyzdžiui, betono perdangomis ar sienomis.
• Sluoksninė lukštų mediena (LVL): Vienas pagrindinių LVL pranašumų - galimas labai didelis gaminių ilgis. Todėl LVL kaip konstrukcinė medžiaga dažnai naudojama ir tiltų statyboje. Naudojant LVL technologiją gaminami ir skydai skydiniams namams statyti.

Medinių Namų Tipai

Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.

Rąstiniai Namai

Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius. Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.

Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis. Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.

Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.

Skydiniai Namai

Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų. 150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo. Tai greita statyba - darbai statybvietėje trunka 3 - 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų.

Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai - vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos. Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija. Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau. Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1-1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti.

Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija - į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas. Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų - gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau.

Karkasiniai Namai

Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje. Kanados statybų ekspertų teigimu, šie namai, juos atnaujinant, gali tarnauti apie 150-200 metų.

Karkasinių namų patvarumas dera su jų elastingumu, todėl jie seismiškai atsparūs ir gali atlaikyti net žemės drebėjimus (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus viduryje įtvirtinę aukštą amortizuojamąjį mietą, prie kurio konstruojamos likusios namo konstrukcijos - taip sienos juda kartu su mietu, bet lieka sveikos). Kita vertus, karkasiniai namai neatlaiko stipresnių vėtrų, uraganų, kurie yra įprasti Šiaurės Amerikoje. Vidutinis medinio karkasinio namo sienos storis - 20 cm, bet netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūra mažėja vos 2-3 °С per parą. Karkasinius namus nesunku prišildyti ir palaikyti norimą temperatūros režimą.

Karkasinių namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikomąją, atitveriamąją ir izoliuojamąją funkcijas. Pamatai gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai, tačiau nebūtina statyti masyvių, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1-2 aukštų. Tokie namai labai lengvi, mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Vienas galimų tokių namų trūkumų - akustinės savybės, todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija. Užpildas nulemia garso izoliaciją.

Statytojai neretai konstrukcijai renkasi spygliuočius dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena elastiškesnė, pušies - trapesnė, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia medieną tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio. Svarbu paminėti, kad statant karkasinį namą būtina pasirinkti tinkamas oro sąlygas: kadangi konstrukcijos montuojamos statybvietėje, medį gali paveikti drėgmė ir šaltis. Nusprendus statytis karkasinį namą, negalima jo palikti porai metų pastovėti be langų ir durų, nes jis to neišlaikytų.

Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais. Vėliau tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio, OSB plokštės) - jos suteikia sienoms standumo ir stabilumo. Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į susidariusią ertmę sudedamos šiltinamosios ir izoliuojamosios medžiagos. Iš mineralinės, akmens vatos formuojamas termoizoliacinis sluoksnis. Tuomet tiesiama plėvelė, kuri apsaugo nuo vandens garų (šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros instaliacijas). Siena užbaigiama jau minėtomis apdailos plokštėmis, kai kuriais atvejais jos kombinuojamos.

Medinių namų kainos

Tiesa, nors iš pirmo žvilgsnio šio tipo namas atrodo gana ekonomiškas būsto variantas lyginant su kitų tipų namais, medinio namo kaina gali svyruoti nuo 14 000 eurų iki 500 000 eurų. Net ir puikiai suplanuotose statybose dažniausiai sunku išvengti nenumatytų išlaidų.

1. Prieš pradedant bet kokio namo statybas, jam būtinas iš anksto paruoštas, visus statybų reikalavimus atitinkantis projektas, kurį pagal statytojo poreikius parengia visus reikiamus įgaliojimus turintis architektas. Tokio medinio namo projekto bei jo įteisinimo darbų kaina dažniausiai pateikiama individualiai, tačiau, žvelgiant į bendrą praktiką, šiuo metu vidutiniškai prasideda nuo 600 eurų. Remiantis bendromis kainų tendencijomis, individualus namo projekto kaina, įskaitant visas teisines procedūras, dažniausiai svyruoja nuo 2 000 iki 3 000 eurų.
2. Vienas esminių sprendimų, nuo kurio taip pat ne mažai priklauso medinio namo kaina - optimalaus namo ploto pasirinkimas. Ne mažiau reikšmingas sprendimas, nuo kurio priklausys galutinė medinio namo kaina - gyvenamojo namo aukštų skaičius. Laiptų apdailai renkantis kietmedį, pavyzdžiui, ąžuolą, tiesių laiptų kaina svyruos nuo 900 iki 2000 eurų, tačiau vingiuotų kietmedžio laiptų kaina gali siekti ir daugiau nei 3000 eurų.
3. Nors egzistuoja ne vienas, iš medžio pagamintų namų tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai. Svarstant apie namą, pagamintą iš natūralių rąstų, derėtų nusiteikti didesnėms išlaidoms. Vidutinė rankų darbo rąstų namų kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau pasirinkus ypač storus ir ilgus rąstus - gali dar labiau išaugti.
4. Paruošus namo projektą, dažniausiai iš karto pradedami sklypo paruošimo ir pamatų įrengimo darbai. Vidutinio dydžio namo pamatų aikštelės paruošimo ir pamatų įrengimo kaina vidutiniškai gali siekti apie 3 000 eurų. Kalbant apie paties namo surinkimo kainą, specialistus samdant nuo pat statybų proceso pradžios, ji dažniausiai prasideda nuo 1000 eurų.

Medinio namo kainos pavyzdys:

Maži namai Lietuvoje

Pagal Lietuvos Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ tinkamas gyvenimui būstas - „būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų.“ Ar galima suprojektuoti nediduką, patogų, visiems keturiems šeimos nariams įtinkantį 56 kv. m namą?

Kol kas Lietuvoje ypač mažai tokio tipo projektų, remiamasi daugiau pavieniais sprendimais. Brangstantys energijos resursai ir bendras pasaulinis žaliasis judėjimas visgi vers ieškoti įdomių idėjų ir kompleksinių sprendimų, jungiančių mažo namo idėją su alternatyvios energijos panaudojimu. Gal ateityje sulauksime ir nedidelių namų kvartalo - alternatyvos lietuviškos architektūros monstrams.

tags: #medinis #mazas #namas