Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Individualūs namai vis dažniau asocijuojasi ne tik su tvirtu mūru, bet ir su populiarėjančiais mediniais karkasiniais, skydiniais ir rąstiniais namais. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.
Mediena - Laiko Patikrinta Statybinė Medžiaga
Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų.
Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.
Medienos kirtimo laikas
Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Rąstiniai Namai
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Rąstinio namo statybos principai
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.
Pamatai
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.
Šiluminės savybės
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.
Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.
Skydiniai Namai
Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų.
150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo. Tai greita statyba - darbai statybvietėje trunka 3 - 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų. Statybos darbų laikas trumpėja dar ir dėl to, kad nereikia laukti, kol namas išdžius, kad būtų galima daryti apdailos darbus.
Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai - vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku. Dar vienas svarbus aspektas - statybos darbų kaina. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos.
Pamatų įrengimas
Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija. Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau. Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1-1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti. Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija - į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas.
Planavimo pasirinkimas
Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų - gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau.
- Pamatai turi būti liejami žemiau įšalo (daugiau 1-1,2 metro).
- Mažai galimybių rinktis individualų planavimą.
Karkasiniai Namai
Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje.
Kanados statybų ekspertų teigimu, šie namai, juos atnaujinant, gali tarnauti apie 150-200 metų. Karkasinių namų patvarumas dera su jų elastingumu, todėl jie seismiškai atsparūs ir gali atlaikyti net žemės drebėjimus (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus viduryje įtvirtinę aukštą amortizuojamąjį mietą, prie kurio konstruojamos likusios namo konstrukcijos - taip sienos juda kartu su mietu, bet lieka sveikos). Kita vertus, karkasiniai namai neatlaiko stipresnių vėtrų, uraganų, kurie yra įprasti Šiaurės Amerikoje.
Šiluminės savybės
Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė klaidinga nuomonė, esą jei siena plona, namas prastai išlaiko šilumą. Vidutinis medinio karkasinio namo sienos storis - 20 cm, bet netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūra mažėja vos 2-3 °С per parą. Karkasinius namus nesunku prišildyti ir palaikyti norimą temperatūros režimą.
Šiluma iš patalpų dingsta nuo šildymo prietaisų kildama į viršų - taip prie atitvarinių konstrukcijų - lubų, langų, sienų - susidaro didelis slėgis. Per mažiausią nesandarų plyšelį šiltas oras pradedamas traukti į išorę, o tuo pat metu apatinėje patalpos dalyje oras išretėjai ir pro nesandarias grindis, duris ar langus įsiurbiama šalto oro, kurį vėl reikia šildyti. Šį energijos nuostolį galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą.
JAV bendrovė „Architectural Energy Corporation“ atliko tyrimus: buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas, vėliau konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga. Rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau, todėl tokia investicija neefektyvi.
Šiltinimo medžiagos
Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų ir galėtų lengvai išdžiūti. Per šiltinamąją medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai, ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų.
Karkasinių namų statybos technologija
Kadangi tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybinės medžiagos vienu metu turi atlikti kelias funkcijas (išlaikyti konstrukcijas, izoliuoti šilumą ir garsą), tai lemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas - masyvus, o statybos laikas - santykinai ilgas.
Karkasinių namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikomąją, atitveriamąją ir izoliuojamąją funkcijas. Pamatai gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai, tačiau nebūtina statyti masyvių, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1-2 aukštų. Tokie namai labai lengvi, mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų.
Vienas galimų tokių namų trūkumų - akustinės savybės, todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija. Užpildas nulemia garso izoliaciją.
Karkasai gaminami iš džiovintos kalibruotos medienos. Statytojai neretai konstrukcijai renkasi spygliuočius dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena elastiškesnė, pušies - trapesnė, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia medieną tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio. Lt už 1 kv. metrą ir daugiau. Karkasą galima sumontuoti per kelias savaites.
Statybos sąlygos
Svarbu paminėti, kad statant karkasinį namą būtina pasirinkti tinkamas oro sąlygas: kadangi konstrukcijos montuojamos statybvietėje, medį gali paveikti drėgmė ir šaltis. Nusprendus statytis karkasinį namą, negalima jo palikti porai metų pastovėti be langų ir durų, nes jis to neišlaikytų.
Karkasą iki stogo sudaro 3 dalys - apatinė sija, einanti išilgai pamato, kraštiniai ir viduriniai statramsčiai bei vainikas. Vėliau pradedami tvirtinti karkaso (jam labiau tinka kalibruota mediena) elementai, kurie išdėstomi maždaug kas 60 cm. Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais. Vėliau tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Jos storis gali būti nuo 1,95 m iki 2,45 m, priklausomai nuo to, ar ant jos bus liejamos betoninės grindys, ar daug bus pertvarų.
Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio, OSB plokštės) - jos suteikia sienoms standumo ir stabilumo. Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į susidariusią ertmę sudedamos šiltinamosios ir izoliuojamosios medžiagos. Iš mineralinės, akmens vatos formuojamas termoizoliacinis sluoksnis. Tuomet tiesiama plėvelė, kuri apsaugo nuo vandens garų (šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros instaliacijas). Siena užbaigiama jau minėtomis apdailos plokštėmis, kai kuriais atvejais jos kombinuojamos.
Medinių Namų Privalumai ir Trūkumai
„Prieš keliant argumentus „už“ ar „prieš“ kurią nors statybos sistemą - medinius ar mūrinius namus, pirmiausia galima atkreipti dėmesį į tai, kas lemia visos gyvenamosios aplinkos (ne tik namo) kokybę bei vertę per visą jos gyvavimo ciklą. Medinė statyba individualaus būsto sektoriuje pasižymi itin aukštu efektyvumo lygiu. Čia puikiai tinka principas „mažiau yra daugiau“. Galbūt nederėtų į pirmas gretas pagal svarbumą kelti pastato meninės vertės, energetinio efektyvumo ar žemės sklypo rinkos vertės, juk lygiai taip pat svarbu yra ir sveikata, ilgaamžiškumas, adaptacija. Vertinkime visumą.
Žinoma, vyksta ir neišvengiami reiškiniai: šiuolaikinis mokslas stebi ir toliau bando kopijuoti procesus, esančius gyvojoje gamtoje, ir taikyti juos įvairiose srityse. Gausybė požymių liudija apie artėjančias esmines permainas mokslo ir inovacijų srityje. Tai neišvengiamai palies ir individualią statybą. Žvelgiant šiek tiek į ateitį, į tendencijas, galima būtų nuspėti, kad vyks natūrali atranka ir labiau efektyvios sistemos pamažu ims dominuoti.
Klausimą, ar iš principo verta pasikliauti medžiu statant namą, greičiausiai sau užduoda ne vienas galvojantis apie nuosavą būstą. Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją. Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį. Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo. Pavyzdžiui, tam, kad statybose naudojama mediena būtų ilgaamžė ir apsaugota nuo ją graužiančių kenkėjų, būtina rinktis išdžiovintą, nuo kenkėjų ir kitų veiksnių apsaugotą medienos variantą.
Šioje vietoje, ypač mūsų regione, sklandžiai ir kokybiškai medinių namų statybai trukdo specialistų trūkumas, dėl kurio dažnai neišvengiama paprastų, tačiau namo ilgalaikiškumui ir funkcionalumui ypač svarbių klaidų.
Medinių namų kaina
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
Planuojantiems taupyti renkantis statybų medžiagas ar atliekant būtinus statybų darbus, privalu pasidomėti kur ir kiek tai daryti iš tiesų galite. Ne retai karkasiniais namais klientai nėra patenkinti ne dėl jų surinkimo, bet dėl bandymo visais įmanomais būdais sumažinti statybų kaštus.
Visų pirma, statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto medinį namą, taupyti konstruktoriui nereikėtų. Ypač dažnos to pasekmės - per silpną, barškanti ir girgždanti perdanga, o kartais net ir gerokai išlinkęs stogas. Antras, ne mažiau populiarus taupymo būdas - namo apdaila „dekoratyviniu tinku“.
Jei su statybomis esate susidūrę anksčiau, tikriausiai žinote, kad yra sričių, kuriose taupydami ilguoju laikotarpiu galite patirti tik dar daugiau išlaidų. Viena tokių - namo statyboms naudojama medieną, visų pirma, išvengsite vabzdžių ir kitų kenkėjų, ilgainiui galinčių sukelti rimtų nuostolių (pastariesiems tokia mediena nėra maistas). Taupyti šioje srityje neverta ir dėl to, nes iš tikrųjų statybos kaštus geriausiu atveju sumažinsite labai neženkliai.
Renkantis pigesnę, šlapią ir nekalibruotą medieną, ją privalu išdžiovinti ir impregnuoti įvairiomis cheminėmis medžiagomis, o tai ne tik apsunkina namo statybą, bet ir kainuoja skirtumą, kurį sumokėtumėte tinkamai paruoštą medieną įsigydami iš anksto.
Dar viena, susimąstyti priverčianti sritis - medinio namo apšiltinimas. Nors egzistuoja ne vienas šiltinimo būdas, sutaupyti galite rinkdamiesi bene populiariausią ir pigiausią variantą - šiltinimą mineraline vata. Atsižvelgiant į tai, kad mineralinės vatos pagrindą sudaro labai ilgaamžės gamtinės medžiagos - stiklas ir akmuo, jų naudojimas namo šiltinimui taip pat užtikrins ilgaamžiškumą.
Stogo Dangos
Stogo dangos pastaruoju metu varijuoja labai įvairiai - pagal poreikius ir gyvenimo būdą. Plačiau naudojamas šiferis, banguoti pluoštinio cemento lakštai be asbesto, ėmė rastis ir plieninių, varinių dangų. Tačiau statydami namus iš atsinaujinančių medžiagų žmonės neretai pradeda žvalgytis į natūralias stogo dangas, kurių populiariausios čerpės. Jos gali būti keraminės, degto molio arba medinės - menančios kelių šimtų metų architektūros ir stogų klojimo praeitį. Nuo senų laikų miestuose čerpėmis dengti šlaitiniai stogai buvo laikomi pasiturinčių miestelėnų pasididžiavimu.
Dar viena kiek mažiau žinoma medžiaga - skalūnai. Tai natūrali medžiaga, už kurią tenka dėkoti milijonus metų trukusiems gamtos procesams. Skalūnas jau šimtmečius aplinkai nekenksmingu būdu išgaunamas ir apdirbamas be jokių priedų. Skalūnas buvo ir yra vertinamas kaip stogų ir fasadų medžiaga.
Lietuvoje tampa priimtinesni nendrių ir šiaudiniai stogai. Jie gali suteikti neprilygstamą žavesį gyvenamiesiems namams, vasarnamiams, pavėsinėms, pirtelėms ar bet kuriam kitam pastatui kaimo, miesto ar priemiesčio teritorijoje. Nendrės ir šiaudai puikiai laiko šilumą, yra ilgaamžiški (laiko iki 50 metų), tačiau yra neatsparūs liepsnai: užsiliepsnoję gali akimirksniu supleškėti su visu namu.
Medinių Namų Statybos Įmonės
Pagrindinė mūsų įmonės veikla - rankų darbo rąstinių ir karkasinių namų statyba pagal skandinaviškus standartus ir technologiją. Gaminame rąstinius namus iš gerai išdžiovintos eglės arba pušies medienos. Mūsų komandos nariai turi didžiulę patirtį rąstinių namų statyboje. Tai įmonės įkūrėjas ir jos siela. UAB Log Villa įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo pradžios. Borisas UAB Log Villa įmonėje dirba nuo pat įmonės įkūrimo pradžios.