Individualių namų savininkai dažnai pasididina gyvenamąjį plotą statydami priestatus prie jau esamų pastatų. Tačiau, prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingi leidimai, projektas ir kokie yra kiti svarbūs aspektai.
Ar Reikalingas Leidimas ir Projektas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsime į šią kategoriją. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai.
Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Architekto Patarimai
Architektas Gintaras Čaikauskas mano, kad „bet kuris architektūros kūrybos veiksmas prasideda nuo pagrindinės idėjos paieškos. Ar projektuojant visiškai naują pastatą, ar jį renovuojant, rekonstruojant bei plečiant, darbo principai yra panašūs. Visuomet privalu objektyviai įvertinti esamą situaciją, kuo profesionaliau ir visapusiškiau ją išanalizuoti, apmąstyti galimus būsimo darbo raidos kelius. Tik iš esmės suvokus objekto prigimtį, aplinkos konteksto ypatybes, jau atliktų sprendinių priežastingumą, fizinę būklę, kompoziciją, architektūros raiškos stilistiką, kultūrinę, meninę vertes, užsakovo lūkesčius ir galimybes, laikas pradėti konkrečius eskizavimo darbus, variantų paieškas.“
Koncepcijos kūrimas yra absoliučiai individualus veiksmas, atspindintis tik menininko - individualaus kūrėjo asmenybę, intuiciją, savitą pasaulio sampratą, darbo metodus. Visuomet didelę įtaką daro ne tik idėjos pasirinkimas, bet ir konkrečių formų taikymas. Ar naujasis priestatas tęs esančio pastato dvasią, charakterį, medžiagiškumą, ar jis dominuos ar atvirkščiai - atiduos savotišką pagarbą pirmtakui ir taktiškai šliesis šalia.
Projektuojant gyvenamojo namo priestatą, žinoma, pirmiausia privalu atsižvelgti į jo paskirtį, komfortą, kuris bus suteiktas gyventojams, juk būtent dėl to jis ir pradedamas statyti, tačiau dažnai ties tuo ir sustojama: viduje erdvu, patogu ir visai nesvarbu, kas išorėje. Priestatas, kad ir aiškiai matomas, jog yra pastatytas vėliau, neturėtų būti tarsi svetimkūnis jau egzistuojančiam tūriui.
Architektas G. Čaikauskas teigia, jog „nesilaikant aprašytųjų principų, projektuojant formaliai, be aiškaus sumanymo, "aklai", tiesiog formuojant papildomai reikalingą plotą, uždengtą vienokiu ar kitokiu stogu, sunku tikėtis įdomaus, originalaus sprendimo ir kūrinio sėkmės. Visumet egzistuoja pavojus ne tik nesukurti vertingo tęsinio, bet dar blogiau - galima sugadinti ir tai, kas padaryta iki šiol. Apstu pavyzdžių, kai iki karo ar pokario metu pastatyti, nors ir kuklūs, tačiau harmoningi, stilingi gyvenamieji namukai yra paprasčiausiai grubiai sudarkomi, stengiantis išplėsti jų plotus, užkelti antstatus. Liūdnai atrodo kai naujasis priestatas tiesiog beatodairiškai "praryja" buvusį visai kultūringą pastatėlį. Dar žiauriau atrodo, kai santūriems funkcionalizmo stiliaus "kubeliams" užmaunami didžiuliai šlaitiniai stogai, suformuojant "praktiškas" pastoges. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokie sprendimai pasitaiko net ir blokuotų namų „grandinėlėse".
Architektas Rolandas Šarapajevas prieš keletą metų Marijampolėje rekonstravęs savo tėvų namą akcentuoja, kad „projektą ne tik verta, bet ir privaloma parengti. Nors lietuviai yra auksarankių tauta, tačiau dažnas daugų daugiausia ką sugeba, tai tik kokybiškai pastatyti pastatą, o apie tūrių kompoziciją ir vidaus išplanavimą neturi jokio supratimo... Tada ir susiklosto santuoka iš reikalo - stato ir eigoje žiūri, kas išeis. Daugelis žmonių įsivaizduoja, jog projektas - tai didelės išlaidos. Praktika rodo, kad kuo užsakovas daugiau išleidžia projektui parengti, tuo mažiau bėdų turi statybų metu. Akivaizdu, kad taupoma ne toje stadijoje, nes bendroje pastato sąmatoje projekto kaina paskęsta ir dažnai nesudaro net 0,5 proc. Nebūna, kad duodi nedaug, o gauni daug, ne išimtis ir architektūra - čia kainos ir kokybės santykis yra labai svarbus.
Taigi, taip trokštamas vidinis priestato komfortas neturėtų būti vienintelis rodiklis projektuojant tokį statinį. „Kitas priestato kraštutinumas - iššaukianti, savitikslė saviraiška, kai autorius, nepaisydamas objektyvių aplinkybių, nekreipdamas dėmesio į egzistuojančias realijas - kontekstą, formas, mastelį, medžiagas ir kt., paprasčiausiai siekia sureikšminti save ir naująjį darbą. Jeigu projektas kuriamas sąmoningai, motyvuotai vadovaujantis kontrasto principu - tai gali būti visai įdomus variantas, nes teoriškai egzistuoja toks klasikinis dviejų formų jungties sprendimas. Dažnokai pasitaikantis reiškinys - priestatai visai be jokio profesionalaus projekto. Tiesiog - suformuojamas atsitiktinis pastato prielipas, o po to ieškoma visokiausių būdų, kaip visa tai juridiškai įteisinti. Žinoma, tokiu atveju save gerbiančiam architektui ten nėra ką veikti", - teigia architektas G.
Tą patį akcentuoja ir R. Šarapajevas: „Praktikoje gausu blogų pavyzdžių, kada žmonės rekonstruodami pastatą be projekto, lipdo priestatą kaip kregždės lizdą tiesiogine ta žodžio prasme. O koks bus bendras vaizdas - visai nesvarbu. Tada išeina įvairiausių stogų stogelių kompozicijos, arba kaip sako prof. Algis Vyšniūnas - "tautosaka".
R. Šarapajevas architektūrą lygina su šachmatų partija. „Atrodo jau nėra išeities, bet gerai pasukus galvą, visada surasi ėjimą. Tačiau tik prilipdžius priestatą prie pastato ir jame įrengus vonios kambarį, tambūrą ar laiptinę, ko dažniausia trūksta senos statybos namams, žaidimo nelaimėsi. Architektūroje viskas turi vykti kompleksiškai - įvertinant skirtingas funkcines zonas, sukuriant patogią ryšių sistemą, numatant visą eilę ėjimų į priekį. Tik tada gali tikėtis sėkmingo rezultato.
Akivaizdu, kad pastatų priestatai, bet ne prielipai, gali pagerinti ne tik sovietinę, bet ir fiziškai bei morališkai pasenusią architektūrą. Praktikoje gausu gerų rekonstrukcijos pavyzdžių, kur įvertinant esamo pastato proporcijas ir užsakovų gyvenimo poreikius, pastatas prikeliamas antram gyvenimui. Tada ir kaimynai užsikrečia geru pavyzdžiu - nori pasitempti, tvarkosi savo gerbūvį. „Visada reikia siekti maksimumo ir nepataupyti esminiuose dalykuose!", - teigia architektas R.
Žinoma, tik nuo kliento, jo suvokimo priklauso, kokį kelią pasirinks planuojantis statybas užsakovas. Šiame kelyje visa statybų pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes būtina taupyti energiją neatsisakant komforto.
ES statistika rodo, kad 90 proc. laiko praleidžiame pastatuose, kurie sunaudoja 40 proc. energijos.
Energetinis Efektyvumas
VELUX ėmėsi aktyvios sprendimų paieškos šiam iššūkiui įveikti. Tam buvo sukurta „VELUX Model Home 2020" strategija, siekianti parodyti, kaip galima suprojektuoti ir pastatyti ekologiškus ateities pastatus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp efektyvaus energijos naudojimo, vidaus klimato, dienos šviesos, architektūros ir novatoriškų, ekologiškų technologinių sprendimų. Šiai strategijai įgyvendinti kompanija įsipareigojo įgyvendinti šešis demonstracinius projektus. Vienas iš tokių projektų - gyvenamojo namo rekonstrukcija pristatant priestatą. Projektas įgyvendintas Vokietijoje, Hamburgo priemiestyje Wilhelmsburge.
LichtAktiv Haus projektui įgyvendinti buvo nupirktas 1954 metų statybos dviems šeimoms skirtas sublokuotas 156 kv.m (96 kv.m gyvenamojo ploto) namas, stovintis 11,2 aro sklype. Architektai pasirinko stačiakampio tūrio pailgos formos priestatą su vienšlaičiu stogu, kurio nuolydis orientuotas į pietus. Priestatą su senuoju namu sujungė stikliniu priebučių -įėjimu. Senajame pastate buvo perplanuotos erdvės ir palikti du vaikų kambariai, du vonios kambariai ir miegamasis. LichtAktiv Haus projekte priestato dėka gyvenamasis plotas nuo 96 kv. metrų padidėjo iki 132 kv.m. Senajame name buvo keletas mažų tamsių kambarių, po rekonstrukcijos jų liko keturi, įskaitant drabužinę, o priestate buvo suplanuota viena didelė erdvė su atskiromis zonomis. Tačiau ne ploto didinimas buvo svarbiausia užduotis, kurią gavo projektuotojai. Senajame name bendras langų plotas buvo 18 kv. metrų, po rekonstrukcijos senajame name jis padidėjo dvigubai - iki 36 kv. m, o priestate jų atsirado net 57 kv.m.
Visame name pakeista šildymo sistema, anksčiau namas buvo šildomas skystuoju kuru, rekonstrukcijos metu įrengtas saulės baterijų - oro- vandens šilumos siurblys ir šildomos grindys, saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti. Kaip LichtAktiv Haus projektas prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo? Svarbiausia - atsinaujinantys energijos šaltiniai ir maksimaliai išnaudota dienos šviesa. Name buvo įrengti matavimo prietaisai, kurie parodė, kad namas pats pagamina visą reikalingą energiją: apskaičiuotas metinis energijos poreikis šildymui, karštam vandeniui, elektros prietaisams yra yra 20 501 kWh/a.
VELUX kompanijos specialistai apskaičiavo tris galimus tokios rekonstrukcijos variantus (bazinę rekonstrukciją, išplėstą ir LichtAktiv Haus) ir energijos poreikį bei suvartojimą kiekvienu atveju. Visus atvejus palygino su nerekonstruoro namo energijos poreikiais.
Rekonstravimo projektas būtinas, darbus galit atlikti patys, energetinį galbūt bus galima paderinti paliekant esamą. Jūsų minimi darbai priskiriami pastato rekonstrukcijai, todėl reikalingas projektas ir statybos leidimas.
Dokumentai Reikalingi Priestato Statybai
Jums bus reikalingi šie dokumentai:
- sklypo ir namo registrų centro išrašai;
- sklypo kadastriniai matavimai;
- sklypo topografinis planas;
- pastato kadastro byla;
- grunto geologinių tyrimų ataskaita, registruota Žemės gelmių registre, nes įrengsite naujų pamatų.
Energinės klasės reikalavimai būtų taikomi tokiu atveju, jei bus numatoma šiltinti pastatą. Žemiausia riba - B klasė po rekonstrukcijos, jei projekte bus numatoma pastatą šiltinti. Bus reikalingas atestuotas statybos vadovas. Statybos darbus galite atlikti patys arba samdyti - reikalavimų nėra.
Medinio Namo Priestato Konstrukcija
Medinis namo priestatas yra racionalus būdas padidinti gyvenamąjį plotą. Priestatų projektai stebina savo įvairove: jie gali praversti didinant virtuvės plotą, įrengiant pagalbinę patalpą ar prabangią terasą. Įgyvendinti tokią idėją ir atlikti daugelį statybos darbų galėsite savarankiškai - apie tai svarbu pagalvoti pasirenkant projekto tipą.
Kadangi įsigyjant sodybas dažnai perkami senos statybos, XX amžiaus pradžios statiniai, reikėtų nepamiršti, kad to laikotarpio valstiečių gyvenamieji būstai skyrėsi ne tik išore, bet ir planavimu. Bendras jų bruožas - siauras ir ilgas korpusas su vieneriomis arba dvejomis durimis per vidurį. Namo antras aukštas arba palėpė gyvenimui naudojami nebuvo.
Rytų aukštaičių ūkininko name būdavo trys pagrindinės patalpos: viduryje - namo priemenė, ir du namo galai - gryčia ir seklyčia. Visa šeimyna kasdien tesinaudodavo gryčios galu, o seklyčia buvo laikoma svečiams. Dažniausiai jos patalpos nebuvo šildomos. Gryčioje buvo dirbami ir kasdieniniai darbai. Todėl įsigijus panašų senos statybos namą, norint jį nors minimaliai pritaikyti šiandienos reikalavimams, iškyla įvairių rekonstrukcijos ir statybos klausimų.
Priestato konstrukcija gali būti karkasinė ir be karkaso. Konstrukcija pasirenkama atsižvelgiant į pastato aukštų skaičių, statinio plotą, turimą žemės sklypą, gyvenamojo namo charakteristikas. Paprasčiausia priestato konstrukcija, kuri remiasi į namo sieną, statoma iš tų pačių medžiagų, kaip ir pagrindinis namo korpusas. Jeigu namas pastatytas iš klijuotų rąstų, tai ir priestatas privalėtų būti iš tokių pat medžiagų. Nesilaikant šio principo, atskiros namo dalys nusėda skirtingai, tarp jų atsiranda plyšiai.
Priestatas dažniausiai montuojamas prie pastato galinės arba fasado sienos. Statinys gali būti vieno arba dviejų aukštų. Stogas daromas vienšlaitis arba panaudojamas bendras statinio stogas. Rąstinis priestatas gali būti statomas ir prie plytinių namų, blokinių arba kitų. Statinį, kuris nesurištas su pagrindine konstrukcija bendrais pamatais, galima montuoti ir savo rankomis. Tačiau statant rąstinį priestatą prie plytinio arba statinio iš šlakbetonio blokų, statyba tampa sudėtingesnė.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Slapukų Naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
tags: #medinis #namo #priestatas