Nedažnas žino, kad nėra laisvas kirsti savo žemės sklype esančius medžius, kitus želdinius bei želdynus, bei kad už neteisėtą medžių bei kitų želdinių kirtimą savo žemės sklype savininkui gali būti taikoma tiek administracinė, tiek civilinė atsakomybė. Šios teisinės žinios gali būti ne tik naudingos, bet ir būtinos tam, kad nebūtų pažeisti teisės aktai.
Gamtos apsaugos specialistė atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie medžių pjovimą nuosavame sklype ir aiškina, kaip žinoti, kada leidimas pjauti ir genėti yra būtinas. Taigi, panagrinėkime, kada reikalingas leidimas medžių ir krūmų kirtimui ne miško žemėje, kokie medžiai laikomi saugotinais, kada leidimo nereikia ir kokios baudos laukia už pažeidimus.
Kauniečius išgąsdino mieste augančių medžių kirtimas
Kada leidimas būtinas?
Sugriežtintos taisyklės ir pasikeitę kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai laikomi saugotinais, reiškia, kad dalis želdinių, su kuriais savo žemėje žmonės anksčiau galėjo elgtis kaip nori, dabar yra saugomi. Tad prieš kertant medį ar krūmą, turi būti atlikta ekologų apžiūra ar konsultacija.
Aplinkos ministerijos iniciatyva, net ir privačioje žemėje augančius medžius - didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste - Vyriausybė pripažino saugotinais. Pasak gamtos apsaugos politikos grupės vyriausios specialistės Orintos Kazėnienės, žmogus savo sklype savo nuožiūra gali kirsti ar kitaip pertvarkyti tik saugotiniams nepriskirtus medžius ir krūmus.
„Medžiams ir krūmams, kurie priskirti saugotiniems, kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti reikia gauti savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Saugotiniems medžiai ir krūmai priskirti atsižvelgiant į kriterijus, patvirtintus Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206. Pagal šiuos kriterijus, saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Taip pat augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau - medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų nutarimo priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius", - aiškina O. Kazėnienė.
Taigi, norint net ir privačioje valdoje nupjauti medžius ar krūmus, reikės gauti savivaldybės leidimą.
Kaip gauti leidimą?
Kaip aiškina pašnekovė, leidimai pjauti medį yra išduodami nemokamai. Anot specialistės, leidimai saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 (toliau - Aprašas), 17 punktas).
Kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams nereikia?
Pasak O. Kazėnienės, įsakyme išvardijami atvejai, kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti nereikia.
„4.1. jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;
4.2. atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant - dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;
4.3. žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos - iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos", - aiškina ji.
Leidimų nereikia, kai kertami nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti, taip pat invazinių rūšių medžiai ir krūmai. Kreiptis į savivaldybę nereikės kertant medžius ar krūmus, augančius ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių; geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, jei jie aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio; energetikos objektų (išskyrus elektros oro kabelius) apsaugos zonose.
Kurie medžiai ir krūmai saugotini?
Nutarime nurodoma, kurie ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems:
- Ąžuolai
- Uosiai
- Klevai
- Skroblai
- Skirpstai
- Guobos
- Bukai
- Vinkšnos
- Pušys
- Eglės
- Maumedžiai
- Pocūgės
- Kėniai
- Beržai
- Juodalksniai
- Liepos
- Gluosniai
- Šermukšniai
- Riešutmedžiai
- Kaštonai
- Miškinės obelys
- Miškinės kriaušės
Taip pat akcentuojama, kad saugotini ir tie medžiai bei krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčiu kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - didesnio kaip 20 cm skersmens, o vadovaujantis 4.2 papunkčiu ne mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys didesnio kaip 30 cm skersmens.
Šių nurodytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.
Saugomi medžiai pagal skersmenį
Šioje lentelėje pateikiami saugomų medžių skersmens reikalavimai priklausomai nuo vietovės:
| Medžio rūšis | Miestas (skersmuo) | Kaimas (skersmuo) |
|---|---|---|
| Ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys | Didesnis kaip 20 cm | Didesnis kaip 30 cm |
Kokios baudos laukia?
O. Kazėnienės teigimu, galima be leidimo pjauti medžio šakas, jei planuojamos medžio šakos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos, kitais atvejai leidimo reikia. Ji tikina, kad visų reikalavimų nesilaikančių asmenų laukia piniginės nuobaudos.
„Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų“, - pabrėžia O. Kazėnienė.
Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, iškirtus daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vieną šimtą kietmetrių medžių, bauda svyruoja nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės.
Civilinė atsakomybė bei žalos atlyginimo specifika
Svarbu pažymėti, kad asmens, neteisėtai nukirtusio medį savo valdomame žemės sklype, t.y. neturint savivaldybės išduoto leidimo arba kertant leidime nenurodytus medžius, nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad iš asmens civiline tvarka nebus ar negali būti reikalaujama atlyginti gamtai padarytos žalos, atsiradusios dėl saugomų medžių kirtimo.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniais, pagal Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus ieškinį gali būti inicijuojamas civilinis procesas dėl žalos aplinkai atlyginimo, įgyvendinant visuotinį aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principus. Šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.
Nagrinėdami tokias bylas, teismai konstatuoja, kad medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, o jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Visais kitais atvejais žala aplinkai turi būti atlyginta asmes, neteisėtai iškirtusio saugomus medžius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą, neteisėtai kertant medžius, taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Medžių kirtimo neteisėtumą lemia nustatyto leidimo nebuvimas arba jo netinkamo vykdymo faktas, o žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010-07-29 įsakymas Nr. D1-665). Žala aplinkai apskaičiuojama, atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių būklę.
Kad būtų paprasčiau suprasti, kokios žalos atlyginimo sumos priteisiamos praktikoje, pateikiame pavyzdį iš teismų praktikos, kai už 37 vienetus neteisėtai nukirstų medžių (baltalksnių (13 vnt.), drebulės (1 vnt.) ir baltųjų gluosnių(23 vnt.)) teismas priteisė 4104 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-61-524/2019).
Civilinės atsakomybės subjektu gali būti tiek žemės sklypo savininkas, tiek valdytojas (nuomininkas), tiek ir paslaugų teikėjas, atlikęs neteisėtus medžių kirtimo (aplinkos „sutvarkymo”) darbus. Vienoje iš bylų atsakomybės subjektu pripažintas golfo laukų įrengėjas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, būtent asmuo, iškirtęs medžius, turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą ir visiškai nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje sunaikinta žolinė augmenija (2010 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr.