Regionuose atsigauna nekilnojamojo turto rinka, tačiau modernių būstų paklausa vis dar didesnė negu pasiūla. Vis daugiau naujų butų įrengiami daugiabučiais paverčiant nenaudojamus pastatus.
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga. Šaltinis: statybunaujienos.lt
Nauji Projektai Regionuose
Daugiabutyje ant Šešupės kranto Marijampolėje gyventojai galės švęsti įkurtuves jau rudenį. Čia stovėjo vaikų globos namų pastatas, jį modernizavus įrengti 74 nauji būstai.
„Kai tik pradėjo ryškėti jo apvalkalas, forma, kas su juo bus, butai buvo išpirkti ir, kiek aš žinau, šiuo metu tik gal apie 10 procentų butų laisvų. Tai tik vienas daugiabutis iš kelių šiuo metu naujai statomų. Planuojama, kad mieste atsiras apie 180 naujų būstų.
„Vystosi ir nemažai dvibučių ir vienbučių pastatų, ištisi kvartalai. Kodėl - todėl, kad Marijampolė yra ant kelių sankryžos. Labai gerai vystyti pramonę, veiklą visą, tuoj pradės „Rail Baltica“ statybą, „Via Baltica“ užbaigta“, - teigia A.
Atsigauna statybos ir Alytuje, verslas planuoja pasiūlyti apie 150 naujų būstų.
„Jaučiamas grįžimas iš didmiesčių ir užsienio žmonių, paklausa didesnė negu dabar siūlomi projektai.
„Jeigu atsirastų čia, Dzūkijoje, karinis poligonas, tai, manau, įtakos galėtų turėti, nes būtent tų kariškių šeimų gyvenamoji vieta būtų poreikis jai.
Darbo Jėgos Trūkumas ir Užsienio Darbuotojai
„Nekilnojamojo turto sektorius nuo 2012 metų aktyviai auga, darbuotojų poreikis statyboje, renovacijoje yra didelis, ir Lietuvos darbo rinka nesugebėjo to patenkinti. Darbininkų įsivežimas iš Baltarusijos ir Ukrainos buvo viena iš išeičių“, - teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Pernai į Lietuvą atvyko dirbti per 11 tūkst. ukrainiečių - dukart daugiau nei metais anksčiau. Ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę nuo visų įdarbintų užsieniečių. Lietuvoje Ukrainos piliečiai dažnai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, suvirintojais ar statybų darbuotojais ir padeda iš dalies kompensuoti darbo jėgos trūkumą dėl lietuvių emigracijos į Britaniją ir Skandinavijos šalis.
Darbuotojų įdarbinimas iš užsienio. Šaltinis: vz.lt
Liberalesnių pažiūrų oponentai atkerta, Lietuvai dvejojant, dalis verslo pinigų nusėda tarpininkams iš Lenkijos, dažnai - nelegaliai.
„Stebima tendencija, kai statybos sektoriuje dirba Ukrainos piliečiai, kurie yra komandiruoti dirbti į Lietuvą pagal subrangos arba bendros veiklos sutartis iš Lenkijos įmonių. Tačiau iš tiesų, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad darbuotojai niekada nedirbo Lenkijos įmonėse ir Lietuvoje dirba nelegaliai“, - pažymi Gediminas Noreika iš Valstybinės darbo inspekcijos.
Statistika rodo, kad ukrainiečių darbuotojų Lenkijoje santykinai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje - 38 milijonų gyventojų kaimynėje pernai išduota daugiau kaip milijonas šešių mėnesių trukmės darbo leidimų Ukrainos piliečiams.
Darbo inspekcijos atstovai tikina, kad bevizis režimas reikšmingai nepadidins nelegalaus darbo masto - jį stabdys sugriežtinta atsakomybė už nelegalų darbą ir supaprastintos galimybės legaliai įsivežti trūkstamos darbo jėgos.
Palūkanų Normų Augimas ir Rinkos Perspektyvos
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.
„Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį. Tikimės iš valdžios tam tikro supratimo, nes kalnelis yra turbūt dabar žemyn einantis bendrai nuotaikų ir lūkesčių“, - „Verslo žinių“ statybų forume antradienį sakė M. Statulevičius.
Jo teigimu, LNTPA metų pradžioje paskaičiuoto NT plėtotojų lūkesčių indekso įvertis buvo 50 - tai yra riba tarp pozityvo ir negatyvo.
„Matyt, tokie metai ir bus, nes daug yra neaiškumų, dar daugiau padaugėjo geopolitinio netikrumo, nors ir žaliavos pinga, ir infliacija lyg pamažu traukiasi, ir palūkanų normos, kas labai aktualu segmentui, (...) turbūt buvo kertinis klausimas, kuris lėmė sprendimų priėmimą arba nepriėmimą“, - sakė asociacijos prezidentas.
Statybos sektorius išgyvena geriausius laikus Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė manantis, jog statybos sektorius išgyvena geriausius laikus.
„Iš tikrųjų statybininkai Lietuvos niekada taip gerai negyveno, kaip šiuo metu. Šį savaitgalį grįžau iš Europos statybos industrijos konfederacijos susirinkimo, 31 valstybė buvo susirinkusi (...). Galiu pasakyti, kad Lietuva šiandien, bent statybos sektorius gyvena tikrai gerai“, - diskusijoje aiškino D. Gedvilas.
Anot jo, asociaciją išgąsdino „Creditinfo“ pranešimas, kad didelė dalis statybininkų yra ant nemokumo slenksčio, todėl ji atliko apklausą ir joje nesimato jokio „kolapso“.
„Norėtume būti optimistai ir į priekį, bet tikrai šiandien galvoju, kad turime neblogus rezultatus“, - teigė D. Gedvilas.
M. Statulevičiaus teigimu, geopolitinis netikrumas, išlaidų gynybai didinimas bei planai dislokuoti šalyje Vokietijos brigadą sukuria naujų galimybių statybos verslui.
„Statomi viešos ir privačios partnerystės būdu kariniai miesteliai, poligonai. Neoficialiai, bet turbūt su dalimi esančių čia, salėje, yra konsultuojamasi dėl gyvenamųjų projektų plėtros tose zonose, kur numatomas Vokietijos karių būsimas dislokavimas. Tai yra tikrai nemaža galimybė mūsų sektoriui, kuri užsiprogramuoja į ateinančius bent 3-4 metus. Tai bus tam tikras ir galimybių langas. Tik norisi labai teisingai, tikslingai ir laiku jį išnaudoti“, - teigė M. Statulevičius.
Įmonių Vadovų Nuomonės
Bendrovės „Žilinskis Group“ vadovas Žilvinas Žilinskis teigė, jog inžinerinių tinklų tiesimo apimtys šiais metais buvo nemažos, tačiau žiūrint į ateitį optimizmo mažėja.
„Žiūrint visiškai į tolimesnę ateitį - į 2025 metus, tai labai niūrios kol kas nuotaikos. (...) Valdžios skola yra apie 29 milijardai eurų, valstybė skolindavosi maždaug už pusę procento, tai būdavo apie 150 mln. eurų palūkanų. Dabar jeigu skolintųsi už 4 proc., tai būtų 1,15 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad milijardo jau nėra. Remsime, aišku, mokytojus, pensininkus, nes artėja rinkiminiai metai, tai kas kentės? Kentės statybos vienareikšmiškai“, - diskusijoje kalbėjo Ž. Žilinskis.
Pasak bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, šiais metais bendrovė pardavė mažiau butų, nepradėjo įgyvendinti ir 250 butų projekto, planuoto 2022 metų pabaigoje.
„Rangos versle mes neturime valstybinių užsakymų, dirbame tik su privačiu verslu. Tai gamybinių pastatų, biurų statybos vyksta ir planuojame į ateitį, į kitus metus rangos versle panašias apimtis išlaikyti. Komerciniame nekilnojamame turte statome ir patys biuro pastatą, jo dar neužpildėme nuomininkais, turime virš 30 proc.“, - sakė K. Vanagas.
„Tikrai matau šviesiai viską. Kalbant apie NT sektorių, tai vėlgi sklypus įsigijome, projektuojame, planuojame ir tikrai išeiti iš to sektoriaus nežadame“, - sakė jis.
Verslo Prognozės
Bendrovės „Estateguru Lietuva“ ryšių su investuotojais vadovas Vaidotas Šumskis teigė, kad kitais metais gali labiau nukentėti transporto ir logistikos verslas.
„Pirmas gal toks taikinys būtų logistikos segmentas, jis kažkiek nukentės dėl to, kad vis tik transporto paslaugos neteko didelio kliento iš Rytų ir tenka įmonėms šiek tiek persiorientuoti į vežimus Vakarų Europos rinkoje. Natūralu, kad kažkas turbūt neprisitaikys prie šių aplinkybių“, - svarstė V. Šumskis.
Anot jo, prekyboje, priešingai, prognozuojamas augimas, pirmiausia dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, kurį didina dešimtys tūkstančių atvykusių baltarusių, ukrainiečių.
M. Statulevičiaus teigimu, komercinis turtas, biurai išlaiko savo populiarumą, atsiranda ir naujų segmentų, tačiau nerimą kelia užsienio investuotojų pasitraukimas iš Baltijos šalių rinkos.
„Nerimą, matyt, kelia tam tikrų didelių investuotojų, ypač iš užjūrio, pasitraukimas iš Baltijos šalių. (....) Saugumo projektai, saugumo renginiai, kurie vyksta Lietuvoje, valdantys regiono patikimumą, atsparumą, yra labai reikalingi, kad komercinis turtas ir investuotojai į komercinį turtą tikėtų mūsų regionu ir būtų ilgalaikis tas tikėjimas“, - teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Valstybės Turto Valdymas
Valstybinė turto informacinė paieškos sistema (VTIPS) sukurta 2015 metų pabaigoje, tačiau veikti pradėjo šių metų pradžioje. Lapkričio vidurio duomenimis, šiuo metu 859 valstybinės institucijos valdo daugiau nei 30 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurie sudaro beveik 16,5 mln. kv. m ploto. Pagal paskirtį, didžioji jų dalis yra kitos arba inžinerinės paskirties statiniai.
Anot jos, iš šiuo metu valdomo ir nuomojamo turto valstybė kasmet uždirba apie 5,5 mln. eurų. Didžiausią naudą valstybė gauna nuomodama gydymo paskirties pastatus - už kv. m sumokama beveik 8 eurai.
Finansų ministerijos atstovės teigimu, didžiausia problema - panaudos sutartimi perleistas turtas, kuris nuomojamas arba labai pigiai, arba atiduotas naudoti nemokamai. Tokio turto, VTPSI sistemos duomenimis, šiuo metu nuomojama apie 1,9 mln. kv.
Duomenis institucijos turėjo suvesti iki gegužės 1 dienos, bet jie įvedami bei pildomi dar ir šiandien. Matyt, dar kurį laiką tai bus daroma. Gaila, kad mes turime kartais priminti, jog visa tai būtų pildoma ir suvedama. V.Aleksiaus teigimu, šiandien apie 90 proc. institucijų yra pateikusios duomenis apie nekilnojamąjį turtą, tačiau trūksta duomenų apie ten dirbančius žmones ir tų patalpų nuomą.
Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Baltijos regione Mindaugo Kulboko teigimu, NT rinkos vertinimu, valstybė su savo valdomu turtu tvarkosi prastai.
„Valstybė turi imtis iniciatyvos, kad žmonės, kurie valdo NT, juo disponuotų teisingai ir pagal paskirtį. Pirma reikia nusistatyti prioritetus, strategiją, įtikinti ja žmones ir viskas vyks savaime. Klaidų bus, bet svarbu, kad vyktų. Anot jo, centralizuoto valdymo sistema yra tik pirmasis žingsnis, kuris padės suprasti, kiek valstybė turi turto ir kiek jo naudoja.
Parama Verslui Karantino Metu
Nekilnojamojo turto valdytojui karantino laikotarpiu sutikus padaryti bent 30 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui, 50 proc. būtų sumokėta iš valstybės biudžeto, o likę 20 proc. gultų ant nuomininko pečių, trečiadienį apsisprendė Vyriausybė. Pasitarime pritarta nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo koncepcijai.
Kaip rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame dokumente, nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo subsidijai numatoma 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. „Kompensacija teikiama įmonėms ir verslininkams“, - aiškinama koncepcijoje.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad pasirinktas kompensavimo variantas yra „visų solidarumo“. „Principas - padėti silpniausiam, šiuo atveju - besinuomojančiam. Orientuojamės į verslą, kurio veikla šiuo metu ribojama ir kurio pajamos drastiškai sumažėjo. Tai - išgyvenimo klausimas“, - teigė jis.
Pasitarime dalyvavęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius siūlė nenustatyti minimalios 30 proc. neprisidėjimo iš nuomotojo pusės ribos, o leisti pusėms susitarti tarpusavyje.
Būsto Kainų Augimas ir NT Mokesčio Pokyčiai
Lietuvos būsto kainos per 15 metų išaugo 202 proc. Amžiaus klausimas - ar dabar pirkti svajonių būstą, ar dar palaukti geresnių laikų? Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tie laikai, deja, linkę tik sunkėti, o lauktos mažesnės kainos taip ir neatėjo. Kai kurie ekspertai tokį reiškinį net apibūdina fraze: „Tinkamiausias laikas įsigyti būstą buvo vakar“.
Štai Lietuvoje būsto kainos per pastarąjį pusantro dešimtmečio padidėjo 202 proc., rodo naujausi Europos statistikos duomenys. Ekspertai sako, kad tokia tendencija nėra netikėta, o kainų augimą lemia tiek istorinis kontekstas, tiek rinkos pokyčiai.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pažymi, kad prieš 10-15 metų nekilnojamojo turto rinka buvo silpna: pasiūla menka, statybos segmentas daugiausia orientuotas į ekonomišką būstą, o projektų buvo nedaug. Todėl dabartinis kainų lygis vertinamas palyginti su žema bazine riba.
Antrasis veiksnys - euro įvedimas 2015 m., kuris sustiprino pasitikėjimą rinka ir pritraukė tarptautinius investuotojus. Nauji projektai pasižymi aukštesne kokybe, geresne infrastruktūra ir didesniais energinio efektyvumo standartais.
Jau nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis, kuris smarkiai paveiks ne tik brangiausius gyvenamuosius būstus, bet ir komercinį turtą. Savivaldybės nustatys tarifus nuo 0,5 iki 3 proc., priklausomai nuo objekto vertės, o progresyvus apmokestinimas galios ir antriesiems ar vėlesniems gyvenamiesiems objektams, kurių vertė viršija 50 tūkst. eurų. Apleistam turtui taikomi dar didesni tarifai, siekiant skatinti efektyvų turto naudojimą.
Komercinis nekilnojamasis turtas patirs tiesioginį finansinį spaudimą - didesnis mokestis reiškia augančias sąnaudas nuomininkams ir investuotojams. Verslo objektų savininkai turės atsižvelgti į naujas tarifas planuodami nuomos kainas, o tai gali lemti didesnes išlaidas galutiniam vartotojui.
Gyventojams naujovės taip pat reiškia spaudimą nuomos rinkoje. Didesnės NT vertės didmiesčiuose ir kurortuose - kai kurių objektų kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo iki 120 proc. - jau dabar kelia nuomos kainas.
Lietuvos verslo forumas 2024
Patarimai Renkantis Nekilnojamąjį Turtą
Ekspertai pabrėžia, kad renkantis nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, svarbiausia atsižvelgti į jo lokaciją. Didmiesčiuose, kaip Vilnius ir Kaunas, būstai populiarūs dėl darbo galimybių, infrastruktūros ir nuomos paklausos. Kurortuose, pavyzdžiui, Palangoje ar Druskininkuose, verta rinktis turtą, kuris yra arčiau jūros, gerai išvystytos infrastruktūros ir pramogų, nes tai lemia tiek gyvenimo kokybę, tiek investicinę grąžą.
Būsto tipas taip pat turi didelę įtaką pasirinkimui. Butai miestuose dažniausiai patrauklūs dėl patogumo, gerų susisiekimo galimybių ir prieinamos kainos, o namai ar kotedžai priemiesčiuose ir kurortuose suteikia daugiau privatumo, erdvės bei poilsio galimybių.
Svarbu suplanuoti biudžetą, įvertinti paskolos galimybes ir pasirūpinti pradiniu įnašu. Teisiniai aspektai - notarų patikrinimai, registracija žemės registre ir turto statuso tikrinimas - užtikrina, kad pirkimas bus saugus.
Daugiabučių Renovacija ir "Protingi Namai"
15 metų - beveik tiek laiko Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacijos procesas, kurio metu atnaujinta šimtai gyvenamųjų namų. Specialistai pastebi, kad dabartinis renovacijos suvokimas yra ydingas. Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą.
„Svarbu suprasti, kad namo atnaujinimas nėra vien tik išvaizdos pagerinimas ar sienų spalvos pakeitimas: pirmiausia tai - modernūs inžineriniai sprendimai, padedantys taupyti energiją, operatyviai vesti suvartojamų resursų apskaitą, ją stebėti“, - sako M.
„Jei kalbame apie daugiabučių renovaciją, reikia priartėti prie esmės: kosmetinis remontas ir užsandarintos sienos nėra tinkamas namo atnaujinimas. Jei po renovacijos daugiabutis virstų protingu namu, gyventojai daugiau patogumų patirtų jau prie įvažiavimo į kiemą. Įdiegus protingų namų sprendimus, galima tikėtis įvairiausių funkcijų, pavyzdžiui, kiemo užkardas gali pasikelti automatiškai, nuskaičius automobilio numerius. Buto duris protingame name galima atrakinti be rakto: pakanka piršto antspaudo arba veido atpažinimo funkcijos. Bendrų daugiabučio patalpų apšvietimas gali būti reguliuojamo ryškumo, automatiškai prisitaikantis prie paros meto. Be to, įdiegus protingo namo sistemą paprasta stebėti energijos suvartojimą, tiek atskiro buto, tiek bendrai viso namo: kiek suvartojama elektros energijos, išleidžiama vandens, kokie šildymo kaštai.
„Trūksta švietimo ir elementarių žinių, kas renovacijos metu namui gali būti atlikta, kokios yra realios jo atnaujinimo galimybės. Vyresnius gyventojus dažnai sunku įtikinti ryžtis remontams ar renovacijai, o ką jau kalbėti apie protingo namo sistemų diegimą.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išgyvena atsigavimą, tačiau susiduria su iššūkiais, tokiais kaip darbo jėgos trūkumas, palūkanų normų augimas ir užsienio investuotojų pasitraukimas. Nauji projektai regionuose ir valstybės turto valdymo efektyvinimas gali padėti spręsti šias problemas ir užtikrinti rinkos stabilumą.
tags: #vaidotas #statulevicius #nekilnojamas #turtas