Bolševikai, pasinaudodami kiekvienu sunkesniu momentu Lietuvoje, pritaikė čia visus tuos metodus, kuriais jie mulkino savo tautas. Jų pagrindinė idėja yra ne kartą išmėginta ir patikrinta, tačiau ne iš karto paaiškėja. Bolševikų propaganda mėgino plėsti savo idėjų įtaką, paveikdama žmonių nuotaikas ta linkme, kad jų idėjos galėtų įsigyti didesnį poveikį.
Revoliucijai įgyvendinti ir tikslams pasiekti tinka kiekviena priemonė. Propagandos meno mėgėjai buvo tikri profesionalai, o jų idėjos buvo prieinamos ir suprantamos plačiausiems visuomenės sluoksniams. Bolševikų propaganda pasižymėjo tam tikru dvilypumu: skelbia viena, bet svarbiausia yra tai, kas sudaro partijos slaptąjį tikslą. Pagrindinė idėja turi ir savo antrininkę - tai kita jų dalis, kuri tik turima galvoje. Šiais principais bolševikai nuolatos vadovavosi, o tikrieji tikslai buvo užmaskuojami, kad per anksti nepaaiškėtų.
Bolševikų propaganda, kurios pagrindinė idėja yra ne kartą išmėginta ir patikrinta, buvo jaučiami kokie nors sunkumai. Jos pasižymi dar ypatingu skambumu, tarpe.
Kodėl Baltijos šalys nesipriešino sovietams 1940 m.?
Lietuva Europoje
Propagandos Metodai ir Priemonės
Bolševikai negailėjo pinigų propagandai, sėjo milijonus ir stebino savo rūšių ir metodų įvairumu. Tačiau propaganda greitai nusibosta, plakatai taip pat tampa įkyrūs. Meno žmonėms bolševikų palankumas buvo ypatingas, nes nacionalinė forma turėjo suvilioti lietuvius - meno darbuotojus. Buvo tikimasi, kad lietuvių tautos aspiracijos sutiks ir tinkamą supratimą, ir įvertinimą.
Propagandos tikslais buvo naudojami įvairūs kultūriniai renginiai, pavyzdžiui, pagarsėjusi lietuvių liaudies meno dekada Maskvoje. Greitai pavergtos Pabaltijo tautos kito pasirinkimo nė neturėjo. Lietuviams atsidarė nauji galimumai reikštis "liaudies kultūros srovei".
Propagandos Įtaka Įvairioms Sritims
Ūkis ir Prekyba
Lietuvos ūkio katastrofos pradžia siejama su 1940 metais. Daugybė įsakymų ir potvarkių griaunė visas ūkio sritis, įvedant bolševikišką šeimininkavimo būdą. Lietuvoje vyravo privatus prekybos sektorius, kurį buvo užvaldę žydai, o kooperatyvų ir atskirų lietuvių vaidmuo tebuvo pradėjęs didėti. Bolševikai nacionalizavo visas privačias prekybos įmones, kuriose rado turto už 242.612.260 litų. Prekybos nacionalizacija atnešė ne tik nuostolius savininkams, bet ir vartotojams, nes kainos buvo nežmoniškai pakeltos, o visoje prekyboje prasidėjo chaosas.
Lietuvos litas
Kariuomenė
Lietuvos kariuomenės tragedija prasidėjo nuo jos pertvarkymo į 29-ąjį teritorinį korpusą. Prasidėjo karių subolševikinimas, pažeminimai ir užgauliojimai. Tačiau pasitaikė karių, kurių tai nė kiek nepalietė. Tai buvo ištiso lietuvių kariuomenės pulko kančių kelias bolševizmo metais, prasidėjęs nepavykusiu pulko žygiu į Vokietiją ir konfliktu su žydais.
Kultūra ir Menas
Bolševikai siekė likviduoti Karo muziejų ir sunaikinti jo eksponatus. Vis dėlto administracijai pavyko visą brangų turtą išsaugoti. Bolševikinę agitaciją ir komunizmo garbinimą buvo bandoma įtraukti Lietuvos rašytojus, siūlant jiems įvairiausias gėrybes. Tačiau rašytojai laikėsi nuošaliai, todėl buvo puolami spaudoje. Galiausiai jiems buvo pasiūlytas nuolatinis atlyginimas.
Žydų Įtaka
Bolševikų valdymo laikais žydams buvo lengva ir laisva, nes beveik visa spauda buvo jų rankose. Jie platino propagandą į lietuvių tautą, mokydami ją komunizmo ir raudonojo imperializmo. Žydai užvaldė lietuviškas įmones ir jose šeimininkavo, o bolševikams atėjus, jų įtaka šiose srityse dar labiau išaugo. Tačiau žydai vis tiek jautėsi visur šeimininkai ir norėjo tik vieni visur tvarkyti ir valdyti. Tai sukėlė darbininkių moterų grumtynes su bolševikų milicija ir su žydais.
Švietimas
Bolševikai rodė didelį susidomėjimą mokyklų jaunimu, nes norėjo, kad iš jų ateityje išeitų bolševikinė inteligentija. Buvo ruošiamasi dideliam mokytojų suvažiavimui Kaune, kuriame turėjo būti aptarti esminiai mokyklų veiklos pakeitimai: religinių simbolių pašalinimas, nepageidaujamos literatūros pašalinimas, programų pakeitimai ir vadovėlių pertvarkymas.
Represijos ir Trėmimai
Masinis lietuvių išvežimas į Sovietų Sąjungą buvo didžiausia nelaimė, ištikusi Lietuvą. Laiškai ir pasakojimai iš šios kelionės atskleidžia, kaip žmonės buvo persekiojami ir vežami vagonuose. Maskvos kalėjimuose čekistiškai terorizavo buvusius Lietuvos vidaus reikalų ministrus ir karininkus.
Lietuvos Rašytojų Bandymai Pritaikyti Propagandai
Bolševikai mėgino įtraukti Lietuvos rašytojus į bolševikinę agitaciją ir komunizmo garbinimą, siūlydami įvairiausias gėrybes. Tačiau dauguma rašytojų laikėsi nuošaliai. Rašytojų sąjunga gavo vienus prabangiškiausių Kauno rūmų, tačiau tai buvo tik propagandos triukas. Bolševikams nerūpėjo atskirų tautų kultūros ugdymas, nes jų vyriausias tikslas buvo pasaulinė bolševikinė revoliucija.
Žurnalistas A. Kelmutis laikraštyje „Į Laisvę" rašė, kad atskiros respublikos vadovai negalėjo nė žingsnio be Maskvos leidimo padaryti. Bet kokia iniciatyva ir savarankiška mintis pačiame pašaknyje buvo pakirsta.
| Sritis | Bolševikų Veiksmai | Pasekmės |
|---|---|---|
| Ūkis | Nacionalizacija, įsakymų gausa | Chaosas, kainų kilimas |
| Kariuomenė | Pertvarkymas, subolševikinimas | Pažeminimai, represijos |
| Kultūra | Muziejų likvidavimas, rašytojų įtraukimas | Pasipriešinimas, propagandos neveiksmingumas |
| Švietimas | Programų keitimas, simbolių šalinimas | Ideologinis spaudimas |