Kaip būti savimi: kelias į autentiškumą ir harmoniją

Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų? Kiekvienam duotas individualus kelias, būdas ir duotybės, kurias realizuodamas jis bus laimingas, o sekdamas ne savo keliu, nusivils. Kiekvienas jaučiame savyje, kas “mano”, o kas ne, bet nebūtinai tuo vadovaujamės savo gyvenime.

Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu suprasti žmogaus prigimties daugiaplaniškumą:

• Gyvuliška prigimtis - tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas.
• Žmogiškoji prigimtis - tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
• Dieviškoji prigimtis - tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės.

Gyvenimas pagal savo prigimtį ir visuomenės reikalavimus

Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Būti savimi reiškia suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis. Tai reikalauja savirefleksijos, empatijos ir atsakomybės už savo veiksmus. Pavyzdžiui, šuniukas, gyvendamas pagal savo gyvulišką prigimtį, gali žaisti, miegoti, valgyti ir rūpintis savo poreikiais, tačiau jo elgesys yra ribojamas aplinkos ir šeimininko nustatytų taisyklių. Panašiai ir žmogus, gyvendamas pagal savo instinktus, susiduria su visuomenės nustatytomis ribomis.

Svarbu nuolat analizuoti savo veiksmus ir jausmus, siekiant suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus. Tai padeda išvengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitiems ar prieštarauti Jūsų pačių įsitikinimams. Taip pat svarbu ugdyti empatiją - gebėjimą įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams. Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes.

Būti savimi kaip žmogumi

Būti savimi kaip žmogumi reiškia prisiimti atsakomybę už savo žmogiškąją prigimtį. Tai apima ne tik savęs pažinimą ir priėmimą, bet ir pagarbią sąveiką su kitais žmonėmis. Tikras savęs išreiškimas yra ne tik gyvenimas pagal savo prigimtį, bet ir pagarbi sąveika su kitais žmonėmis. Galiausiai, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų.

Kaip atsispirti socialinėms programoms ir būti savimi?

Giedrius Švetkauskas dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip priimti save, kaip būti savimi, atsispirti socialinėms programoms, siūlančioms, kokiu reikia būti ir pagal tai kurti savo gyvenimą, remiantis fenotipologijos metodu. Jei tas žmogus toks jums tinka, tuomet galite kartu gyventi. Jei to norite sąmoningai - viskas gerai, tačiau tuo pačiu metu ir suprantate, kad negalite iš žmogaus reikalauti to, ko jis negali duoti. Jei jaučiate, kad jums viduje tai netinka, tačiau jaučiate, kad taip daryti “reikia”, mano patarimas - nedarykite.

Tad stenkitės įsiklausyti į save, elgtis taip, kokie jūs esate ir neiselkite taip, kaip kiti jums pasakoja, kaip reikia teisingai gyventi, nes jie pasakoja apie tai, kaip jie gyventų dėl to, kad jie yra tokie. Pati esminė žinutė, ką žmonės labai mėgsta sakyti - tai būti savimi, gyventi pagal savo vidų. Taigi priimkite save ir gyvenkite taip, kokius bruožus ir charakerio savybes jūs turite.

Kelionė į save: terapijos vaidmuo

Laura Narkevičienė, gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutė teigia: „Būti savimi“ - tai neturintis pabaigos procesas. Mes nuolat keičiamės, augame, tobulėjame. Neretai iš savo suaugusių klientų girdžiu klausimus: „kokia man būti?“, „ką daryti?“, „kaip į tai reaguoti?“ Šie klausimai rodo, jog asmuo jau iš dalies yra praradęs ryšį su savimi.

Pripažinti savo šešėlinę pusę yra labai nelengva. Vienas sunkiausių iššūkių, kaip pastebiu konsultuodamas sutuoktinius, yra būti savimi poroje su kitu. Taigi, partneriai yra linkę arba per daug įsitverti į savo individualumą ir jį perdėtai saugoti, arba aukoti savo individualumą dėl kito ir tai traktuoti kaip savitą būdą būti savimi. Kaip matėme, ir viena, ir kita skatina užsidarymą ir vis didėjantį individualizmą.

Kaip tapti savimi: pokyčių siekimas

Kada galime teigti, kad tapome savimi? Visas gyvenimas gali būti kelionė savos būties link, nes mes nuolat tampame, keičiamės. Rožė yra savimi dar būdama mažas daigelis, tačiau tikra rože ji tampa tik išskleidusi žiedą. Tada žinome, kad tai rožė, galime užuosti jos aromatą, ja gėrėtis. Taip ir mes savimi tampame ne saugodamiesi pokyčių, bet į juos eidami, realizuodami savo paskirtį, išskleisdami savo būtį, leisdami jai šviesti. Tiek mėgindami atrasti, tiek pranokti save, dažnai susiduriame su stipriomis baimėmis.

Psichoterapijos užsiėmimai man padėjo atsikratyti tų nereikalingų lūkesčių. Ne kitų vertinimai mane daro laimingą, ne kitų pritarimai nulemia mano pasirinkimus. Žinoma, jų gaunu įvairių arba negaunu visai. Tačiau man svarbiausia iš viso to atsirinkti tai, kas man yra svarbu. Niekas kitas negali objektyviai įvertinti mano pasiekimų, nes tik aš pati žinau, kiek jie verti ir ką man reiškia.

Cituojant Šventąjį Raštą, „kūno žiburys yra akis, todėl jei tavo akis yra sveika, visam tavo kūnui bus šviesu“ (Mt 6, 22). Kas yra ta sveika akis, savo knygoje „Dvasinė kelionė“ mums suprasti padeda rusų dvasininkas Anthony Bloom’as. Pasak jo, kiekvieną savo gyvenimo minutę mes galime būti autentiški ir tikri, jeigu tik pasirinksime riziką būti tuo, kas esame, o nesistengsime kopijuoti, susitapatinti su išankstiniu modeliu.

Aš darau ne tai, ką reikia, o tai, ką noriu. Mano gyvenime kasdien vis mažiau žodžio „reikia“. Ne todėl, kad gyvenu vien tik kaip noriu, o todėl, kad randasi vis daugiau tikro, iš kažkur giliai kylančio noro daryti tai, ką reikia. Svarbiausia, ką toks paprastas buvimas savimi duoda - laisvės pojūtį. Galimybę kvėpuoti pilnais plaučiais. Galimybę veikti. Ir visišką, nesumeluotą atsakomybę už savo gyvenimą.

Atjauta sau: raktas į savęs priėmimą

Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai. Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness).

Pratimai atjautos sau ugdymui

1 pratimas. Prisiminkite situaciją, kai artimas draugas jautėsi blogai. Kaip elgėtės? Tada prisiminkite, kada pats kentėjote ar išgyvenote kažką nemalonaus. Kaip elgiatės su savimi tokiose situacijose? Ar pastebite skirtumą? Jei taip, kodėl? Užrašykite, kaip situacija pasikeistų, jei sunkiu metu elgtumėtės su savimi taip, kaip su savo draugais.

2 pratimas. Pagalvokite apie situaciją, kuri jums kelia stresą. Pasakykite sau: „aš kenčiu“, „man skaudu“, „tai stresas“. Pasakykite sau: „kentėjimas yra gyvenimo dalis“, „kiti žmonės irgi tai jaučia“, „aš ne vienas“ ar „visi mes kenčiame“. Tada pasakykite sau: „aš galiu būti sau geras“, „aš galiu save atjausti“, „aš galiu save priimti tokį, koks esu“, „aš galiu sau atleisti“, „aš galiu būti stiprus“.

3 pratimas. Aprašykite savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės. Tada parašykite laišką sau iš besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ perspektyvos. Po kurio laiko perskaitykite laišką iš naujo ir leiskite sau pajusti visus jausmus, kurie iškils.

4 pratimas. Pasistatykite tris kėdes trikampiu. Pirma kėdė skirta vidiniam kritikui, antra - kritikuojamajam, trečia - stebėtojui. Atsisėskite ant kiekvienos kėdės ir garsiai išsakykite atitinkamus vaidmenis. Įsisąmoninkite kylančias įžvalgas.

5 pratimas. Stebėkite, kada vidinis kritikas įsijungia ir ką jis sako. Performuluokite vidinio kritiko balsą į švelnų ir rūpestingą, atspindintį jūsų savijautą ir poreikius.

6 pratimas. Rašykite atjautos sau dienoraštį. Kiekvieną dieną vakarop permąstykite tos dienos įvykius ir aprašykite patirtis, kai jums buvo sunku, save smerkėte arba kentėjote. Aprašykite jas per tris prizmes: sąmoningumo, bendražmogiškumo ir geranoriškumo sau.

7 pratimas. Jei pagaunate, kad save stumiate pirmyn per kritiką, įsisąmoninkite, kiek toks savęs nuvertinimo motyvavimo būdas sukelia nemalonių emocijų. Pasvarstykite, ar nėra kito, geranoriškesnio, rūpestingesnio būdo save paskatinti.

8 pratimas. Jei dirbate sferoje, kur reikia rūpintis kitais, leiskite sau pasirūpinti ir savo poreikiais. Pripažinkite, kad tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę ir suteiks daugiau jėgų rūpintis kitais.

Žema savivertė: kaip ją įveikti?

Žemos savivertės pasekmės yra rimtesnės nei galvoji. Tyrimai rodo, kad žmonės su žema saviverte turi dvigubai didesnę tikimybę patirti nerimą ir šešis kartus didesnę tikimybę susirgti depresija! Pasitikėjimas savimi gali atrodyti kaip arogancija, bet išties tarp jų yra didelis skirtumas. Arogancija reiškia žiūrėjimą į kitus iš aukšto. Pasitikėjimas savimi reiškia, kad nelaikai savęs menkesniu nei kiti. Svarbu pripažinti savo vertę ir neleisti kitiems naudotis tavimi. Tu vis tiek gali būti maloni - tik tiems, kurie tikrai vertina tavo gerumą.

Mūsų pasitikėjimą savimi formuoja tiek mūsų asmenybė, tiek aplinka - auklėjimas, visuomenė, neigiamos patirtys. Galbūt mus auklėjo, kad vertė priklauso nuo aukštų pasiekimų. Galbūt nuolat buvai lyginamas su vyresniu broliu ar sese. O gal tu lygini save su kitais socialiniuose tinkluose, kur visi atrodo tarsi nukopijuoti nuo žurnalų viršelių. Šiuolaikiniai išvaizdos reikalavimai, švelniai tariant, yra nerealūs. Nenuostabu, kad tiek daug iš mūsų kovoja su nepasitikėjimu savimi.

Praktiniai žingsniai pasitikėjimui savimi ugdyti

Štai 9 praktiniai žingsniai, kuriuos rekomenduoja psichoterapeutai:

1. Priimkite faktą, kad tobulumas neegzistuoja. Vietoj to, susikoncentruokite į tai, kad patiktumėte sau.
2. Pripažinkite savo vertę. Jūsų vertė nėra kažkas, ką reikia užsitarnauti. Jūs ją jau turite - vien dėl to, kad egzistuojate.
3. Praktikuokite meilę sau. Kalbėkite su savimi švelniai, net kai nesijaučiate gerai.
4. Supraskite, kad niekam nerūpi tiek, kiek jums atrodo. Žmonės yra pernelyg užsiėmę savo problemomis, kad analizuotų kiekvieną jūsų žodį.
5. Apsupkite save pozityviais dalykais. Žiūrėkite turinį, kuris skatina jus gerai jaustis.
6. Padarykite dalykų, kurie jums patinka savyje, sąrašą. Sutelkite dėmesį į savo laimėjimus, o ne į nesėkmes.
7. Kai kitą kartą gausite komplimentą, priimkite jį. Be „bet“ ir be savikritikos.
8. Išeikite iš savo komforto zonos - po vieną mažą žingsnį. Nusistatykite mažus tikslus, kurie išves jus už komforto zonos ribų.
9. Priimkite, kad progresas nėra linijinis. Priimkite ir blogas dienas.

Sveika savivertė reiškia ramesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą, taip pat sveikesnius santykius. Nebeleisite puikioms galimybėms praeiti pro šalį ir pradėkite įgyvendinti savo poreikius ir svajones.

Kaip sudaryti įspūdį, kad pasitikite savimi?

• Išmokite pasijuokti iš savęs.
• Susitikite akis į akį su atstūmimu.
• Dirbkite su laikysena ir kūno kalba.
• Neatsiprašinėkite už kiekvieną smulkmeną.
• Nesistenkite įtikti bet kokia kaina.
• Bandykite išlikti ramūs net ir neaiškiose situacijose.
• Nelaukite tobulo momento.

Žema savivertė dažnai yra susijusi su praeitimi, o šiandieniniai laikai tam taip pat nepadeda (pakanka pažvelgti į socialinius tinklus). Terapeutas gali padėti jums atrasti šios problemos priežastį ir palaipsniui pakeisti tas nuostatas, kurios verčia jus nuleisti galvą ir sunkiai kvėpuoti.

tags: #menas #buti #savimi