Lietuva siekia stiprinti savo, kaip aukštųjų technologijų šalies, konkurencingumą, todėl mokesčių lengvatos tebėra aktualios. Ekonomikos augimą užtikrins tik aiški mokesčių sistema ir inovacijos. Visi pokyčiai ekonomikoje gali būti įgyvendinti tik susitarimo pagrindu. Užtikrinsime, kad mokesčių politika vyktų kuo plačiau susitarus ir būtų nuspėjama. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas. Valstybė privalo turėti mokesčių planą penkerius ir daugiau metų į priekį.
Valstybė vis dar neskatina žmonių galvoti apie ateitį investuojant į papildomą pensijų ir sveikatos draudimo kaupimą arba saugumą. Siūlome didinti privačiai kaupiančiųjų pensijai skaičių, stiprinant II ir III pensijų pakopos sistemas, aktyviai šviečiant ir motyvuojant gyventojus. Skatinsime darbdavius įsitraukti į darbuotojų pensijų kaupimą, sukursime bendrą pensijų informavimo sistemą, kurioje gyventojai rastų būsimos pensijos dydį iš visų trijų pakopų. Siūlome skatinti visuomenę aktyviau skirti labdarą ir paramą numatant konkrečias priemones.
Gerinsime verslo aplinką: telksimės palengvinti sąlygas verslui, mažinsime biurokratijos apimtis, paprastinsime reikalavimus, institucijas iš baudėjo ir prievaizdo vaidmens nukreipsime į patarėjo ir įgalintojo vaidmenį. Mažinsime verslą reguliuojančių, besidubliuojančių institucijų skaičių, lengvinsime mokesčių administravimo naštą. Būtina užtikrinti mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratoriaus lygiateisiškumą. Sieksime, kad valstybės institucijos palaikytų dialogu grįstą bendradarbiavimą su rinkos dalyviais, atvirumą ir lankstumą priimant pasiūlymus, kurti ir taikyti adaptyvius priežiūros mechanizmus.
Stiprinsime savarankiškai dirbančių asmenų padėtį (individuali veikla, verslo liudijimai). Bent iki ES vidurkio padidinsime kartelę, nuo kurios tampama PVM mokėtoju. Užtikrinsime efektyviai veikiančią smulkiojo verslininko sąskaitą. Prioritetą teiksime ne minimalios mėnesinės algos didinimui, o priemonėms, kurios užtikrina augantį vidutinį darbo užmokestį kilimą ir atitinka verslo situaciją. Peržiūrėsime mokestines lengvatas.
Siūlomos lengvatos inovacijoms skatinti:
- 5% pelno mokesčio tarifas, kai pelnas gautas iš komercializuotų išradimų.
- Iki 100% lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą.
„Patrauklesnis mokestinis režimas, kaip ir kitos galimos lengvatos, išradimų komercializavimui ne tik pagerintų Lietuvos inovacijų ekosistemą, bet ir paskatintų vietos įmones plėstis“, - aiškina p.
Sutelksime visas finansavimo priemones verslumo skatinimui, verslo plėtrai, transformacijai, inovacijoms ir MTEP vienoje institucijoje. Turime skatinti LEZ’us, kurie vis dar yra efektyviausia priemonė pritraukiant investicijas regionuose (pavyzdžiui, pasienio rajonuose). Būtina auginti agentūros „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) vaidmenį Lietuvoje.
Lietuvos verslas neišnaudoja visų skiriamų ES pinigų dėl biurokratinių kliūčių, informacijos trūkumo, iššūkių ruošiant projektus, kofinansavimo reikalavimų, regioninių skirtumų bei pasikeitusių poreikių. Būtina sukurti Lietuvos eksporto skatinimo strategiją. Lietuva turi būti atvira inovatyvioms finansinėms paslaugoms ir produktams.
Inovacijų ekosistema Lietuvoje
Parama kultūrai ir kūrybai
Investicijos į vaikų ugdymą - vienas svarbiausių prioritetų. Kryptingai stiprinant neformaliojo švietimo infrastruktūrą, istoriniai pastatai prikeliami naujam gyvenimui. Po remonto miestas pastatą perduos scenos menų mokyklai. Čia persikels dalis Teatro ir integralaus scenos meno skyriaus veiklų, vyks teatro neformalios ir formalųjį ugdymą papildančios programos, taip pat ir integruotos scenos menų veiklos, choreografijos ir šokio užsiėmimai. Šios erdvės ypač tinkamos teatrinei raiškai, ypač Akrobatikos teatro studijos užsiėmimams. Pasak direktorės, teritorija tampa svarbiu scenos menų ugdymo centru, sujungiančiu du mokyklos padalinius, o parkas natūraliai virs bendru spektaklių ir pasirodymų amfiteatru po atviru dangumi.
Tačiau mūsų kultūros ministras - kaip rudeniška saulė - yra toks retas reiškinys šalies politinėje padangėje, kad jį prisiminti yra klaikiai sunku. Panašu, kad jis vadovaujasi tokiu veikimo principu: turi aistringą nuomonę, kai klausimas politiškai patogus ir paprastas, o kai nepatogus ir sudėtingas - ministras pradingsta skradžiai žemės. Tuo tarpu apie konservatorių užmojį didinti savarankiškai dirbančių menininkų mokestinę naštą ministras tyli kaip vandens į burną prisisėmęs.
Tikriausiai sutiksite, kad menininko darbas nėra tapatus verslininko darbui. Tad kodėl, keldama mokesčius savarankiškai dirbantiems žmonėms, Vyriausybė nusprendė sulyginti meno kūrėjus su antrepeneriais? Įsivaizduokite, jeigu užsakovas įdarbintų dailininką ar kompozitorių gimdyti „Auksinio liūto“ vertus meno kūrinius nuo 9 ryto iki 5 vakaro. Juk tai - Monty Python ekranizacijos nusipelniusi absurdo situacija. Tad nenuostabu, jog didžioji dalis menininkų yra priversti tapti smulkiais verslininkais. Jie, deklaruodami individualią veiklą ar mažąją bendriją, pasirašo sutartį su velniu: apsimesdami prieš mokesčių surinkėją, kad jų kūryba yra komercinė paslauga, menininkai grįžta į savo dirbtuves ir gaudo mūzas.
Skirtingai nei advokato ar notaro, menininko teikiamos „paslaugos“ reikalauja emocinio atsidavimo kūrybai bei laiko kontempliacijai. Maža to, savarankiškai dirbantis menininkas nuolat rizikuoja savo saugumu, nes jo pajamos neužtikrintos. Dar: jis negali pasinaudoti išimtinai darbo santykiuose numatytomis teisėmis, tokiomis kaip mokamos atostogos, viršvalandžiai ir t.t. Taigi, individualiai dirbantys menininkai yra įsprausti tarp kūjo ir priekalo: jie ne tik neturi socialinių garantijų, bet ir negali taupyti meno produkcijos kokybės kaina.
Todėl nenuostabu, kad - kaip rodo tyrimai - menininkai yra linkę atsisakyti pelningesnių darbo alternatyvų dėl galimybės daugiau dėmesio skirti kūrybinei veiklai. Būtent šioje gyvenimo stadijoje esantiems menininkams mes turime sudaryti visas sąlygas kurti. Keldami individualios veiklos mokesčius nuo itin žemos kartelės valdantieji pjauna dalgiu visų savarankiškai dirbančių žmonių pajamas. Nesvarbu, ar tai mažiau uždirbantis kūrėjas, ar šimtus tūkstančių eurų vartantis antstolis, advokatas - visų atlyginimai bus pjaunami plačias dalgio mostais.
Valdantieji atsakys, kad, sumokėję daugiau, individualia veikla užsiimantys asmenys galės gauti nedarbo draudimo išmoką. Tačiau nutylima, jog ši sistema tiesiog neveiks. Tad ką planuojama mokesčių reforma reikš menininkams? Ogi dėl pabrangusių kūrybos kaštų kultūros sektoriaus gretos neabejotinai retės. Taip pat kils ir meninės produkcijos kainos, mat mokestiniai pakeitimai įsiskaičiuos į savikainą. Štai čia išryškėja rizika, kad kultūra vis labiau taps prabangos preke.
O juk sprendimo būdų yra daug: kai kuriose ES šalyse menininkai gali tikėtis GPM lengvatų, jeigu parodo, kad jų kūryba turi kultūrinės, meninės vertės. Galima būtų diferencijuoti GPM individualiai veiklai, atsižvelgiant į tai, ar žmogaus veikla iš tiesų yra verslinio pobūdžio. Didelė dalis ES šalių taip pat taiko lengvatinį PVM meno kūrėjams, nes suvokia, kad meno plėtra yra itin svarbi kritiškai mąstančios ir savo tapatybę suvokiančios pilietinės bendruomenės ugdymui.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius atliko kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui pateiktų paraiškų administracinį vertinimą. Aktyviausiai paraiškas teikė Nevyriausybinio sektoriaus srities organizacijos. Paraiškų teikėjai, dalinio finansavimo konkursui savo projektus orientavo į vieną iš patvirtintų 6 prioritetų. Gausiausiai šiais metais paraiškas teikiančios organizacijos rinkosi prioritetą Aktyvi ir kūrybiška bendruomenė. Sprendimą dėl finansavimo, atsižvelgiant į ekspertų ir Kultūros ir meno tarybos rekomendacijas priima administracijos direktorius.
Klaipėdos kultūros ir meno projektai
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva deda pastangas, siekdama sukurti palankesnę aplinką kūrybai, inovacijoms ir verslui, tačiau būtina nuosekliai įgyvendinti numatytas priemones ir užtikrinti skaidrų bei efektyvų finansavimą.