Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant miesto žemės stovinčius garažus. Prie garažų nukėlimo proceso Vilniuje jungiasi ir Aplinkos ministerija, o savivaldybė toliau teikia pagalbą geranoriškoms garažų bendrijoms.
Metaliniai garažai Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Terminai ir išimtys
Išskirtiniais atvejais garažų savininkai gali prašyti nukėlimo atidėjimo. „Terminą galėsime pavėlinti tiems, kas jau realiai pradėjo nukėlimo darbus, bet dėl rimtų priežasčių nespėja baigti. Tas priežastis teks įrodyti seniūnams“, - komentavo P.
Pratęsimo terminas turi būti siejamas su aplinkybių, trukdančių nukelti garažą ar garažus, pasikeitimu. Esant išskirtinėms objektyvioms aplinkybėms galutinis su visais pratęsimais garažo ar garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m.
Su kai kuriomis bendrijomis jau anksčiau pradėta derėtis dėl kitokių garažų iškėlimo sąlygų. Pavyzdžiui, Šnipiškių seniūnijos Kernavės g. įsikūrusių garažų savininkai savivaldybės paprašė pratęsti garažų iškėlimo terminą, kol bendrija susitvarkys sutartis ir perkels turtą į Vilniaus rajone esančius privačius sklypus.
„Akivaizdu, kad savivaldybės sprendimas dėl termino atidėjimo negali tapti priežastimi atidėti problemos sprendimą, juolab kad tik nukėlus garažus iki rugsėjo 30 d., savivaldybė nemokamai padės sutvarkyti paliktą teritoriją, užlyginti duobes.
Dėl metalinių garažų masyvų, kurių dauguma Vilniuje yra tapę sąvartynais, trūnija ir kelia grėsmę aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją. Pasak V.
Sostinės administracija yra susitarusi su atliekų supirkimo įmone „EMP Recycling“, kuri palengvino tvarkymąsi toms Vilniaus garažų bendrijoms, kurios nedelsiant ėmėsi organizuoti garažų nukėlimą, - jose įrengė mobilias atliekų supirkimo stoteles. Iki rugsėjo 30 d. mobilios supirktuvės 4 didžiuosiuose masyvuose veiks pagal suderintą grafiką.
Savivaldybė primena, kad už garažų nenusikėlimą laiku savininkams gali grėsti administracinė bauda už savavališką žemės užėmimą (naudojimąsi ja neturint teisinio pagrindo).
„Raginame nepasikliauti „įžvalgomis“, kurios pastaruoju metu plinta garažų bendrijose, neprarandančiose vilties išsaugoti status quo. Savivaldybės sprendimai paremti įstatymais, o visa, ką galima tokiu atveju laimėti - tai kelerius metus bylinėjimosi ir papildomų išlaidų“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P.
Nuo garažų atlaisvinta valstybinė teritorija yra reikalinga miesto plėtrai ir bus panaudota atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Karoliniškėse iš Sietyno gatvės patraukus garažus bus nutiesta trūkstama 250 m ilgio gatvės atkarpa tarp V. Maciulevičiaus ir R. Jankausko gatvių.
Šnipiškėse, nukėlus 80 arų sklype įsikūrusius garažus tarp Giedraičių ir Kintų gatvių, atsiras aikštė renginiams, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Užbaigus Kernavės g. esančių metalinių garažų nukėlimą, bus baigta vykdyti Širvintų g.
Šiuo metu Vilniuje stovi apie 10 700 nelegalių metalinių garažų, kurie užima 51 ha valstybinės žemės. Garažų masyvų užimamas plotas prilygsta maždaug 71 futbolo aikštei arba beveik trečdaliui Vingio parko teritorijos.
Garažų masyvas. Šaltinis: vz.lt
Laikini metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet metaliniams garažams buvo leista valstybinėje žemėje įsikurti laikinai - 3-5 metams.
Teisinis pagrindas ir savivaldybių veiksmai
Išties tik teismas gali priimti sprendimą dėl priverstinio garažų nukėlimo, todėl savivaldybė be teismo sprendimo pati garažų ir nenukėlinėja. Bet savivaldybė ragina garažus nukelti, geranoriškai suteikdama terminą tą padaryti.
Praleidus savivaldybės nustatytą terminą, bus kreipiamasi į teismus, į kuriuos bus traukiamas kiekvienas garažo savininkas, per nustatytą terminą nenukėlęs savo garažo. Savivaldybė turi teisę reikalauti nukelti garažus ir tai pripažįsta valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų vykdymą iš esmės perėmė savivaldybės.
Tuo tarpu remiantis galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 3 d., laikini statiniai (šiuo atveju - metaliniai garažai) yra nugriaunami per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.
Savivaldybės administracijos pareigūnai pagal susitarimą su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) pateiks šiai institucijai informaciją apie pažeidėjus (metalinių garažų savininkus / naudotojus), kurie po savivaldybės nustatyto termino nebus atlaisvinę valstybinės žemės.
NŽT Vilniaus miesto skyrius atliks administracinių nusižengimo tyrimus bei spręs dėl administracinės atsakomybės pažeidėjams taikymo.
Joks teismas nėra nusprendęs sustabdyti savivaldybės inicijuotą garažų nukėlimą - tokie metalinių garažų bendrijų prašymai yra atmetami visų grandžių teismų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktai nesuteikia metalinių garažų bendrijoms teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams.
Nors teisminiai procesai gali užtrukti ilgiau nei metus, tačiau teisminė praktika dėl metalinių garažų nukėlimo yra aiški ir nuosekli - metaliniai garažai privalo būti nukelti.
Garažų savininkams piktybiškai neatlaisvinant valstybinės žemės, jiems bus skiriamos baudos, skaičiuojami mokesčiai už naudojimąsi valstybine žeme. Be to, per visą teisminį nagrinėjimą garažų savininkai patirs ir kitų išlaidų, susijusių su bylų nagrinėjimu teismuose, pavyzdžiui, išlaidas advokatams.
Apleisti garažai. Šaltinis: atviraklaipeda.lt
Šiaulių situacija
Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje pateikta informacija apie Šiaulių mieste vykdomą metalinių garažų nukėlimo nuo valstybinės žemės procesą. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šiaulių skyriaus vadovas Zigmantas Donatas Dranginis informavo, kad 3-iosios metalinių garažų bendrijos (Sembos g. 2) nariai ne taip geranoriškai sureagavo į įspėjimą, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. nebesuteikiama teisė laikyti metalinių garažų ant valstybinės žemės.
Bendrijoje buvo pastatyta iš viso 937 garažai, iš kurių apie 300 jau garažų savininkai jau yra išsigabenę. NŽT Šiaulių skyrius atliko pirmąjį patikrinimą, kurio metu dėl 37 neteisėtai pastatytų garažų pradėta administracinė teisena.
Pasak Z. D. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų liepos pasikeitė Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio turinys. Jei iki tol nusižengimu buvo laikomas žemės ar miško užėmimas ir vandens telkinių naudojimas, tai nuo liepos 1 dienos pažeidimu yra laikomas savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas.
Taigi, jei ankščiau teisės akto nuostatas buvo galima suprasti taip, kad, jei asmuo garažą pasistatė, pavyzdžiui, 1970 metais, arba jei garažą dabartinis savininkas įsigijo vėliau ir jokių aktyvių žemės užėmimo veiksmų vėliau nebeatliko, tarsi nėra už ką jo ir bausti, tai šiuo metu jis jau akivaizdžiai turi būti baudžiamas arba už valstybinės žemės užėmimą, arba už naudojimą.
Kad išvengti ANK protokolų ir baudų, dar kartą kviečiu 3-osios metalinių garažų bendrijos savininkus (Sembos g.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis taip pat priminė, kad prie Rėkyvos ežero metalinius garažus nelegaliai pasistatę savininkai taip pat turėtų suskubti. Po šių metų spalio 1 d. toje vietoje likę garažai bus nukelti, išvežti ir bus pradėta bešeimininkio turto pripažinimo procedūra.
Gyventojų nuomonės ir problemos
Redakcijai parašęs vyras neslepia nerimo. Metalinių garažų masyve jam priklauso net keli statiniai, tokio paties likimo bičiulių, kaip jis, čia ne vienas. Tačiau visiems jiems iki rugsėjo 30 dienos Vilniaus miesto savivaldybė nurodė garažus išsivežti ir užimamą miesto žemę atlaisvinti.
„Nebuvo jokio perspėjimo iš anksto. Net nesuprantame, iš kur tas terminas toks atsirado - keli mėnesiai. O ką daryti tiems, kurių turtas čia, o jie patys gyvena užsienyje? Tokių mūsų garažų masyve - ne vienas“, - stebėjosi pašnekovas, pridūręs, kad savivaldybė nė nesistengė ieškoti žmonių, kuriems garažai priklauso - tiesiog išlipino perspėjimus ant statinių sienų. Anot jo, jokio dialogo su Vilniaus savivaldybe nebuvo. Vieną dieną tiesiog atėjo nurodymas, kad garažą privalu išgabenti.
Vyras neslėpė, jog tikėjosi, kad savivaldybės atstovai leisis į kompromisą ir sprendimas, tenkinantis abi puses, bus rastas. „Pavyzdžiui, kodėl negalima susitarti, kad garažų savininkai mokėtų nuomą. Aš tikrai sutikčiau kas mėnesį sumokėti pinigų už tai, kad man leistų čia turėti garažą“, - kalbėjo vyras, neslėpęs, jog sklinda kalbos, kad masinis metalinių garažų masyvų naikinimas sostinėje surengtas dėl to, kad žemę, ant kurios šie stovi, norima panaudoti daugiabučių statybai.
Antanui nerimą kelia ne tik savivaldybės nenoras leistis į dialogą, bet ir tai, kad kai kurie metaliniai garažai naudojami ne šiaip daiktų ar automobilių saugojimui. „Pavyzdžiui, mūsų garažų masyve yra tokių, kuriuose gyvena žmonės. Yra moteris, laukiasi kūdikio, visa šeima, yra vyras, kuris kitų namų neturi, o čia ir tvarką prižiūri gyvendamas. Žinoma, sąlygos nekokios, tačiau ką reikės daryti tiems žmonėms“, - stebėjosi pašnekovas. Pasak vyro, yra ir daugiau garažų masyvų, kuriuose metaliniuose statiniuose žmonės įsirengę namus. Visiems jiems rugsėjo pabaigoje reikės rasti naują vietą gyvenimui.
Todėl pašnekovą itin stebino trumpas terminas, per kurį privaloma išsikraustyti, mat, anot jo, per tiek laiko neįmanoma surasti, kur dėti visą turtą, kuris buvo saugomas garažuose, juolab ir gauti gyvenamosios vietos tiems, kurie skurdo genami atsikėlė į metalinius garažus.
Paprasti patarimai, kaip pakelti SAVO dirbtuvių lygį. Metalo apdirbimo dirbtuvių apžvalga.
Sprendimo būdai ir pasekmės
Išspręsti metalinių garažų problemą savininkai gali keliais būdais - persigabenti į nuosavą žemę, parduoti juos kitiems asmenims, kad šie transportuotų į jų turimas valdas, arba priduoti įmonėms, superkančioms metalo laužą. Pastaruoju atveju garažą galima nukelti patiems arba kreiptis į metalo supirktuvę, kuri galėtų jį demontuoti ir išvežti.
„Svarbu atsižvelgti į savo galimybes ir turimus išteklius. Patys gabendami garažą į metalo laužo supirktuvę, už jį gausite daugiau. Tačiau, taupant laiką, galima kreiptis į įmones, kurios sutinka demontuoti ir išvežti garažą. Mitalas. Įkainis už pristatytą metalinį garažą rinkoje svyruoja nuo 100 iki 180 eurų už 1 toną. Užsakius išvežimo ir demontavimo darbų paslaugas metalo supirktuvei, metalinių garažų kaina siekia apie 25-40 eurų.
Šiaulių garažai. Šaltinis: etaplius.lt
Baudos ir teritorijos tvarkymas
Nenusikėlus metalinių garažų iki rugsėjo 30-osios, jų savininkams gresia 300-560 eurų bauda, o po pakartotinio patikrinimo bauda gali siekti ir iki 1200 eurų.
„Garažų savininkams, kurie metalinius garažus išsikels iki rugsėjo 30 d., savivaldybė nemokamai padės sutvarkyti teritoriją, užlyginti duobes. Tie, kurie garažus iškelti vėluos, turės teritoriją sutvarkyti patys arba sulauks reikalavimo atlyginti teritorijos tvarkymo išlaidas, kai tai už juos padarys savivaldybės įmonė „Grinda“, - sakė V. Mitalas.
Anot savivaldybės, atvejų, kai garažų savininkai nesutiko susitvarkyti atliekų, likusių po garažų nukėlimo, todėl bendrijoms buvo išrašytos milžiniškos sąskaitos. Pavyzdžiui, Karoliniškių garažų bendrijai po daugybės raginimų nesutikus susitvarkyti savo atliekų, savivaldybė išrašė 123 tūkst. eurų sąskaitą.
Teisminiai procesai
Šis pavyzdys rodo, kad draugiškai susitarti ne visada pavyksta, todėl Vilniaus miesto savivaldybė teigia, jog dėl garažų nukėlimo jau prasidėjo teisminiai procesai: „Savivaldybė teikia ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teismui, jei garažo valdytojas garažo nenusikelia geruoju.
Savivaldybė teisme prašo, kad teismas įpareigotų asmenį garažą nusikelti, o to nepadarius tą padarys savivaldybė, o lėšas išieškos iš garažo nenusikėlusio asmens. Kol kas teisme dar nėra išspręsta nė viena byla, todėl komentuoti plačiau negalime. Šiuo metu tik keletas ieškinių pasiekė teismus, bet skaičius nuolat augs.“
Prieš kelias dienas paskelbtame pranešime Vilniaus savivaldybė teigė, kad „nelegalių metalinių garažų nukėlimo procesas pasiekė naują etapą“: Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo teisminį procesą dėl savininkų, kurie delsia ar atsisako iškelti savo garažus iš valstybei priklausančios žemės.
Esą tokiu būdu, kaip tikimasi, bent dalis savininkų dar paskubės savo garažus nusikelti geranoriškai ir taip išvengs teismo išlaidų bei baudų.
„Iš seniūnijų jau esame gavę informacijos apie 1400 atvejų, kai savininkai delsia ar atsisako nukelti garažus. Todėl šios situacijos sprendimo neišvengiamai tenka ieškoti teismo keliu. Civilizuotas susitarimas su garažų savininkais yra neabejotinai patrauklesnis variantas nei bylinėjimasis teisme, tačiau šiuo metu nematome kito kelio, kuris paskatintų juos įvykdyti savivaldybės nurodymą“, - pranešime cituota savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.
Jos teigimu, savininkai turėtų suskubti nukelti garažus, kitu atveju tai bus padaryta už juos ir papildomai kainuos - teks sumokėti už priverstinį nukėlimą, saugojimą ir bylinėjimosi teisme išlaidas.
Skelbimai ant garažų. Šaltinis: madeinvilnius.lt
Savivaldybės planai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dar 2020 m. įpareigojo visus mieste ant valstybines žemės esančius metalinių garažų savininkus iškeldinti statinius. Duotas terminas siekė tų metų gruodžio 31 d., tačiau atlaisvinti žemę panoro ne visi.
Vilniaus vicemeras A.Grigonis teigė, kad bendrai ši problema yra paveldėta iš sovietmečio. Pasak jo, tuomet gyventojams buvo oficialiai leista valstybinėje žemėje įsirengti garažus 3-5 metams, tačiau šis terminas virto keliasdešimčia metų.
„2020-2023 m. Vilniuje jau yra nukelta 9,4 tūkst. metalinių garažų. Tai sudaro apie 80 proc. visų Vilniuje valstybinėje žemėje esančių garažų. Šiuo metu yra likę nukelti apie 1,7 tūkst. garažų. Dalis jų stovi valstybinėje žemėje, dalis - mišrioje, dalis - privačioje. Ant valstybinės yra likę 683 garažai, jiems skirsime didžiausią dėmesį“, - kalbėjo vicemeras.
Jis tikino, kad vienas didžiausių metalinių garažų masyvų šiandien stovi Naujoje Vilnioje - apie 300 vnt. garažų. Dar apie 180 - Vilkpėdės seniūnijoje, likę - Paneriuose, Savanorių pr. Jų sostinės valdžia planuoja imtis netrukus.
„Pats garažų nukėlimas nėra paprasta procedūra. Dažniausiai su jų savininkais arba bendrija vyksta teisiniai ginčai, vyksta teisiniai procesai. Tik taikos sutarimu arba teismo sprendimu vėliau gavus vykdomąjį raštą galime imtis veiksmų, nes paprastai atvykti ir nukelti privataus žmonių turto savivaldybė negali“, - pasakojo A. Grigonis.
Vicemeras teigė, kad pirmiausia savivaldybė dažniausiai kreipiasi į garažų savininkus vienijančias bendrijas, kurių prašo atskleisti garažų savininkų duomenis, kad galėtų informuoti dėl garažų iškeldinimo. Bendrijoms prašymo nepaisant, kreipiamasi į teismą, kuris vėliau gyventojus jau įpareigoja išsikelti savo turtą.
Pasak jo, informacija dėl garažų iškeldinimo būna pateikiama ir plakatuose, kurie išklijuojami ant valstybinėje žemėje esančio gyventojų turto. Įprastai, kaip patikino, pašalinti metalinius garažus gyventojai turi apie pusę metų. To nepadarius, veiksmų imasi pati savivaldybė.
„Didžioji dalis gyventojų savo garažus išsikelia geranoriškai. Žmonės supranta, kad kitaip jau nebebus. Kitais, likusiais garažais, rūpinasi antstolis, kuris samdo atitinkamas institucijas“, - sakė vicemeras.
Nukeliamas metalinis garažas - likviduojamas. Jeigu jame - atliekos, jos būna išvežamos, o pasitaikius vienam kitam vertingam daiktui juos pasiima pats savininkas.
„Dažnai priešinamasi tik iki paties garažo nukėlimo, tačiau kai tai padaroma, šeimininkas pats atvyksta pasiimti vertingų daiktų. Ten bendrai būna sandėliuojamos įvairios aplinkai kenksmingos medžiagos, chemikalai, plastikas, padangos. Randama daug impregnuotų medienos tašų, kuriuos reikia perdirbti, chemikalų, stiklo šukės“, - vardijo vicemeras.
Vilniaus savivaldybės planuose, kad iki 2025-2026 m. tokių metalinių garažų valstybinėje žemėje išvis likti nebeturėtų.