Karmėlavos Balio Buračo gimnazija ruošiasi dideliems pokyčiams. Gimnazijos modernizavimo projektas yra vienintelis Lietuvoje, tad kitos ugdymo įstaigos galės į ją lygiuotis. Pasak Karmėlavos B. Buračo gimnazijos atstovų:
„Jūsų mokyklai jau 100 metų. Turite puikiai įrengtą parką, modernų stadioną, todėl atėjo laikas pasikeisti ir pačiai mokyklai.“
Projekto „Viešosios paskirties švietimo įstaigos Karmėlavos B. Buračo gimnazijos pastato Vilniaus g. 67, Karmėlavoje, atnaujinimo (modernizavimo) skydais“ vertė - 4,8 mln. eurų, iš jų 2,2 mln.
Įgyvendinant šiuos projektus, pirmą kartą Lietuvoje pastatams atnaujinti bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo. Pasak Karmėlavos B. Buračo gimnazijos atstovų, toks gimnazijos modernizavimo projektas yra vienintelis Lietuvoje, tad kitos ugdymo įstaigos galės į jus lygiuotis.
Pasak Karmėlavos B. Buračo gimnazijos komercijos direktorės I., darbų metu pirmą kartą Lietuvoje viešiesiems pastatams atnaujinti bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, kuriuos bendrovės „Kaunesta“ meistrai sumontuos be papildomo apdirbimo. Energiniai efektyvumui padidinti numatyta ir daugiau priemonių. Suplanuota demontuoti visus Karmėlavos B.
Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9-15 mėn. Įdiegus modulinę technologiją renovacijos procesas pagreitėtų mažiausiai 3 kartus.
Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos stadiono rekonstrukcijos pabaigos negalima prognozuoti dėl didelės apimties darbų.
Skydinė renovacija - pažangus sprendimas
Pasak technologiją sukūrusios „VMG Lignum Systems“ įmonės ekspertų, skydinės renovacijos technologijos esmė - iš anksto partnerių gamykloje pagaminti aukštos kokybės fasado skydai, kuriuose jau integruoti šilumos izoliacijos, langų, inžinerinių sprendimų elementai.
Tai leidžia beveik visiškai anuliuoti klaidų riziką, užtikrinti milimetrinį tikslumą, aukštesnę izoliacijos ir sandarumo kokybę. Dėl to sumažėja šilumos nuostoliai, o tai reiškia, kad ilgainiui gyventojai mokės mažesnes sąskaitas už šildymą. Svarbu ir tai, kad skydinė renovacija naudoja ženkliai mažiau žmogiškųjų resursų, generuoja mažiau atliekų, o pats procesas yra tylesnis ir švaresnis.
Pasak skydus gaminančios įmonės „Ecodomus“ atstovo Girmanto Juknio, į statybvietę atvyksta pilnai pagamintas ir surinktas skydas su įmontuotais langais ir palangėmis, todėl statybvietėje atliekų išvis nelieka.
Iš anksto paruoštų skydų montavimas statybvietėje keičia ir pačią darbų eigą bei jų poveikį gyventojams.
„Skydinė renovacija trunka vos kelis mėnesius. Didžioji dalis projekto darbų atliekama dar gamykloje, o kabinant skydus nėra naudojami pastoliai, todėl tai sukelia kur kas mažiau nepatogumų gyventojams“, - teigia Justinas Bortkevičius, „VMG Lignum Systems“ vadovas.
Projektą pristatant nacionaliniu lygmeniu, aiškiai įvardinti kylantys renovacijos iššūkiai - ilgai trunkantis procesas, riboti statybos pajėgumai, eigoje augančios projekto sąnaudos ir aplinkinių bendruomenių nuovargis dėl triukšmo, dulkių ir pastoliais uždengtų buto langų.
Daugiabučio renovacija. Šaltinis: Eneforta
„Karmėlavos gimnazijos renovacija skydais - tai ne tik vieno pastato atnaujinimas. Tai demonstracinis pavyzdys visai Lietuvai, kaip galima pastatus renovuoti sparčiau, tiksliau ir su daug didesne nauda tiek žmonėms, tiek valstybei“, - sako J. Bortkevičius.
Skydinės technologijos vidiniai sluoksniai yra projektuojami ir gaminami laikantis technologinių reikalavimų. Toks sprendimas užtikrina aukštą energinį efektyvumą, leidžia pasiekti B ir A energinę klasę, sumažina šilumos nuostolius ir padeda reikšmingai sumažinti šildymo sąskaitas gyventojams ar viešųjų pastatų valdytojams.
Taip pat šis renovacijos būdas yra kryptingas žingsnis link tvarios miestų plėtros. Sistemos pagrindas - mediena, kuri „užrakina“ anglies dioksidą savyje ir taip leidžia reikšmingai sumažinti CO₂ pėdsaką, palyginti su tradicinėmis statybinėmis medžiagomis, tokiomis kaip betonas ar plienas.
Renovacijos sprendimai atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus - degumo rizika valdoma pagal griežčiausius standartus, o naudojamos medžiagos atitinka Europos Sąjungoje galiojančias normas.
Dar 2024 m. gruodžio 20 d., atlikus visapusišką testavimą, Statybos produkcijos sertifikavimo centras sertifikavo Lietuvoje sukurtą skydinės renovacijos sistemą. Sistema taip pat gavo Nacionalinį techninį įvertinimą.
Skydinės renovacijos privalumai
Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko teigimu, toks renovacijos metodas yra ne tik technologinė naujovė, bet ir strateginis sprendimas.
„Tai sprendimas, leidžiantis greitai ir efektyviai atnaujinti pastatus, sumažinti darbų apimtis statybvietėse ir užtikrinti aukštą energetinį efektyvumą bei kokybę. Negana to, renovacija skydais yra tvarus ir ilgalaikis pasirinkimas. Nors pati technologija gana paprasta, jos potencialas - labai didelis“, - sako K. Žuromskas.
Pasak ministro, Lietuvoje dar nėra užbaigto skydinės renovacijos projekto, todėl galutinėms išvadoms laikas dar neatėjo. Tačiau jau dabar matyti aiškūs metodo privalumai: didžioji dalis darbų atliekama gamykloje, todėl statybvietėje sumažėja procesų, trumpėja darbų trukmė ir mažiau trikdomas gyventojų kasdienis gyvenimas.
Tradicinės renovacijos atveju gyventojams neretai tenka mėnesius gyventi su pastoliais ir statybų triukšmu, o skydinė technologija teoriškai leistų šį laiką reikšmingai sutrumpinti.
Nors teoriškai procesas turėtų būti spartesnis, technologija turi ir tam tikrų apribojimų: skydai dažniausiai tinkami iki penkių aukštų pastatams, būtina užtikrinti pakankamai erdvės specialiai technikai, o sudėtingos architektūros namai gali kelti papildomų iššūkių.
Pilotinių projektų svarba
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių. Apie 11 tūkst. jų jau dabar galėtų būti tinkami skydinei renovacijai. Tai rodo, kad, net ir esant technologiniams apribojimams, potencialas išlieka labai didelis.
Pirmaisiais pagal šią inovatyvią technologiją atnaujintais daugiabučiais taps Vilniuje, Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91, bei Utenoje Basanavičiaus g. 106 esantys gyvenamieji namai. Vienas jų statytas iš gelžbetonio plokščių, kiti du - mūriniai, tad projektai leis įvertinti technologijos pritaikomumą skirtingų tipų statiniams.
Pilotiniai projektai įgyvendinami ne tik daugiabučiuose, bet ir viešuosiuose pastatuose. Skydų technologija bus taikoma atnaujinant Vilniaus lopšelį-darželį „Justinukas“, Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrių.
Du objektai jau pradėjo parengiamuosius darbus, o artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti ir skydų montavimą. Iš viso šiems projektams skirta 10 mln. eurų investicijų.
„Labai džiaugiamės, kad viešasis sektorius ėmėsi lyderystės. Tai drąsus žingsnis, nes kalbame apie visiškai naują metodą. Kai tik skydai bus pradėti montuoti, kviesime savivaldybių atstovus, administratorius ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti ir pamatyti, kaip viskas vyksta praktiškai“, - sako aplinkos ministras.
Ne mažiau svarbus argumentas šios technologijos plėtrai - Lietuvos gamybiniai pajėgumai. Šalyje veikia šešios gamyklos, galinčios gaminti tokius skydus, o dvi iš jų jau pasinaudojo europiniu finansavimu modernioms gamybos linijoms įsirengti. Tai reiškia, kad ši technologija galėtų ne tik mažinti energijos suvartojimą, bet ir stiprinti vietos pramonę, kurti darbo vietas bei mažinti priklausomybę nuo importuojamų sprendimų.
Tarptautinė patirtis ir ateities perspektyvos
Tarptautinė praktika rodo, kad skydinė renovacija sparčiau plėtojama Estijoje, taip pat taikoma Vokietijoje ir Lenkijoje.
„Aktyviai bendradarbiaujame su šiomis šalimis, perimame jų patirtį ir siekiame išvengti galimų klaidų. Vis dėlto pasauliniu mastu skydinė renovacija dar laikoma inovatyvia, o ne standartine technologija“, - sako K. Žuromskas.
Ar skydinė renovacija Lietuvoje taps plačiai taikomu sprendimu, paaiškės artimiausiais metais. Užbaigus šešis pilotinius projektus ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) įvertinus jų rezultatus, bus galima objektyviai palyginti kainą, įgyvendinimo trukmę ir pasiektą energetinį efektyvumą.
Jei rezultatai pateisins lūkesčius, ši technologija galėtų tapti viena pagrindinių modernizacijos krypčių. APVA ne tik administruoja pilotinius projektus, bet ir nuolat skelbia kvietimus teikti paraiškas daugiabučių renovacijai.
Šiuo metu galiojančiame kvietime valstybės parama apskaičiuojama pagal naują tvarką - taikant fiksuotą įkainį. Tai leidžia tiksliau prognozuoti investicijų dydį ir sumažina administracinę naštą projektų rengėjams.
Pagrindinė sąlyga - po atnaujinimo pasiekti ne žemesnę nei B energetinio naudingumo klasę ir sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 procentų. Nors skydinė renovacija orientuota į dar aukštesnę - A klasę, APVA kvietimai sudaro galimybes tiek tradicinei, tiek inovatyviai modernizacijai.
Aplinkos ministerija ragina savivaldybes, daugiabučių administratorius ir gyventojus aktyviai naudotis APVA siūlomomis galimybėmis. Tikimasi, kad sėkmingi skydinės renovacijos pavyzdžiai ateityje galėtų būti integruoti į platesnius paramos mechanizmus ir taip dar labiau paspartinti visos šalies pastatų atnaujinimo tempą.
tags: #metu #renovacijos #projektas #karmelava