Šiame straipsnyje apžvelgiama svarbi informacija, susijusi su žemės sklypų įstatymais Lietuvoje, įskaitant prašymų teikimo tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimą, statybos reikalavimus ir kitus svarbius aspektus.
Prašymų Teikimo Tvarka
Prašymus galima pateikti keliais būdais:
- El. paštu.
- Asmeniškai arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka. Jei prašymas paduodamas per atstovą, turi būti pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas. Įgaliojimas turi būti surašytas ir patvirtintas pas notarą arba per el. būdu.
- Kai asmuo dėl paslaugos įvykdymo (išskyrus prašymą įregistruoti santuoką) į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos kopijos.
Santuokos Registravimas
Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti per įgaliotą asmenį arba el. būdu? Ne. Per įgaliotą asmenį ši paslauga nėra teikiama. Prašymas įregistruoti santuoką gali būti pateikiamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių, pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį, el. būdu.
Santuokos registravimo dieną laukiame jaunųjų atvykstant paskirtu laiku. Jaunieji ir liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, t. y. pasus arba asmens tapatybės korteles.
Vardo ir Pavardės Keitimas
Kaip el. būdu pakeisti vardą ar pavardę? Reikia kreiptis į teismą. Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą.
Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu keičiamas (-a,-i), jei neatitinka geriausių vaiko interesų, su reikiamais dokumentais pateikus užpildytą abiejų tėvų prašymą. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.
Jeigu vaikas yra jaunesnis nei 10 metų, prašymą dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo abu tėvai gali pateikti tiesiogiai civilinės metrikacijos skyriuje arba el. būdu per MGVDIS, jei turi el. parašą.
Mirties Registravimas
Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.
Civilinės Būklės Aktų Įrašai
Archyvas išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas. Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191. Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. konvenciją.
Ar galima rasti įrašus, sudarytus iki 1940 m. rugpjūčio 15 d.? Ne. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje.
Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Ar galima pasitikrinti duomenis apie save el. būdu? Ne. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus.
Buvau deklaruotas kitoje savivaldybėje, atvykau nuolat gyventi į Šiaulius. Jei būstą nuomojatės - atvykite kartu su būsto savininku (bendraturčiu) arba su savimi turėkite būsto nuomos (panaudos) sutarties originalą. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaruota gyvenamoji vieta bus panaikinta. Išsideklaruoti iš buvusios gyvenamosios vietos nereikia.
Grįžau iš užsienio. Man reikia gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Kaip dar galima ją užsakyti? Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Šiaulių mieste galite išsiimti atvykę į Savivaldybės priimamojo 14 kabinetą, adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose, gyventojų priėmimo laiku. Su savimi turėkite asmens dokumentą. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galite užsisakyti el. būdu.
Esu įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą vieneriems metams. Nepasikeitus Jūsų gyvenamosios vietos aplinkybėms (neįsigijus būsto, nesudarius nuomos ar panaudos sutarties ar būsto savininkui nedavus sutikimo Jums deklaruoti gyvenamąją vietą), Jūs galite būti įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą terminuotam laikotarpiui, t.y. iki vienerių metų.
Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad Jums leidžia gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba Savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško atskiro savininko (bendraturčio) sutikimo Jums jau nebereikės. Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Pažymime, kad nuomos (panaudos) sutartį privalo pasirašyti savininkas (bendraturtis) ir nuomininkai. Pabrėžiame, jog už sutarties tikrumą ir parašų originalumą, šiuo atveju, atsakingas nuomininkas.
Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) sutikimo nereikia. Jei neturite elektroninės bankininkystės ar elektroninio parašo ir Lietuvos Respublikos Ambasada toli, galite užpildyti išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui deklaraciją. Užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu (Bendrųjų reikalų skyrius, Šiaulių miesto savivaldybė, Vasario 16-osios g.
Kaip internetu pateikti paraišką N400: Kaip internetu pateikti prašymą dėl natūralizacijos | JAV pilietybė
Daugiabučių Namų Bendrijos
Bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje.
Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 str. 2 d.). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Bendrijų įstatymo 9 str.
Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).
Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai) (Bendrijų įstatymo 11 str.
Bendrijos pirmininkas atsako už (Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d.):
- bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą;
- metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą;
- sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
- informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu;
- bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai;
- informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;
- bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris).
Bendrijos revizijos komisija (revizorius) tikrina (Bendrijų įstatymo 18 str. 3 d.):
- tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
- finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
- privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių;
- jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str.
Eismo Reguliavimas
Kai kuriems vairuotojams siauresnės gatvės iš tiesų gali pasirodyti mažiau patogios, nes jose reikia važiuoti lėčiau, atidžiau sukti ir labiau stebėti aplinką. Toks sprendimas yra sąmoningas ir pirmiausia susijęs su kitų eismo dalyvių saugumu bei šalia gyvenančių žmonių gerove. Mažesni važiavimo greičiai ir ramesnis eismas sumažina avarijų tikimybę ir jų pasekmių sunkumą, ypač pėstiesiems ir dviratininkams.
Triukšmo ir taršos poveikis labiausiai mažėja tada, kai sumažėja staigūs greitėjimai, stabdymai ir agresyvus vairavimas - būtent tai ir skatina ramesnės, aiškiai suformuotos miesto gatvės.
Kodėl sankryžose rengiami statesni posūkiai ? Sankryžos ir jų spinduliai rengiami vadovaujantis teisės aktais, įvertinus vyraujančio transporto rūšį (lengvieji ar krovininiai). Teisės aktuose reikalaujama įrengti mažesnius spindulius (lyginant su esama situacija) dėl saugumo, vietos ir greičio kontrolės.
Taip, gatvių pločiai ir eismo organizavimo sprendimai projektuojami pagal galiojančius normatyvus ir rekomendacijas. Pridedama statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
Sprendimai grindžiami eismo saugumo duomenimis, tyrimais ir specialistų rekomendacijomis, o ne vien patogumu trumpoms kelionėms automobiliu. Taip, vairuotojų nuomonė girdima, tačiau ji vertinama kartu su kitų eismo dalyvių - pėsčiųjų, dviratininkų, vaikų ir senjorų - saugumu. Jei kritika susijusi su saugumo rizikomis, sprendimai peržiūrimi.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Danijoje jau daugelį metų taikomi siauresni važiavimo juostų plotiai, mažesni posūkių spinduliai ir prioritetas pėstiesiems bei dviratininkams gyvenamosiose gatvėse. Tokie sprendimai padėjo reikšmingai sumažinti eismo įvykių skaičių ir jų sunkumą. Ispanijos miestuose, pavyzdžiui, Barselonoje, įgyvendinant „superkvartalų“ principą, buvo sumažintas tranzitinis eismas, o gatvės tapo ramesnės ir patogesnės gyventojams.
Svarbu pabrėžti, kad Europoje plačiai laikomasi nuostatos: urbanistinės gatvės yra saugesnės, kai eismo juostų plotis nėra perteklinis. Daugelyje Europos miestų įprasti eismo juostų pločiai urbanistinėse gatvėse siekia apie 2,8-3,3 m. Net ir autostradose, kur leistinas greitis daug didesnis, Lietuvoje naujai projektuojamose automagistralėse eismo juostų plotis paprastai yra 3,5-3,75 m, kad būtų užtikrintas komfortas ir saugumas dideliu greičiu važiuojantiems automobiliams bei sunkiajai technikai. Europos (tarptautinės E‑kelių) gairės rekomenduoja, kad eismo juostos minimalus plotis autostradose būtų ~3,50 m ant tiesių ruožų, kad atitiktų didžiausių transporto priemonių pločius ir paliktų pakankamai vietos saugiam pravažiavimui.
Daugiabučio namo kieme kelio ženklų ir (ar) techninių eismo reguliavimo priemonių schemą parengia bendrijos pirmininkas, daugiabutį administruojanti įmonė arba iniciatyvinė grupė. Schema teikiama svarstyti, kai jai pritaria daugiau kaip pusė (daugiau nei 1/2) balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų bei ji yra suderinta su gretimų namų savininkais, jeigu sprendiniai turi jiems įtakos.
Šiuo metu leidimai įsirengti kelio ženklą Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 849 „Rezervuota“ nėra išduodami.
Jeigu gyventojai mano, kad konkrečioje gatvės vietoje tikslinga įrengti inžinerines eismo saugumą didinančias priemones, jie turėtų kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Atsakingi administracijos specialistai atvyks į nurodytą vietą, atliks situacijos apžiūrą ir įvertins esamą eismo saugumo būklę. Gautas prašymas, esant pagrindui, gali būti įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos darbotvarkę. Komisijos posėdžio metu saugaus eismo specialistai įvertins ir konkretizuos saugaus eismo priemonių diegimo poreikį, nustatys jų įrengimo vietas bei kitus susijusius sprendinius.
Kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 849 „Rezervuota“ nėra įrengiamas.
Statybos Reikalavimai
Laidojantis asmuo pateikia privalomus dokumentus:
- rašytinį prašymą;
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- medicininį mirties liudijimą ir kremavimo pažymą ar išrašą (kai mirusiojo žmogaus palaikai yra kremuoti).
Taip pat reikalinga pateikti žemės sklypo schemą ir planuojamo statyti statinio / įrenginio statybos projekto brėžinį. Schema turi būti parengta masteliu 1:500-1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, įtrauktą į Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-261 „Dėl Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašo patvirtinimo“, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.
Schemoje turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir esamų statinių ribos, planuojamo statyti statinio vieta, statinio parametrai (ilgis, aukštis, plotis, plotas), atstumas nuo planuojamo statyti statinio labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki žemės sklypo ribos. Pateikti papildomą informaciją - informatyvų pjūvį su aktualiais neišlaikomais atstumais ir nurodytais matmenimis.
Kontaktinė informacija
Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyris: J. Gruodžio g. 9, Kaune, 202 kab.
- Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vyr. specialistai:
- Giedrė Genienė - J. Gruodžio g. 9
- Irma Grigaliūnienė - J. Gruodžio g. 9
- Kristina Kuzminova - J. Gruodžio g. 9
- Neringa Lukoševičienė - J. Gruodžio g. 9
- Sigita Paliokienė - J. Gruodžio g. 9
- Jurgita Rakauskaitė - J. Gruodžio g. 9
- Lina Staugaitienė - J. Gruodžio g. 9
- Deimantė Terechovienė - J. Gruodžio g. 9