Obelų sodas: nuo veislių pasirinkimo iki priežiūros subtilybių

Vaismedžių sodai išgyvena transformacijas, o obelys tampa svarbiu landšafto akcentu, suteikiančiu ne tik praktinę, bet ir estetinę naudą. Didėjantys sklypai, ypač sodybose, skatina atsisakyti techninio vaismedžių išdėstymo ir kurti sodą kaip dekoratyvinį landšaftą. Obelys derinamos su reljefu, kitais medžiais ir lauko gėlėmis, įrėmindamos landšaftą arba tapdamos pusiau kultūrinių laukų akcentu.

Obelų sodas gali tapti tikra sodybos puošmena.

Obelų poreikio planavimas

Pirmiausia turėtų būti suplanuotas obuolių poreikis, nuo kurio priklausys obelų kiekis. Vidutiniškai 10-15 metų aukštaūgė obelis prinokina apie 100 kilogramų obuolių. Sezono metu suvalgoma apie 100 kg obuolių. Žiemos saugojimui penkių asmenų šeimai pakanka apie 100-150 kg obuolių. Dar sunaudojama apie 100 litrų obuolių sulčių - 250 kg obuolių. Ateityje gali prireikti apie 100 kg obuolių naminiam sidrui.

Obelų augumas ir poskiepiai

Pirmiausia reikia apsispręsti dėl obelų augumo, kurį apsprendžia naudojamas poskiepis. Mažaūgės obelys tinkamesnės nedideliems sklypams, kurie dažniausiai yra prie privačių namų miestuose. Didesnį sklypą turinčiose sodybose daugiau privalumų turi aukštaūgės obelys. Po jomis lengviau tvarkyti žolę lengvąja vejos tvarkymo technika, taip lengviau apsaugoti obelis nuo gyvūnų, ypač jei teritorija netveriama. Žemaūgių obelų šaknys nedidelės, formuojant augesnę obelį virsta. Taip pat žemaūgės obelys nėra ilgaamžės, augs apie 30 metų.

Skiepijimas - puikus būdas praplėsti obelų veislių įvairovę savo sode.

Monokultūrinės ar daugiakultūrinės obelys

Prie augumo labai tinka ir sprendimas ar rinktis obelį monokultūrinę ar daugiakultūrinę. Tai yra ar visa obelis iš vienos veislės ar kelių veislių. Daugeliui obuolių veislių pakanka kelių derančių šakų. Tai veislės kurios ilgai nesilaiko ar turi specifinį skonį. Perspektyvesnės kelių veislių yra aukštaūgės obelys. Jas sukurti daugiau galimybių pačiam išmokus skiepyti jau paaugusias obelis iš sėklų. Formuojant kelių veislių obelį geriausia derinti panašaus brendimo veisles.

Mokant skiepyti nesunkiai galima pakeisti ir senos obels veisles. Tai ypač taikytina įsigijus sodybą su senomis obelimis. Perskiepyjus seną obelį galima greitai „išauginti“ visą sodą obelų. Žaizdeles, likusias po perskiepijimo, greitai užgydo specialus sodo tepalas BEE FORT su natūraliu bičių vašku. Vaško sluoksnis neleidžia infekcijai ir drėgmei patekti per pjūvį į atvirą žaizdą. Svarbu užtepti, kol mediena dar yra sausa ir nesušlapo.

Obelų veislių parinkimas

Obelų veislių parinkimui reikia skirti įpatingą dėmesį. Tai yra svarbiausia dalis įkuriant obelų sodą. Obelų sodas veisiamas ilgam, todėl veisles reikia parinkti tokias kurios patiks šeimai. Taip pat užtikrinti kaip galima ilgesnį obuolių valgymo laikotarpį.

Štai keletas populiarių obelų veislių:

• Alyvinės: Vien Lietuvoje bus koks šimtas skirtingų alyvinių obelų klonų. Alyvinio saldžiarūgštis skonis, kiek mažėja rūgšties obuoliams subrendus. Tačiau po subrendimo obuoliai laikosi tik nuo savaitės iki kelių. Sultys rūgštokos.
• Konfetnaja: Saldinis obuolys turintis puikų aromatą, kiek primenantis persiko skonį. Subręsta kiek vėliau alyvinio. Tačiau dėl saldumo galima vartoti net anksčiau alyvinio.
• Avietinis: Obuoliai nedideli, sultingi, mažiau rūgštūs nei alyviniai. Subręsta anksčiau nei daugelis alyvinių obelų.
• Rokvaldo saldusis: Ankstyva obelų veislė dydžiu ir skoniu artima ananasiniams obuoliams. Visiškas saldinis, minkštumas ir brandos laikas artimas alyviniams obuoliams.
• Ananasiniai: Saldžiarūgščiai, aromatingi, gana kieti ir laikosi beveik iki žiemos.
• Auksis: Skonis maloniai saldžiarūgštis, obuoliai laikosi iki žiemos pabaigos, itin skanios sultys. Medis atsparus šalčiams, medienos ir obuolių ligoms.
• Antaniniai: Tikrąjį skonį obuoliai įgauna vėlyvą rudenį. Gana aukštas rūgštingumas, turi daug pektinų dėl ko vertinamas. Pilnai subrendus rūgštingumas sumažėja, galima naudoti sidrui gaminti.
• Rudeninis dryžuotasis (Grabšteinas): Obuoliai ilgai nesilaiko, tačiau yra skanūs, švelniai saldžiarūgščiai.
• Jonagold ir jo klonai: Puikiai atlaiko šalčius ir atsparus ligoms. Pagrindinio Jonagold obuoliai dideli, švelnaus saldžiarūgščio skonio. Red Prince kiek saldesnis, aromatingas, sultingas. Kriaušių skonis jaučiamas Jonagold de Costa. Puikiai laikosi sandėliuojami.
• Čempion: Saldžiarūgščiai (labai silpnai rūgštūs), gerai besilaikantys obuoliai. Nors yra problemų su medienos atsparumu ligoms.
• Spartan: Vaisiai maloniai saldžiarūgščiai, netgi arti saldinio, aromatingi. Vaisiai ilgai nemiltėja saugant. Skanūs bus vėlyvą rudenį.
• Beloruskoje sladkoje: Saldinis, puikiai laikosi, idealus skonis.
• Alesia: Puikios skoninės savybės, saldžiarūgštis, obuolys, daug sulčių.
• Landsbergio renetai / Golden: Žali, su auksiniu atspalviu, kieti ir saldiniai obuoliai. Išvesti 19 amžiaus viduryje Prusijoje. Vieni iš populiariesnių Normandijoje sidro gamyboje. Puikiai laikosi sandėlyje, nemiltėja. Trūkumas - mažesnė sulčių išeiga.

Svarbu suprasti, kad obelų selekcija vyksta nuolat ir bandoma išvesti naujas, laikmečiui pritaikytas veisles. Taip pat vyksta ir natūrali selekcija. Sode veislės kryžminasi, paukščiai ir gyvuliai sėklas išbarsto apylinkėse. Išauga sėjinukų kurių obuolių skonis skiriasi nuo abiejų tėvų.

Sodinukų paruošimas ir sodinimas

Didžiausias obels sodinuko iš solidaus medelyno privalumas yra jo švara nuo ligų. Savarankiškai imant skiepus juos reikėtų dezinfekuoti. Turguje reikėtų itin atsargiai rinktis sodinukus. Obelų sodinukų šaknis prieš sodinimą labai praverčia pamirkyti dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų.

Duobės išmatavimai obels sodinukui priklauso nuo dirvožemio derlingumo ir nuo derlingo sluoksnio storio. Jei obelį sodinate į nederlingą dirvą, sunkius priemolius darykite maksimaliai didelę duobę, apie 1 metro skersmens ir 80 centimetrų gylio. Į tokios duobės dugną suverčiamas viršutinis derlingas sluoksnis, obeliai pilnai pakaks 60 centimetrų gylio. Obels šaknys nebūna labai giliai, vėliau jos sugebės prasiskverbti ir pro kietus gruntus. Jei dirvožemis smėlis, žvyras ir itin laidus vandeniui, verta duobės dugne padaryti ekraną vandeniui iš priemolių. Obelys labai mėgsta priemolio dirvos tipą su 5,5-6,5 pH rūgštingumu.

Tinkamai paruošta duobė - sėkmingo obels augimo pagrindas.

Pagrindinė sodinimo duobė užpildoma trijų lygių dalių mišiniu. Naudojamas kompostas, durpės ir derlingas dirvožemis. Obelų sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Pasodintos obelys laistomos kartą per savaitę. Sausros metu kelis kartus per savaitę po kibirą. Laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam medeliui.

Obelų formavimas ir genėjimas

Obelis gali būti formuojama kaip verpstė arba taurė. Pasodintam sodinukui nukerpamos apatinės šakos. Pirmosios šoninės šakos bus paliekamos priklausomai nuo numatomo obels augumo. Žemaūgėms obelims 80 - 90 centimetrų, aukštaūgėms 1,2 - 1,5 metro aukštyje. Tokiame aukštyje nukerpama viršūnė. Išauga nauja viršūnė ir stiprios šakos. Verpstės formai vystyti paliekama viršūnė ir 3- 4 šoninės šakos. Sekantis kirpimas būna viršūnei paaugus 80 - 100 centimetrų. Aukštaūgei obeliai formuojamai kaip taurė verta palikti tik 4 - 5 šonines šakas.

Genint obels šakos pjaunamos prie pagrindo, aštriu sodininko pjūklu. Genėjimo žaizdoms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Nugenėjus obelį suaktyvinami jos gyvybiniai procesai. Naujinasi ne tik medžio laja, bet ir šaknys. Išgenėta obelis išleidžia daugybę vilkūglių. Juos reikia išpjauti ar išplėšyti kol jie nesukietėjo. Iš vilkūglių galima suformuoti vaisines šakutes. Vilkūgliai kerpami paliekant keletą pumpurų iš kurių tais metais augs naujos šakutės.

Patarimas: Jei po genėjimo obuolių skonis netinka, galima obelis skiepyti požieviniu skiepijimu į 2, max 3 cm skersmens šakas. Skiepijimo žaizdoms užtepti tinka sodo tepalas BEE FORT.

Senų obelų sodų atnaujinimas

Nusipirkus sodybą daugelis įsigyja ir seną obelų sodą. Senas obelų sodas gali būti naudojamas ne tik obuoliams auginti, bet ir tampa tikra landšafto puošmena. Stori ir kreivi kamienai, įmantriausios formos - tikras skulptūrų parkas. Pirmi metai turėtų būti skirti genėjimui. Išgenėti galima iki trečdalio gyvų šakų. Pirmiausia pašalinamos sausos šakos. Tada nuo viršaus į apačią šalinamos besikryžiuojančios, į vidų einančios ir per tankiai suaugusios šakos.

Dažnai po genėjimo tie mažiukai, pūvantys ir rūgštūs obuoliukai tampa dideliais ir puikaus skonio, ilgai išsilaikančiais obuoliais. Kaip ir man pavyko taip atrasti Landsbergio Renetus. Ant motininės obels jų skonis gana patiko, tikrasis skonis atsiskliedė kai vaisius subrandino paskiepyta šaka.

tags: #mimozos #g #parduodami #sklypai