Mindaugo Kriaučiūno Sodyba: Atsiliepimai ir Kultūriniai Įvykiai Lietuvoje

Šią vasarą pirmą kartą keliavau į Suvalkiją, tiksliau sakant, į Užnemunę.

Lietuva - tai kraštas, turtingas ne tik gamtos grožiu, bet ir kultūriniais įvykiais bei istorinėmis vietomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius renginius, muziejus ir kitas lankytinas vietas, kurios gali būti įdomios keliautojams ir kultūros mylėtojams.

Apie profesoriaus gyvenimą lankytojams papasakojo jo žentas, jau mirusios įdukros Eleonoros vyras Algirdas Baltuškevičius, kurį laiką čia taip pat gyvenęs. Spalvingas ir asmeninis profesoriaus gyvenimas. Jis buvo tris kartus vedęs. Su pirma ir trečia žmona susilaukė po sūnų.

Kultūriniai Renginiai ir Parodos

LMA Vrublevskių bibliotekos kilnojamoji paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pradėjo savo kelionę po Lietuvos bibliotekas. 2014 m. sausio 30 d. paroda pristatyta LMA Vrublevskių bibliotekoje. Parodoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pateikiama medžiaga apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, kūrybą ir rašytinio palikimo sklaidą. Visa tai iliustruojama dokumentais, saugomais LMA Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei kitose atminties institucijose. Parodą lydi LMA Vrublevskių bibliotekos išleistas katalogas „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, kuriame autorių kolektyvas pristato K. Donelaičio epochą, gyvenimą ir kūrybą.

Beatričės Kleizaitės - Vasaris menų galerijoje atidaryta neeilinė paroda „Senosios Lietuvos istorija Vytauto Kašubos kūryboje“, kurioje eksponuojami garsaus lietuvių skulptoriaus, pokario išeivių kartos atstovo, kraštiečio V. Kašubos sukurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bareljefai. Spalio 13 d. Šakių viešojoje bibliotekoje atidaryta šakietės, matematikės, Vilniaus technikos universiteto matematinės statistikos katedros lektorės, doktorantės Jūratės Karasevičienės tapybos darbų paroda.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus švenčia 90-metį. Šia proga visą savaitę muziejuje ir jo padaliniuose šurmuliuos įvairūs renginiai. Ekskursija apie Marijampolės modernizmą „Marijampolės aukso amžius" Lapkričio 11 d. 11.00 val.

Jau kelis dešimtmečius, savo neišsenkančia kūryba puošiantis Lietuvos muzikinę padangę, dainininkas Paulius Stalionis atvyks ir į Jūsų miestą! Prieš 20 metų šalies muzikos padangę drebinusios ir tūkstantines gerbėjų minias subūrusios „Mokinukės“ sugrįžtą. Jau kovo 9 dieną merginų grupė Kauno „Žalgirio“ arenoje surengs įspūdingą nostalgijos kupiną vakarą, kurio metu pasirodys originaliu sąstatu.

Spalio 14 dieną Kalvarijos teatre „Titnagas" įvyko jubiliejinis, 10-asis, mėgėjų teatrų festivalis „Bičiuliai". Labai džiaugiamės taip gausiai susirinkusiais žiūrovais, kurie stebėjo net keturis spektaklius!

Šiandien Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Kartu kalboje ir valstybėje“, skirtas lietuvių kalbai ir jos istorijai. Vakar Marijampolės dramos teatras pakvietė į muzikinio spektaklio „Panama yra graži“ premjerą.

Kalvarijos bendruomenė įgyvendino projektą „Menas dainoje“. Projekto tikslas - bendruomenės žmones skatinti dalyvauti kultūrinėje veikloje. Įgyvendinant projekto veiklas bendruomenės ansamblis „Jovaras“ įsigijo sceninius kostiumus (5 vnt. moteriškų ir 4 vnt. vyriškų).

Ar šiandien daug yra muzikantų, meistriškai grojančių armonika? Jei būtumėte pirmąjį spalio šeštadienį užsukę į Gelgaudiškį, sakytumėte, kad armonikomis groja visa Lietuva - čia buvo sugužėję šauniausi armonikieriai iš tolimiausių šalies kampelių.

Marijampolėje atidaryta unikali lauko meno galerija prie Meno mokyklos Vytauto g. ant tvoros, kurioje eksponuojami keramikos dirbiniai, skirti meno pažinimui turintiems regėjimo negalią.

Kelionės ir Atostogos Lietuvoje

Žurnalistės ir rašytojos Jurgitos Lieponės knyga „Kelias, pingvinai ir aš. „Camino Lituano“ dienoraštis“ veda entuziastų sukurtu piligrimų keliu per Lietuvą. Puslapiuose atgyja autorės 300 kilometrų kelionė pėsčiomis nuo Žagarės iki Kauno, prisimenami ir ankstesni žygiai: ji, „Camino Lituano“ savanorė, šį kelią yra nuėjusi beveik visą, kai kuriuos etapus - po kelis kartus. Tarp įspūdžių įsiterpia sutiktų žmonių istorijos, įdomiausių vietų aprašymai ir patarimai, kaip žengti pirmą žingsnį „Camino Lituano“ keliu.

Iš Obelynės nukeliavome į Zapyškį, kur stabtelėjome prie senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ant Nemuno kranto. Ši bažnyčia yra gotikinės architektūros paminklas, saugomas valstybės, ir dabar naudojamas kultūros reikmėms. Čia vyksta Pažaislio muzikos festivalio ir kitokie kamerinės muzikos koncertai. Lankymosi dieną veikė Lietuvos fotografijos grando Romualdo Požerskio fotografijų iš ciklo „Atlaidai (1974-1992)“ paroda. Zapyškio bažnyčioje tikintieji jau seniai nebesimeldžia. Senoji Zapyškio bažnyčia oficialiai uždaryta 1901 metais, nes tapo per maža vietos gyventojams, o planai ją praplėsti liko neįgyvendinti. Buvo patvirtintas naujos bažnyčios Zapyškyje projektas. Gal taip nutiko ir dėl to, kad ši bažnyčia stovi prie pat Nemuno, kurio vandenys per pavasario potvynį užliedavo šią vietą.

Toliau kelionės maršrutas vedė Plokščių kaimo link. Pasirodo, Lietuvoje turime upę-gatvę. Tai išplatėjusi ir sekliausia Vaiguvos upelio dalis, besitęsianti apie 500 metrų. Tik ja Plokščiuose kelių sodybų gyventojai gali pasiekti savo namus. Anksčiau šia gatve leista pasivažinėti ir turistams. Atvykėliams įrengtas trinkelėmis išklotas pėsčiųjų takas palei šią gatvę. Pažintiniam takui pasibaigus ties upe-gatve, perėjus tiltelį, toliau miško takeliu galima nueiti iki Vaigeliškių piliakalnio.

Plokščių bažnyčią pamatėme įveikę gana aukštą įkalnę. Autobusu leidžiantis atgal nuo stataus kelio, pajutome tikrą tos vietos aukštį. Įspūdis buvo toks, lyg būtume Alpėse. Juokinga, kad kaimo pavadinimas Plokščiai, o jo be stačių kopėčių nepasieksi. Alpėmis šią vietą yra vadinęs ir gydytojas, rašytojas, visuomenės veikėjas, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka, gyvenęs šiose vietose. Net yra teigiama, kad jis „Tautišką giesmę“ galėjo sukurti būtent Plokščiuose. Važiuodami pro langą stengėmės įžvelgti per žalumos uždangą tą vietą, kur stovėta mokytojo ir visuomenės veikėjo Petro Kriaučiūno sodybos. Pas jį į Plokščius atvykdavo ne tik Vincas Kudirka, bet ir kiti Lietuvoje garsūs žmonės - Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Baranauskas.

Važiuodami pro langą stengėmės įžvelgti per žalumos uždangą tą vietą, kur stovėta mokytojo ir visuomenės veikėjo Petro Kriaučiūno sodybos. Pas jį į Plokščius atvykdavo ne tik Vincas Kudirka, bet ir kiti Lietuvoje garsūs žmonės - Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Baranauskas.

Šventaduobė (dauba prie Didžiaupio). Legenda byloja, kad Nemune ties Plokščiais buvo sugautas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurį pakabino bažnyčioje. Į Šventaduobę vedė statoki akmeniniai laiptai. Kas norėjo, pasimeldė koplytėlėje prie altoriaus. Šaltinio vandens ragauti ir išbandyti jo gydomųjų galių nedrįsome. Pasak gidės, neaišku, ar tas vanduo tikrinamas.

Po ragaučiaus susitikome su vietine gide, kuri pirmiausia mus nuvedė prie Vinco Kudirkos paminklo (autorius skulptorius Stasys Žirgulis) čia pat miesto centre ant Šakių ežero kranto, pastatyto minint „Tautiškos giesmės“ autoriaus 140-ąsias gimimo metines. Šioje vietoje buvusiame name V. Kudirka nuomojo kambarėlį ir priiminėjo ligonius. Šakiuose jis gyveno 1890-1895 m. Konkuruoti su žydais gydytojais jam buvo sunku. Sakoma, kad savo profesijos jis nelabai mėgo. Labiau jį traukė kūryba, visuomeninė veikla. Apžiūrėjome ir Šakių fontaną miesto skvere su plieno konstrukcijos 24 varpų kariljonu, kurį nuliejo viena geriausių varpų liejyklų Olandijoje „Royal Eijsbouts“, o kariljono konstravimą kuravo kompozitorius kariljonininkas Giedrius Kuprevičius. Varpų muziką galima išgirsti darbo dienai prasidedant, jai įpusėjus ar baigiantis. Deja, kai ten lankėmės, varpų muzikai dar nebuvo atėjęs metas.

Iš miesto centro gidė nuvedė prie unikalaus paminklo kalbai. Tik Suvalkijos krašte tokia idėja ir galėjo atsirasti. Deja, skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio bronzinė skulptūrinė kompozicija „Simboliai laike“ nukentėjo per eismo įvykį. Iki šiol dar neatstatyta bronzinės mergaitės su knyga skulptūra, sudaužyta įsirėžus į ją automobiliui. Likusios tik grindinyje įspaustos jos pėdutės su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. Šakių rajono savivaldybė yra davusi Lietuvai daugiausia, net tris signatarus. Tad toliau patraukėme prie Šakių rajono savivaldybės, kur apie šį faktą byloja ten stovintis paminklinis akmuo, ant kurio įamžintos trijų iš šio krašto kilusių signatarų - vyskupo Justino Staugaičio, Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio parašų faksimilės. Paminklą sukūrė kraštietis skulptorius Mindaugas Šnipas, giminystės ryšiais susijęs su signataro J. Vailokaičio šeima. Su Šakiais atsisveikinome prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, turinčios modernizuoto renesanso bruožų. Sužinojome, kad bažnyčia neįsileidžia šurmulingų vestuvininkų.

Pakeliui pirmiausia stabtelėjome Obelynėje prie Ringaudų - prof. Tado Ivanausko memorialinėje sodyboje, kurią supa 1920 metais pradėtas kurti Obelynės botanikos parkas. Sodyba-memorialinis muziejus, kur gyveno prof. Prieš tai čia buvo Marvos dvaro žemės. Parceliuojant šio dvaro žemes T. Ivanauskas būsimai sodybai statyti ir parkui įkurti nusipirko 8 hektarus žemės.

Pasak po šią vietą lydėjusio gido Simono Stašaičio, prof. Tado Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie 250-300 rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra net 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, 6 rūšys maumedžių. Obelynėje taip pat auga vieni seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 m. čia auganti metasekvoja. Parko kolekcijoje - 250 rūšių ir formų lapuočių: ąžuolų, beržų, bukų, lazdynų, 6 rūšių riešutmedžių, šilkmedžių, hortenzijų, 5 rūšių ievos, mandžiūrinė aralija, įvairūs vijokliniai augalai. Obelynės dendrologinis parkas naudojamas Aleksandro Stulginskio universiteto studentų mokomosioms praktikoms ir pasitarnauja tiriamiesiems darbams. 1958 m. šis parkas paskelbtas gamtos paminklu. 1986 m. Pasivaikščiojimas po šį parką buvo tikra atgaiva tvankią vasaros dieną. Viso parko per valandą nespėjome apžiūrėti. Tam reikėtų skirti mažiausiai vieną dieną.

Sutartu laiku mūsų laukė apsilankymas buvusiame Tado Ivanausko name, kur yra daug autentiškų namų apyvokos daiktų, kuriais naudojosi T. Ivanauskas ir jo šeima. T. Ivanauskas gamtos mokslus studijavo Sankt Peterburgo ir Paryžiaus Sorbonos universitetuose.

Obelynės dendrologinis parkas

Šiandien tas plotas sumažėjęs. Mat jauniausias profesoriaus sūnus paveldėtą žemės dalį pardavė. Dabar šis plotas apaugęs juosmenį siekiančia žole.

Obelynės dendrologinis parkas

Bendruomenės ir Istorija

Prie Vilkaviškio krašto bendruomenių, šiais metais mininčių savo 20-metį, prisijungė ir Alvito kaimo bendruomenė! Jaukioje bendrystėje bendruomenės nariai ir svečiai spalio 21-ąją apžvelgė 20-mečio darbus, stiprią tarpusavio partnerystę, pagalbą vienas kitam. Slavikų seniūnijos bendruomenės centras neseniai paminėjo 20 metų veiklos sukaktį. Bendruomenė rinkosi ne tik drauge pabūti, tačiau ir pasidžiaugti per ilgus gyvavimo metus nuveiktais darbais, iniciatyvomis ir įgyvendintais projektais, kurių tikrai gausu.

Nuo žemės paviršiaus nušluoto Vilkaviškio tragedija - istorijos mėgėjo knygoje. Pirmąjį kartą, dar dažais kvepianti Vilkaviškio biblioteka atvėrė duris visiems, panorusiems sudalyvauti kraštiečio Arvydo Žardinsko knygos ,,Juodoji Žolinė. Spalio 25 d., trečiadienį, 17.00 val.

Lietingą ir apniukusią spalio 21-osios popietę Kudirkos Naumiesčio kultūros salėje vyko tradicinė kapelų šventė PAŠEŠUPIO AKORDAI. Renginio vedėjos Rita ir Ingrida žiūrovus ir dalyvius pakvietė keliauti pašešupiais. Gižų bendruomenės nariai ir svečiai spalio 20-ąją rinkosi į kultūros namus, kur jaukioje aplinkoje ir prasmingoje bendrystėje buvo paminėta Gižų kaimo bendruomenės 20-mečio sukaktis.

Atminties Įamžinimas

Minint kraštiečio rašytojo, žurnalisto, redaktoriaus Vytauto Tamulaičio 110-ąsias gimimo ir 30-ąsias mirties metines, Šakių viešoji biblioteka pakvietė rajono 5-12 klasių moksleivius prisijungti prie atminimo renginių ciklo, dalyvauti kūrybiniame konkurse „PIEVOS PASAKA“.

Pirmą kartą Marijampolėje organizuotame Vėlinių žygyje, kurio metu buvo aplankytos kapinės ir buvusios palaidojimo vietos, dalyvavo per 30 žygeivių, istorinės atminties puoselėtojų.

Šeštadienį, gegužės 13 dieną, įvyko Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus surengtas Anykščių krašto partizanų, jų palikuonių, artimųjų, tėvynę ir istoriją mylinčių žmonių sąskrydis. Partizanų pagerbimo šventės dalyviai prie Andrioniškio bažnyčios. Prisimintas legendinis vadas Šarūnas. Narsus karys, kuris priešams nepasidavė gyvas, kartu su bendražygiais pasirinko mirtį ir kurio kūnas iki šiol nesurastas, jo kapas - visa Lietuva.

Savos kūrybos eilėraščių apie Lietuvą ir jos gynėjus didingai padeklamavo poetas Povilas Kulvinskas. Paskaityta partizaniška malda prieš žygį ir dainuojant patriotinę dainą „Ko gi nusižvengei, bėras žirgeli…“ tvarkingai su vėliavomis priešakyje nužygiuota į šventovę.Šv. Mišias už tėvynę Lietuvą, jos gynėjus, pokario partizanus aukojo vyskupas Jonas Kauneckas ir vietinis klebonas kun. Mindaugas Šakinis. Šv. Iš Andrioniškio smagiu dulkėtu vieškeliuku per pavasariu alsuojančius šilus nukeliavome į Niūronių kaimą.

Pagrindinė šventės vieta - etnografinės Arklio muziejaus sodybos, nuo gamtos negandų pastogę teikiantis erdvus senovinis klojimas, pervežtas iš žuvusio partizano Juozo Gražio - Viesulo tėviškės sodybos kaimyniniame Ramaškonių kaime. Nuskambėjus Lietuvos himnui ir įžanginiam žodžiui bei minute tylios maldos pagerbus už tėvynės laisvę žuvusius, jauniesiems šauliams ir Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokinukams suteikta garbė uždegti žvakutes ant Niūronių kaimo kapinaitėse palaidotų partizanų kapų.

Sveikinimo žodį, pamokantį ir įkvepiantį poetiška vilties dvasia, ypač išryškindamas lietuvių motinų pasiaukojimą, tarė legendinis Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda - ko ne vienintelis šios dienos sulaukęs, nors ketvirtį amžiaus sovietiniuose kalėjimuose vargęs, bet vis dar šviesaus proto, jau 96 metus begyvenantis Aukštaitijos partizanas. Dar kartą į susirinkusius prabilo vyskupas J. Kauneckas, prisiminė tikinčiųjų persekiojimus sovietų laikais, dėl jo veiklos kankintą ir žalotą seserį, pabrėžė, kad stebuklingai per amžius išlikusi, Dievo globojama lietuvių tauta gyvuotų net ir atominio karo ugnyje. Minėjime dalyvavo ir nemenkas būrelis Anykščių jaunųjų šaulių.

Vienas kitą papildančių pokario istorijos tyrinėtojų duetas - Gintaras Vaičiūnas ir Raimondas Guobis - išmaniai, pasitelkę ant didelio ekrano rodomus partizaninių kovų akimirkų vaizdus, trumpai apžvelgė partizaninio judėjimo mūsų krašte istoriją nuo 1944 metų vasaros iki įsimintino 1953 m. birželio, kuomet agentų smogikų nukautas Anykščių rajono teritorijoje žuvo ko ne paskutinis partizanas Pranas Jurkėnas-Eimutis.

Jautriai apie savo tėvelį, net šimtą metų išgyvenusį Didžiosios kovos apygardos partizaną Joną Svilainį-Liūtą kalbėjo jo dukros. Susibūrimu džiaugėsi ir buvusi pasipriešinimo dalyvė bei politinė kalinė Prima Petrylienė. Sąskrydyje dalyvavo Alberto Pakenio-Jūreivio sesuo Genė Pankevičienė, narsių partizanų ryšininkių Mieliauskaičių sesuo Genė Žarskienė, Šimonių girios partizano Juozo Kriaučiūno-Liutauro sūnus Rimantas Kriaučiūnas, Liudos Kaminskaitės-Kuosos sūnėnas Raimundas Kaminskas, Mykolo Namejūno-Rimanto sūnėnas Albinas Namejūnas ir dar nemažas būrys laisvės kovotojų giminaičių.

Istorinę valandą užsklendė šių dienų partizaninio karo atminties akcijų prisiminimai bei minėjimų, jaunimo žygių vaizdai, ypač pabrėžiant Kraštų šilo brolijos veiklą Svėdasų krašte. O pačioje istorinės valandos pabaigoje sugiedota tėvynės meilėje vienijanti giesmė „Lietuva brangi“.

Gretimos Legų sodybos ūkiniame pastate atverta partizanų slėptuvė. Pirmasis jos ieškoti ėmėsi ir pasitelkęs kriminalinio seklio patirtį surado meras K. Tubis. Įdomu, kad slėptuvė įrengta remiantis režisieriaus Vytauto V. Landsbergio vaidybine juosta „Poetas“ - filmuojant paimtos naudotos bunkerio sienų dekoracijos. Slėptuvė neįprastai erdvi, iš dviejų nemažų, neįprastai aukštų patalpų, tačiau suteikia šių laikų žmogui įspūdį apie pokario metų gyvenimą bei pasipriešinimą okupantams.

Pažymėtina, kad pokario kovas primenančioms edukacinėms programoms „Ir tada buvo Žalgiris“ muziejininkai beveik dešimtmetį naudojo šile prie kapinaičių įrengtą požeminį bunkerį. Naujasis partizaninį karą menantis objektas, tikėtina, tarnaus kelis dešimtmečius, o gal ir visą šimtą metų.

Pabaigoje pasistiprinta gardžia kareiviška grikių koše, išvirta Krašto apsaugos Anykščių pėstininkų kuopos savanorės Sonatos Veršelienės kartu su jai patalkinti mielai sutikusioms žaviomis bičiulėmis. Sonata Veršelienė (dešinėje) porą samčių kareiviškos košės mielai įdėjo ir merui Kęstučiui Tubiui. Šalia S. Veršelienės - Lina Pagalienė, Romas Pačinskas ir Irutė Aleknavičienė.

tags: #mindaugo #kriauciuno #sodyba