Minimalaus gyvenamojo ploto mažinimas Lietuvoje: argumentai už ir prieš

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimybės sumažinti minimalų leistiną buto plotą.

Šis klausimas kelia nemažai aistrų, todėl verta panagrinėti argumentus už ir prieš tokį sprendimą.

Siūlymas sumažinti minimalų buto plotą

Siūloma sumažinti leistiną 34 kvadratinių metrų buto plotą iki 25 kvadratinių metrų. Tokie būstai turėtų specialų pavadinimą: butai - studijos. Šis siūlymas pateiktas Aplinkos ministerijai.

Visuomenės nuomonės tyrimas

Įvertinusi visuomenėje bei žiniasklaidoje vykstančias diskusijas dėl nedidelių butų poreikio, LNTPA užsakė rinkos tyrimą, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1020 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Respondentų teirautasi, ar sutiktų, kad būtų pakeistas statybų reglamentas ir įteisinta galimybė statyti mažesnį nei 34 kv. metrų būstą.

Aplinkos ministerijos pozicija

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Tyrimų duomenimis, butuose ir individualiuose namuose žmonės praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo.

Nors kitose šalyse mažesnio dydžio gyvenamosios patalpos yra vertinamos teigiamai, Aplinkos ministerija nepritarė, kad būtų sumažintas leistinas daugiabučių namų butų plotas.

Ministerijos nuomone, tokiu atveju užsienyje yra taikomas kompleksinis gyvenamosios paskirties ir pagalbinių patalpų projektavimo modelis.

"Sprendiniai turi būti kompleksiniai, išlaikant tiek higienos, tiek saugos reikalavimus, įvertinant gyvenimo kokybės poreikį ir sprendžiant kitus klausimus kurie leistų užtikrinti visavertį gyvenimą. Pavyzdžiui, turėtų būti įrengta bendra skalbykla ar patalpos dviračiams laikyti, pakankamai vietų automobiliams saugoti ir t. t. Todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, mažesnio būsto reglamentavimas galėtų būti sprendžiamas nustatant reikalavimus atskirai pastatų ar patalpų grupei, pvz., gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims skirtiems pastatams."

Sveikatos aspektai

2002 metais Vilniaus mieste buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas „Būstas ir sveikata“ buvo nustatyta, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 m2 butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantieji didesniuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų ar sergantys ligomis, sietinomis su gyvenimo sąlygomis, pasitenkinimą bendru buto dydžiu ir kambarių dydžiu vertina prastai. Infekcinėmis lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis gerokai dažniau serga tie individai, kurie gyvena mažose, perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiose higienos reikalavimų patalpose.

Tyrimo metu 34,5 proc. respondentų teigė, kad mažos patalpos turi didesnės įtakos depresijai vystytis nei didesnės. Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Vienas esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo. Mažose patalpose sunku užtikrinti tinkamą triukšmo lygį.

Automobilių parkavimas

Aplinkos ministerija prioritetus skiria ir automobilių parkavimui. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. 1 butui teko 1,2 automobilio. Ministerijos atstovų nuomone, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad prie gyvenamųjų namų laikomi įmonių automobiliai, kuriais naudojasi šių namų gyventojai. Todėl manytina, kad butui tenkantis automobilių skaičius viršija statistinį vienetą. Be to, automobilių skaičius nuolat auga.

Dėl šių priežasčių gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais, jie neleidžia pravažiuoti specialiajam transportui. Sumažinus leistiną butų plotą, padidėtų jų skaičius tokio pat dydžio teritorijose.

LNTPA pozicija

„Tai, kad yra poreikis nedideliems būstams patvirtina tiek atliktos visuomenės apklausos, tiek miestų raidos istorija, tiek užsienio patirtis, kuri įrodo, kad nedideli būstai yra pasiteisinę, populiarūs ir turi savo pirkėją.

Pasak LNTPA vadovės, nerimą kelia ministerijos pozicija prioritetą teikti automobiliui. „Mūsų ministerija ir toliau pasisako už parkingų įrengimą. Vargu, ar tai prisidės prie automobilių spūsčių ir oro taršos mažinimo problemų sprendimo bei darnios aplinkos kūrimo. Pritariame, kad reikalingi kompleksiniai sprendimai, tačiau gąsdina noras savotiškai “standartizuoti” žmogaus pasirinkimą, įsprausti į savotiškus rėmus-reglamentus. Mūsų manymu, rinka geriausias - ekspertas, jeigu nebus norinčiųjų įsigyti tokį būstą, jo statytojai paprasčiausiai nesiūlys.“

LNTPA Projektų vadovė Ingrida Šulcienė teigia, jog per tyrimų duomenimis, žmogus per savo gyvenimą būstą vidutiniškai pakeičia keturis kartus. Tai priklauso nuo preikio, nuo socialinio statuso. „Jaunas studentas, ar siekiantis karjeros žmogus, noriai gyvena vienas, todėl jam tinka mažas būstas.

„Mes nekalbame apie bendarbaučius. Mes siūlome normalius daugiabučius, kuriuose būtų ne tik standartiniai butai, bet keletas vadinamų studijų. Mes nesistengiame vienos socialinės grupės žmonių priversti gyventi viename name, ir tikrai nenorime tokio namo, kurį būtų galima vadinti „lizdu“. Tačiau rinka yra gyvas organizmas, prie jos reikia derintis. Dabar aplinkos ministerija atkreipia dėmesį tik į sveikatą, kalba tik ta kryptimi. Norėtųsi, kad ministerija atsižvelgtų į rinkos pokyčius. Kol kas esame nusiteikę optimistiškai“, - teigia I.Šulcienė.

Statybos klausimai

Atsižvelgiant į įvairius statybos klausimus, susijusius su gyvenamuoju plotu, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sodo sklypo paskirties keitimas: Ar verta keisti žemės sklypo paskirtį į vienbučių gyvenamųjų pastatų?
• Atraminės tvoros įteisinimas: Ar yra galimybė įteisinti atraminę tvorą, jei ji buvo pastatyta be atskiro leidimo?
• Priestato statyba valstybinėje žemėje: Ar įmanoma legaliai pasistatyti priestatą prie keturbučio namo ir jį įteisinti?
• Rekonstrukcijos projektas: Ar reikalingas rekonstrukcijos projektas, jei nesikeis namo plotas?
• Statybos leidimas: Koks laiko tarpas iki statybos leidimo naujam namui gavimo?
• Sklypo paskirtis: Kokios paskirties turėtų būti sklypas, kad galėčiau statyti dirbtuves?
• Ūkinio pastato rekonstravimas: Ar galima ūkinį pastatą rekonstruoti į gyvenamą namą?
• Tvoros statyba ant servituto: Ar galima ant servituto statyti tvorą?
• Autoservisas: Ar galima bus šiame pastate įsteigti autoservisą?
• Leistina statyba žemės ūkio paskirties sklype: Ar galiu žemės ūkio paskirties sklype statyti be leidimo ir projekto iki 50m2 namuką?
• Sodo namo registravimas: Ar galima registruoti vagonėlį kaip sodo namą?
• Leistinas atstumas statybai: Koks leistinas atstumas statybai nuo servitutinio kelio?
• Namo projekto keitimas: Ar galima keisti namo projektą iš esmės?

Šie klausimai rodo, kad statybos procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidaus planavimo bei teisinių niuansų išmanymo.

Gyvenamojo ploto mažinimo apžvalga

Apibendrinant, klausimas dėl minimalaus gyvenamojo ploto sumažinimo Lietuvoje yra sudėtingas ir reikalauja atidaus įvertinimo.

tags: #minimalus #gyvena #asis #plotas #sumazintas