Kaip nebijoti būti savimi: patarimai ir įžvalgos

Paauglystėje itin svarbu būti grupės dalimi ir jaustis panašiu į bendraamžius. Vis dėlto, kiek tavo apibūdinta problema yra reali, o kiek noras atsisakyti savo išskirtinumo ir susitapatinti su daugumu? Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip lavinti bendravimo įgūdžius, didinti pasitikėjimą savimi ir priimti save tokį, koks esate.

Pasitikėjimas savimi ir savęs priėmimas

Tavo amžiaus žmonės turi gana sudėtingą uždavinį - atrasti savo išskirtinumą, o tuo pačiu įsilieti į jį supančių bendraamžių aplinką. Bet koks kitoniškumas reikalauja jį palaikančios grupės žmonių. Tai svarbu suvokti ir tau.

Panašu, jog nesi tas jaunuolis, kuris gali drąsiai ir laisvai reikšti mintis kompanijoje, kalbėti apie viską ir apie nieką, juokauti ir būti pokalbio vedančiuoju. Matyti ir tai, kad dažniau mąstai apie tai, kuo norėtum būti ir kaip tai įgyvendinti, o ne kas esi. Tokios mintys natūraliai neleidžia jaustis vertingam bei priimti dabartinius savo ypatumus kaip teigiamus, vertus dėmesio.

Būdamas su savo bendraamžiais, greičiausiai jauti didelę įtampą dėl to, kad nemoki elgtis taip, kaip jie. Bandai įsivaizduoti, ko ir kaip galėtum paklausti, įsiterpti, sureaguoti. Tai sukelia nerimą, kuris užkerta kelią laisvumui, kas tarsi dar kartą patvirtina tau, jog bendravimas yra dalykas, kurio nesugebi. Tad kodėl gi nepamąsčius ne apie tai, kuo negali būti, o apie tai, kuo esi?

Minėjai, jog žaidi futbolą, tau pavyksta bendrauti su tėvais, jaunesniais žmonėmis. Esi pakankamai santūrus asmuo. Esu tikra, kad atrasi ir daugiau apibūdinimų sau, kurie padėtų pamatyti savo vaizdą ir su juo pabūti. Jei tau nepatinka kokia nors tavo savybė, šiuo atveju nedrąsa kalbantis su bendraamžiais, svarbu ją koreguoti. Visgi prieš darant bet kokius savo elgesio, įpročių pokyčius, reikia ko nors, kad padėtų. O didžiausia pagalba esi tu pats, tai yra tavo stipriosios pusės, kurias svarbu pamatyti, norint tobulinti silpnąsias.

Pasitikėjimas savimi ir nebijojimas būti tokiu, koks esi, sumažina baimę būti nesuprastam, nepriimtam, kitokiam, kas ir stabdo pokalbius su bendraamžiais.

Labai dažnai atsitinka taip, jog nepasitikėjimas savimi priverčia daug galvoti apie save: „Ar niekas nepastebėjo, kad aš pasakiau nesąmonę”, „Jie visi tikriausiai galvoja, kad aš kvailas”, „Ką čia pasakius, kad atrodyčiau protingas” ir panašiai. Tokia laikysena apsunkina galimybę išgirsti kitą pašnekovą, susidomėti vykstančiu pokabiu, jei jis tikrai vertas dėmesio, trukdo matyti ką nors daugiau ir vertinti kitaip, nei per savo baimę pasirodyti kitokiu.

Jei kiekvieną dieną vis pabandysi atrasti, kuo gali pasigirti, koks tavo paties elgesys, mintys, veiksmai patiko, kokios tavo savybės leido pasiekti tau svarbių rezultatų, ilgainiui pradėsi save matyti pozityvesnėje šviesoje. Tai reiškia, jog tavo mintyse palaipsniui atsiras vietos ir kitiems žmonės, jų pastebėjimui, galbūt sumažės baimė ne tik patirti nesėkmę draugų būryje, bet ir pristatyti savo kitoniškumą ir priimti savo kaip klausytojo poziciją, nesistengiant tapti didžiu šnekovu.

Bendravimo įgūdžių lavinimas

Visgi bendravimas yra svarbus dalykas ir jo išvengti tikrai nepavyks. Kad buvimas su kitais žmonėmis keltų minimalią įtampą, svarbu įvardinti sau, kokio rezultato norėtum, o kokį realiai gali pasiekti. Greičiausiai iš karto netapsi lengvai bet kokia tema kalbantis vaikinas. Tai reikėtų priimti ir išsikelti sau mažesnius tikslus.

Tarkim, leisti sau kurį laiką būti klausytoju ir domėtis, kuo gyvena kiti žmonės. Atsirinkti, kas tuose pokalbiuose tau patinka, kokios temos, koks bendravimo būdas tau priimtinas, o koks ne. Galbūt yra žmonės klasėje, su kuriais būtų lengviau kalbėtis po vieną, o ne grupėje.

Leidęs sau kurį laiką stebėti žmones ir situaciją, o ne save jų draugijoje, gali pereiti prie bandymų mokytis užmegzti ir palaikyti pokalbį. Įvertinęs, kas rūpi tavo bendraamžiams, gali daugiau pasidomėti tomis temomis: pasižiūrėti tuos pačius filmus, perskaityti tas pačias knygas ar pasigilinti į kitas temas, kurios iš esmės priimtinos ir įdomios tau.

Išsikelk sau uždavinį pasakyti trumpą savo nuomonę vieną kartą per pokalbį, po kurio laiko, kai viena replika nebekels didelės įtampos, galima iš savęs reikalauti dviejų, trijų, keturių sureagavimų. Svarbiausia daryti tai dėl savęs, o ne tik dėl galimybės įsitraukti į grupę ar tapti lyderiu.

Taigi tavo amžiaus uždavinys - sukurti ir palaikyti prasmingus santykius - tikrai susijęs su gebėjimu bendrauti. Tačiau čia svarbu susidomėti žmonėmis, aplinka ir joje vykstančiais dalykais, kurie natūraliai leis turėti savo požiūrį, mintis apie įvairias situacijas ir augins poreikį jomis pasidalinti. Tai yra, šiek tiek svarbiau nei išmokti ilgai ir be perstojo linksmai kalbėtis, kas neretai virsta tuščiažodžiavimu.

Psichologinė sveikata

Psichologinė sveikata - tai ne tik ligos nebuvimas; ši sąvoka apima ir teigiamus aspektus, tokius kaip emocinis atsparumas, pasitenkinimas gyvenimu ir gebėjimas užmegzti sveikus santykius. Žinodami ir atpažindami šiuos požymius galime siekti stiprinti psichikos sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Požymiai, nurodantys psichologinę sveikatą:

• Gebėjimas mylėti: Gebėjimas įsitraukti į santykius, atsiverti kitam žmogui ir mylėti jį tokį, koks jis yra.
• Gebėjimas dirbti: Gebėjimas kurti tai, kas vertinga žmogui, šeimai, visuomenei.
• Gebėjimas žaisti: Galėjimas naudoti metaforas, alegorijas, humorą, simbolizuoti savo patirtį.
• Saugūs santykiai: Gebėjimas palaikyti darnius ir ilgalaikius santykius, kuriuose galime būti savimi ir jaustis saugūs.
• Autonomija: Gebėjimas pačiam spręsti, priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę.
• Aiškus savęs supratimas: Gebėjimas priimti visas savo Aš dalis: tiek geras, tiek blogas, tiek malonias, tiek sukeliančias nusivylimą.
• Gebėjimas atsigauti po streso: Galėjimas stresinėse situacijose nepalūžti ir sugebėti kiek įmanoma geriausiai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.
• Realistiškas savęs vertinimas: Gebėjimas save vertinti ne per griežtai, savęs nesmerkti ar pernelyg kritiškai vertinti ir tuo pačiu savęs nepervertinti.

Ugdydami šiuos gebėjimus stipriname psichologinę sveikatą, o pakankamai įsitvirtinę šie gebėjimai kasdienybėje gali padėti lengviau įveikti kylančius psichologinius iššūkius ar gyvenimiškas krizes.

Pabandykite įsivertinti, kiek iš tiesų galite realizuoti šiuos požymius kasdienybėje?

Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi

Kas skiria tuos, kurie gauna iš gyvenimo, ko nori, nuo tų, kuriems nepavyksta? Vienas iš skirtumų - aukšta savivertė ir pasitikėjimas savimi. Tie, kuriems atrodo, kad, panorėję gali nubėgti maratoną, sukurti verslą, sužavėti nepažįstamąjį, gauti svajonių darbą ar net įtilpti į paauglystės džinsus - paprastai tai ir padaro.

Mūsų mintys yra neįtikėtinai galingas įrankis. Jos sukelia emocijas, o emocijos skatina imtis veiksmų. Veiksmai kuria gyvenimą. Jei kiti turi tai, ko neturite jūs - tūkstančius draugų ar sekėjų socialiniuose tinkluose, turtingus tėvus ar tobulą kūną - tai dar nereiškia, kad jie visiškai pasitiki savimi. Daugybei verslo ryklių klestinčios įmonės nesuteikia pasitikėjimo savimi. Kaip ir garsiems modeliams jų nepriekaištingas kūnas nepakelia savivertės.

Pasitikėjimas savimi neturi nieko bendra su išvaizda ar turtais - jis priklauso nuo to, kaip suvokiame save patį, nesvarbu, kokios mūsų sąskaitos banke ar kokie brangūs mūsų drabužiai. Pasitikėjimas savimi - tai jausmas, nusiteikimas, suvokimas, kad jums nieko netrūksta, kad turite tiek, kiek reikia.

Pats geriausias būdas pradėti ugdyti pasitikėjimą savimi - įtikinti save, kad nieko nestokojate. Tie, kuriems sekasi versle, pasitiki savimi ne todėl, kad jiems pavyko įkurti verslą. Jie pasitiki savimi, nes nebijo suklysti. Jie supranta, kad nesėkmė - tai pamoka ateičiai. Klaidos - tai tik ženklas, kad kažkur pritrūko žinių ar patirties, ir tai nėra nevykėlio etiketė.

Mums dažnai atrodo, kad jei susitaikysime su nesėkmėmis kaip neišvengiamybe, pasmerksime save būti nevykėliais. Pasitikintys savimi žmonės nebijo būti atstumti. Jie supranta, kad neįmanoma patikti visiems ir vertina kitų atvirumą bei tiesumą.

Kaip auginti pasitikėjimą savimi ir keisti požiūrį?

• Nustokite save kankinti: Praeities klaidų, nesėkmių ar suklydimų nuolatinis prisiminimas ir permąstymas ne tik neturi jokios apčiuopiamos naudos, bet ir trikdo jūsų asmenybę. Laiko atgal nebeatsuksi. Priimkite save tokį, visi darome klaidų.
• Nebūkite perfekcionistai: Perfekcionizmas ir poreikis būti tobulam yra menko pasitikėjimo savimi ir žemos savivertės pamatas.
• Nustokite nerimauti: Pasaulis taip sutvarkytas - neįmanoma visko kontroliuoti.
• Elkitės pagal planą: Kai pasielgiame prieštaraudami savo vertybėms, nebetikime savimi ir taip menkiname pasitikėjimą savimi.
• Nelyginkite savęs su kitais: Galvojimas, kad kiti žmonės yra geresni ar kažko turi daugiau, menkina jūsų pasitikėjimą savimi.
• Imkite ir darykite: Greičiausias būdas įgyti pasitikėjimo savimi yra imti ir daryti - stoti akistaton su savo baimėmis, kurios kyla iš pasitikėjimo savimi trūkumo.
• Abejonės taip pat svarbios: Abejonės leidžia neužmigti ant laurų ir suvokti, kad galbūt reikia daugiau sužinoti ar kažkur pasitempti.
• Prašykite pagalbos: Vienas kertinių pasitikėjimo savimi akmenų yra kitų įvertinimas.
• Mėgaukitės sėkme: Geriausias būdas auginti pasitikėjimą savimi - leisti sau įgyti pozityvią patirtį ir mėgautis sėkme.
• Meskite sau iššūkį: Išbandykite ką nors nauja!
• Nekreipkite dėmesio, ką galvoja kiti: Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti, kad vienintelis žmogus, kuriam turėtumėte įtikti, tai jūs pats.
• Bendraukite su tinkamais žmonėmis: Bendraukite su žmonėmis, kuriems svarbu tai, ką jūs norite pasakyti, bet kuriems nereikia padaryti įspūdžio.
• Koncentruokitės į pozityvius dalykus: Kai išmoksite susikoncentruoti į pozityvius dalykus gyvenime, suprasite, kad būti nerūpestingiems nėra taip jau sunku.
• Keliaukite: Kelionės į tolimus kraštus padeda suprasti, kokios nereikšmingos ir nedidelės jūsų problemos šiandien yra.

Kaip nustoti rūpintis kitų nuomone

Mums visiems rūpi, ką apie mus galvoja kiti. Kartais tai gali būti gerai, bet kai kada - kelti didelių problemų. norint išmokti mažiau kreipti dėmesį, ką galvoja kiti, reikia po truputėlį keisti požiūrį į save ir aplinkinius.

Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti, kad vienintelis žmogus, kuriam turėtumėte įtikti, tai jūs pats. Žinoma, gali kilti noras padaryti visus laimingais. Tačiau ar tikrai verta kautis dėl kitų laimės, jei patys tokie nesijaučiate?

Reikia tiesiog būti savimi ir jūs pritrauksite panašaus mąstymo žmones. Bendraukite su žmonėmis, kuriems svarbu tai, ką jūs norite pasakyti, bet kuriems nereikia padaryti įspūdžio.

Jeigu labai norisi patikti kitiems, apsiribokite artimiausiais, kurie iš tikrųjų rūpi: šeima, draugais. Pamirškite atsitiktinius žmonės, kurie vis tiek jūsų ir toliau nekęs. Giliai viduje jūs tikrai žinote, kad jie neverti tų pastangų, kurias dedate.

Kai išmoksite susikoncentruoti į pozityvius dalykus gyvenime, suprasite, kad būti nerūpestingiems nėra taip jau sunku.

Žema savivertė: kaip ją nugalėti

Neretai, mes patys tampame griežčiausiais savo kritikais, kurių netenkina nei vaizdas veidrodyje, nei sukauptas žinių bagažas, nei nueiti karjeros keliai. Tai vis tas pražūtingas tobulumo troškimas…

„Man nepavyks“, „Aš to nevertas“, „Aš negražus“, „Aš nepakankamai protingas“, „Ką pagalvos kiti“ - tai tik keletas frazių, persekiojančių savimi nepasitikintį žmogų. Žema savivertė ir nuolatinės abejonės trukdo mums pilnai atskleisti visą savo potencialą, priimti sprendimus, išlaikyti sėkmingus santykius su kitais.

Žemą savivertę lydi iš tiesų sudėtingi jausmai, tokie, kaip baimė, nepasitikėjimas, nerimas, kaltė. Patampa labai sunku vėl tarsi iš naujo patikėti savimi, savo jėgomis, galimybėmis…

Mūsų žemą savivertę labai stipriai gali paveikti ir nulemti aplinka - mus supantys žmonės, darbas, namai… Galime pabandyti įsivaizduoti, kaip turėtų būti sudėtinga dirbti nuolat per sudėtingus darbus, kuriuose kiekviena nesėkmė vis labiau paaštrina žemą savivertę. Galbūt, grįžus namo ir toliau tenka girdėti priekaištus, pažeminimus. O gal tiesiog ir patys sau kasdienybėje negailime skaudžių pastabų, sumenkinimų, lygindami save su sėkmingesniais, gražesniais, mūsų akimis, įdomesniais ar talentingesniais žmonėmis…

Žema savivertė dažnai kyla iš noro būti tokiu tobulu, kokiu joks žmogus būti negalėtų. Taip, kaip nei vienas paukštis neturi tobulai lygių, tiesių, vienodų sparnų… Bet juk kažkodėl paukštis visvien gali jais skristi. Gali nugalėti didžiausias audras, stipriausius vėjus… Tik mes kartais netikime, jog būdami savimi galime iš tiesų labai daug - o iš tiesų juk užtenka tik būti savimi. Tokiu, koks esi šiandien…

Kaip pakelti savo savivertę?

• Būkite sąmoningi: Suvokimas, jog dažna savikritika mums kenkia, jau yra pirmas žingsnis aukštesnės savivertės link.
• Nelyginkite savęs su kitais: Susikaupkite ties savo tikslais ir svajonėmis, įvertinkite savo talentus ir gebėjimus.
• Nesiekite tobulumo: Susitaikykite, jog tobulumas nėra realus tikslas.
• Pasidžiaukite mažomis pergalėmis: Galvokite ne vien apie rezultatą, bet ir apie kelią, kurį įveikėte.
• Pakeiskite požiūrį į kritiką: Pastabas priimkite kaip patarimus ir pamokas, o ne nuosprendį.
• Kreipkitės psichologinės pagalbos: Jei kova su žema saviverte pasidarė per daug varginanti.

Svarbiausia, nebijoti būti savimi - joks paukštis dar nelaimėjo prieš audrą, įsivaizduodamas esantis drugeliu. Paukštis yra paukštis - lygiai taip, kaip žmogus yra žmogus. Kiekvienas vertas meilės, pagarbos, palaikymo, padrąsinimo… Kada patikėsime savimi, tada jokia audra nebus pernelyg bauginanti.

Kelio pamatas yra tikėjimas - be jo neaugtų nei gėlė, nei žmogus, tad, galbūt, šiandien užteks vieno mažo žingsnio, kuris palydėtų į kelionę link tikėjimo savimi.

Pagalbos sau linijos

• Jaunimo linija: https://www.jaunimolinija.lt/
• Vaikų linija: https://www.vaikulinija.lt/
• Pagalbos moterims linija: https://pagalbosmoterimslinija.lt/
• Vilties linija: https://www.viltieslinija.lt/

tags: #mintys #apie #nebijojima #buti #savimi