Turtingiausi Lietuvos verslininkai: įtaka ekonomikai ir filantropija

Per 30 metų Lietuvos verslininkai turėjo įveikti ne vieną sudėtingą etapą. Pirmiausia, laisvos rinkos principų teko mokytis ne universitetų suoluose, o iš savo klaidų - tiek „nuo nulio“ kuriant įmones, tiek neefektyvias sovietines gamyklas transformuojant į vakarietiškas bendroves ar padedant pamatus visiškai naujiems sektoriams.

Antras didžiulis išbandymas, tekęs Lietuvos verslininkams - perorientuoti savo eksportą iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių į Vakarų Europą, įrodant europiečiams, kad lietuviški gamintojai patikimi, o produktai - verti vartotojų simpatijų.

O visus šiuos išbandymus vainikavo įvairios krizės, kiekvieną kartą nuo verslo žemėlapio nušluodavusios silpnesnius žaidėjus - nuo 1998 metų vadinamosios Rusijos iki 2008 metų pasaulinės finansų krizės.

Tad minint Nepriklausomos Lietuvos 30-metį, buvo apklausta daugiau nei 40 Lietuvos ekonomistų ir išrinkti 30-mečio verslininkai ir vadovai - 30 asmenybių, palikusių ypatingą žymę verslo pasaulyje. Vieni jų sukūrė inovatyvius verslus, garsinančius Lietuvą visame pasaulyje, kiti sugeba su lietuviškais prekės ženklais sėkmingai prekiauti Vakarų Europoje, o treti garsėja filantropine veikla.

Aptarkime ryškiausius Lietuvos verslininkus, jų indėlį į šalies ekonomiką ir filantropinę veiklą.

Nerijus Numa (Numavičius)

Pirmą vietą užėmė pagal balsų skaičių nuo kitų verslininkų gerokai atsiplėšęs turtingiausias lietuvis, vienas iš „Vilniaus prekybos“ įkūrėjų ir pagrindinis akcininkas - Nerijus Numa (buvęs Numavičius). „Vilniaus prekyba“ yra didžiausia Lietuvos ir Baltijos šalių įmonė, kuri sugebėjo konkuruoti su pagrindiniais pasauliniais prekių ženklais mažmeninėje prekyboje ir išlikti numeris vienas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

„Panašaus verslo, kuris būtų ne privatizuotas, o kurtas „nuo nulio“, nėra sukurta“, - 15min teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

N.Numa kartu su bendražygiais sugebėjo išauginti prekybos tinklą „Maxima“ ir vaistinių tinklą „Eurovaistinė“ iki lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ar net Lenkijoje.

Be to, kaip atskleidė anksčiau 15min atlikta komercijos atašė užsienyje apklausa, „Maxima“, didžiausias darbdavys Lietuvoje, yra žinomiausias lietuviškas prekės ženklas ir kitose Baltijos šalyse.

Investuotojas Antanas Zabulis mano, kad sėkmingą N.Numos ir jo visos komandos verslo sėkmę lėmė ir pagrindinių veiklų išsigryninimas - nors iš pradžių verslininkai metėsi į daugelį sričių, pavyzdžiui, mobiliojo operatoriaus valdymą, cukraus fabriką, vėliau jie išsigrynino savo kryptį ir stengėsi būti geriausiais vienoje srityje.

Kaip pastebi A.Bartkus, mažmeninės prekybos sferoje „Vilniaus prekyba“ yra pirmaujanti naujovių diegėja - kitos seka iš paskos.

Juk „Vilniaus prekyba“ buvo Lietuvos mažmeninės prekybos pradininkė, parodžiusi, kaip turi atrodyti prekybos tinklas ar prekybos centras ne tik lietuviams, bet ir kaimyninėms šalims.

Pats N.Numa, visuomet vengęs viešumo ir žiniasklaidos dėmesio, sugebėjo tapti turtingiausiu Lietuvos verslininku. Verslininką pažįstantys žmonės pabrėžia jo ypatingą talentą užuosti naujas investavimo progas, greitą mąstymą, išsilavinimą, efektyvumo siekimą ir atsidavimą savo verslui.

Logistika, sandėliavimu ir nekilnojamuoju turtu besiverčiantis M. Raila, žurnalo skaičiavimais, turi 1,35 mlrd. Eur, tuo tarpu N. Numos turtas šiuo metu vertinamas 1,25 mlrd. Eur.

Viktoras Butkus

Antrą ir trečią vietą 30-mečio verslininkų sąraše pasidalijo po vienodą skaičių balsų surinkęs vienas iš biotechnologijų įmonės „Fermentas“ įkūrėjų Viktoras Butkus.

V.Butkus kartu su kolegomis išauginęs biotechnologijų įmonę „Fermentas International“, 2010 metais ją pardavė JAV biotechnologijų milžinei „Thermo Fisher Scientific“.

Šis sandoris, kurio vertė siekė 211 mln. eurų (260 mln. JAV dolerių), buvo laikomas brangiausiu privačiu sandoriu šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.

Vis dėlto vienas didžiausių sandorių Nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra svarbiausia priežastis, iškėlusi į V.Butkų į pirmąjį trejetuką 30-mečio verslininko rinkimuose. Kur kas reikšmingesnis yra faktas, kaip šiuos pinigus lietuvių verslininkas panaudojo.

Sėkmingai pardavęs verslą drauge su žmona Danguole Butkiene verslininkas investavo apie 20 mln. eurų asmeninių lėšų ir įkūrė modernaus meno muziejų MO Vilniuje. Tai - verslininkų dovana Lietuvai.

„Įsteigdamas MO muziejų V.Butkus parodė pavyzdį šalies verslo bendruomenei, kad uždirbti pinigai nėra tikslas pats savaime, bet priemonė, leidžianti įgyvendinti Lietuvos visuomenės gerovę didinančias iniciatyvas“, - teigia banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Bronislovas Lubys

Net ir praėjus aštuoneriems metams po „Achemos grupės“ įkūrėjo ir pagrindinio akcininko Bronislovo Lubio mirties šis verslininkas išlieka viena ryškiausių asmenybių per 30 Nepriklausomos Lietuvos metų.

Pigiai privatizavęs „Achemos“ gamyklą B.Lubys sugebėjo ne tik ją išlaikyti tuo metu, kai vienas po kito užsidarinėjo sovietinių laikų gigantai, bet ir pertvarkyti į vakarietišką gamyklą bei išauginti verslą iki vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupių.

A.Bartkus atkreipia dėmesį, kad perimdamas sovietinės pramonės įmonių valdymą B.Lubys jas išsaugojo, modernizavo ir garantavo sėkmingą jų veiklą naujoje konkurencinėje aplinkoje.

„Šio žmogaus jau nebėra, tačiau jo įmonių grupė toliau sėkmingai veikia, o tai yra itin didelio jo indėlio požymis - net netekusi pagrindinio vadovo, organizacija išlieka gyvybinga ir sugeba išlaikyti konkurencines pozicijas“, - pastebi ekonomistas.

Jis priduria, kad B. Lubys, pats būdamas pramonininku, itin daug nusipelnė ir Lietuvos politikai, nes sunkiausiu Lietuvos ekonomikai metu vadovavo technokratiškai profesionalių savo sričių specialistų sudarytai Vyriausybei.

„Šis 1992-1993 metų jo veiklos laikotarpis ir itin didelis jo ir jo ministrų profesionalumas padaro jį vienu iš žmonių, kūrusių ir dėjusių pamatus dabartinei Lietuvai. Net ir vėliau sugrįžęs iš aktyvios politikos į pramonę jis dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime, teikdamas rekomendacijas ir siūlymus tolesnėms Lietuvos valdžioms ekonomikos ir energetikos klausimais“, - primena A.Bartkus.

Svarbi B.Lubio pusė - parama šalies verslui ir žmonėms. Verslininkas garsėjo kaip mecenatas, rėmė gamyklos tėvoniją - Jonavos miestą, šalies kultūrinius renginius, knygų leidybą.

B.Lubys pats būdamas pramonininku itin daug nusipelnė ir Lietuvos politikai, - teigia A.Bartkus.

B.Lubio, kaip mecenato, prigimtis lėmė ir tai, kad jis jautė pareigą subsidijuoti ir nepelningus verslus, pavyzdžiui, dienraštį „Lietuvos žinios“.

Juozas Kazickas

Ekonomistų balsai lėmė, kad ketvirtą vietą 30-mečio verslininkų sąraše užima Juozas Kazickas - garsus JAV lietuvių verslininkas ir „Omnitel“ įkūrėjas, miręs 2014 metais.

Su J.Kazicku penkerius metus dirbęs buvęs „Omnitel“ vadovas A.Zabulis prisimena, kad verslininkas nuoširdžiai domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, ir norėjo prisidėti prie mūsų šalies gerovės.

„Jis buvo tartum pirmasis Lietuvos ambasadorius, kuris bandė pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojus - per jį atėjo „Philip Morris“ ir kiti. O kalbėdamas, kodėl saugu užsienio investuotojams ateiti į Lietuvą, jis man sakydavo: „Žinai, Antanai, Lietuvos verslininkų akiratis žymiai platesnis, jie žymiai labiau apsiskaitę, geriau supranta aplinką ir linkę ne diktuoti, o rasti bendrą kalbą. Be to, įkurdamas mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“ jis tarsi numatė ateitį“, - su 15min prisiminimais dalijosi A.Zabulis.

JAV sėkmingą verslą sukūrusiam Lietuvos išeiviui J.Kazickui svarbiausia buvo darbuotojai - tokį požiūrį jis bandė perteikti ir Lietuvoje.

Pasak A.Zabulio, J.Kazickas pabrėždavęs, kad jei žmonėms bus gerai, geri bus ir įmonės rezultatai.

Ketvirtadienio naktį Jungtinėse Amerikos Valstijose būdamas 96 metų mirė garsus išeivijos verslininkas, turtingiausias lietuvis, filantropas Juozas Kazickas.

Dėl J. Kazicko mirties užuojautą pareiškė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl vieno žymiausių išeivijos verslininkų, aktyvaus kultūros, mokslo ir sporto mecenato, ilgamečio ir nuoširdaus Lietuvos draugo Juozo Kazicko mirties.

„Tai buvo kūrybingas ir sąžiningas verslininkas, kėlęs sau vis naujus iššūkius, suvokęs, kad turtas - ne tikslas, o galimybė pagerinti gyvenimą visiems, padėjęs į Lietuvą pritraukti ne vieną žymų investuotoją", - sakoma valstybės vadovės užuojautoje.

Kiti įtakingi verslininkai

Dešimtuke taip pat yra „MG grupės“ prezidentas Darius Mockus (680 mln. Eur), prekybos tinklo „Kesko Senukų“ grupės prezidentas Artūras Rakauskas (550 mln. Eur), buvęs VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius (435 mln. Eur), „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė (425 mln. Eur), investicinės VMG grupės savininkas Sigitas Paulauskas (350 mln. Eur), „Linas Agro Group“, generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Zubas (315 mln.

30-mečio verslininkų rinkimai

15min Verslo skyrius sudarė beveik šimto žymiausių verslininkų ir vadovų sąrašą. 43 Lietuvos ekonomistai balsavo už reikšmingiausius trijų dešimtmečių verslininkus. Balsavimo metu kiekvienas ekonomistas galėjo pasirinkti 5 pavardes.

Verslininkų 30-tuke iš viso yra 33 pavardės - dvi vietas pasidalijo įmonės bendraįkūrėjai. Tarp 30-mečio verslininkų - 30 vyrų ir 3 moterys. Ekonomistai tarp reikšmingiausių verslo asmenybių išskyrė du samdomus vadovus.

Daugiausiai, 12, verslininkų ar vadovų atstovauja gamybos sektoriui, 6 - prekybos sektoriui. Į sąrašą verslininkai pateko už sėkmingiausių Lietuvos įmonių vystymą, naujų sektorių sukūrimą ar filantropinę veiklą.

Reikšmingiausių Lietuvos verslininkų sąrašas

Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos reikšmingiausius Lietuvos verslininkus ir jų indėlį į šalies ekonomiką bei visuomenę.

tags: #mire #turtingiausias #lietuvs