Socialinis Būstas Lietuvoje: Mokesčiai, Skolos ir Teisiniai Aspektai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto sąlygas Lietuvoje, įskaitant reikalavimus pretendentams, paramos formas, įstatymus ir galimas rizikas.

Gyvenantiems socialiniuose būstuose teks elgtis atsakingiau - Kėdainių savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri ne tik analizuos būsto nuomos tvarką, bet ir atliks patikrinimus, kurių metu aiškinsis, ar nuomininkai tinkamai naudojasi jiems suteiktu turtu. Šio sprendimo priežastis - pasitaikantys pažeidimai, skolos ir auganti eilė tų, kurie laukia stogo virš galvos. Šiuo metu savivaldybės būsto Kėdainių rajono savivaldybėje laukia 238 asmenys arba šeimos. Tuo tarpu savivaldybės galimybės suteikti žmonėms socialinį būstą yra ribotos.

Socialinio Būsto Apibrėžimas ir Teisiniai Aspektai

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (Nr. XIII-1959, įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 12 d.) reglamentuoja paramos teikimo tvarką. Šiame įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos:

• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų plotas.
• Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas.
• Šeima - sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir jų vaikai iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jo vaikai iki 18 metų.

Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame yra pateikiamos labai konkrečios sąlygos, kurioms esant, asmuo ar šeima įgyja teisę nuomotis socialinį būstą - atitinkamai, jeigu sąlygos nėra tenkinamos, teisė į tokio būsto nuomą yra prarandama. Kitaip, nei savivaldybės būsto fondo sąlygomis nuomojami būstai (pavyzdžiui, gauti pagal orderius), socialinių būstų paskirtis - suteikti gyvenamąją patalpą asmenims ar šeimai, kurie neturi pakankamai pajamų (įskaitant ir turto).

Taigi, aukščiau nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir yra pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą, t. y.:

1. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas.
2. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.

Jeigu atkreiptume dėmesį į šiuos dydžius, tai matytume, jog šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Jeigu, pavyzdžiui, šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone (įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą), tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis). Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.

Visgi, reikėtų nepamiršti, kad nors metinių pajamų dydis ir turimo turto vertė yra esminis, tačiau ne vienintelis kriterijus, siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) nepraranda teisės gyventi socialiniame būste. Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Taigi, šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis. Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką. Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo. Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi.

Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo. Jeigu laikytume, kad asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas - 60 kv. m, tai reikštų, jog asmuo paveldėjo iš viso 20 kv. m, kadangi asmens šeimą sudaro 2 asmenys, tai laikytume, jog kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m, kaip tai numatoma įstatyme (nebent vienas iš asmenų yra neįgalus asmuo ar sergantis sunkia lėtine liga), o tai reiškia, jog šeima gali prarasti socialinį būstą.

Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv.

Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas. Praktikoje egzistuoja situacijų, kai klientai kreipiasi į mūsų kontorą nurodydami, jog padidėjo jų pajamos, tačiau toks padidėjimas buvo tik vienkartinis - dėl tokių situacijų yra tekę bendrauti su savivaldybės atstovais, siekiant įtikinti instituciją, jog gautos papildomos pajamos niekaip ilgam nepagerina asmenų finansinės padėties, ypatingai, jeigu padidėjimas yra itin mažas, egzistuoja situacijų, kai pavyksta su savivaldybėmis taikiai išspręsti tokias problemas.

Atitinkamai, manytina, jeigu jau yra susiklosčiusi situacija, jog asmuo paveldėjo turtą, kuris yra gyvenamosios paskirties, nenusidėvėjęs, o asmenims tenka bent 10 kv. Dėl galimų alternatyvų, kaip galima paveldėti turtą, tačiau ir išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą - kaip ir galima suprasti, svarbu yra paveldimo turto vertė ir jo nusidėvėjimas arba plotas. Jeigu šie kriterijai nesudaro pagrindo asmeniui išsaugoti teisės į socialinio būsto nuomą, tokiu atveju būtų galima svarstyti kitus variantus.

Paveldėjimo teisę (ne patį paveldimą turtą) yra galima padovanoti, tokiu atveju tai, jog asmuo būtų kada nors įgijęs turtą, neatsispindėtų turto deklaracijose. Tačiau akivaizdu, kad paveldėjimo teisės negalima dovanoti tam asmeniui, kuris kartu gyvena socialiniame būste, kadangi ir jo turtas, net ir padovanotas, turėtų būti traukiamas į turto deklaraciją, taigi, toks variantas nieko nepakeistų.

Iš tiesų, teoriškai yra galimybė neregistruoti turto viešuosiuose registruose, tik, iš esmės, tai būtų kitokia situacija - yra galimybė pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir neišsiimti paveldėjimo teisės liudijimo - paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės įgijimo dokumentas ir kol asmens prašymu jis nėra išduotas, tol jokia nuosavybė asmens vardu negali būti registruojama. Įstatymas numato tik terminą, per kurį asmuo turi kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau neegzistuoja joks terminas, per kurį asmuo turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsakant į klausimą, ar galima atsisakyti palikimo, tai taip, įstatymas numato, jog asmuo turi teisę atsisakyti palikimo arba jo tiesiog nepriimti, t. y. neatvykti pas notarą per 3 mėn. nuo palikėjo mirties ir nepateikti jokio pareiškimo. Tokiu atveju, suėjus numatytam 3 mėn. terminui, palikimą priėmusiais asmenimis yra laikomi tie asmenys, kurie pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir atitinka įpėdinių eilę. Jeigu per 3 mėn. palikimą priima 2 iš 3 palikėjo vaikų, tokiu atveju būtent 2 asmenys ir paveldi turtą lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam atitenka po ½ dalį turto.

Socialinio Būsto Nuomos Mokesčiai

Socialiniu vadinamas būstas nėra suteikiamas visiškai nemokamai. Pasak G. Vainauskienės, asmenys, kuriems išnuomotas socialinis būstas, turi mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Praktikoje nuomos kaina apskaičiuojama pagal būsto vertę. Paprastai metinis nuomos mokestis sudaro tam tikrą procentą (pvz., iki 1 proc.) nuo būsto vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro. Pavyzdžiui, jei socialinio būsto vertė yra 20 tūkst.

Nuo nuomos mokesčio atleidžiami asmenys ar šeimos, kurių vertinamos metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei vienas valstybės remiamų pajamų dydis“, - svarbų aspektą pabrėžia G. Vainauskienė. Socialinio būsto nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis daro einamąjį socialinio būsto remontą, o nuomotojas savo lėšomis daro socialinio būsto kapitalinį remontą.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė paaiškina, kokie teisiniai įsipareigojimai galioja tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Paaiškėjo, kad nors savivaldybė įsipareigoja gyventojams suteikti tinkamą gyventi būstą, jį remontuoti privalo patys gyventojai, o ne reikalauti to iš savivaldybės. G. Vainauskienė pabrėžia, kad socialinio būsto negalima pernuomoti tretiesiems asmenims. „Socialinis būstas išnuomojamas asmenims, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv.

Socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į daugybę aplinkybių. Tokio būsto nuoma prilyginama rinkos kainai. Kai tarybos sprendimu perskaičiavus nuomos mokestį jis priartėjo prie rinkos kainos, nuomininkai pasiėmė paskolas ir išsipirko tuos savivaldybės butus. Taip jie išsprendė savo problemą, mokėdami bankui tapo būsto savininkais.

P. Zykas paaiškino - socialinio būsto išsipirkti negalima, tai įmanoma tik nuomojant savivaldybės būstą. Pasak jo, kai sumažėja žmogaus pajamos ar jis gyvena vienas, yra priešpensinio amžiaus, nuomininkas gali kreiptis į savivaldybę ir jam gali būti paskirtas socialinis arba laikinas būstas.

Apmokėjimo Būdai

Sąskaitą už būsto nuomą galima apmokėti dviem būdais:

1. Banko pavedimas į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitą, nurodant šiuos rekvizitus:
   • Gavėjo pavadinimas: SĮ „Vilniaus miesto būstas“
   • Gavėjo kodas: 124568293
   • a. s.: LT027300010000558740
   • Bankas: AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000
   • Mokėjimo pavedime (paskirties langelyje) reikia nurodyti: nuomininko kodą ir už kokį butą mokama (pvz.: [nuomininko kodas], už buto Kačių g. 1-10, Vilniuje, nuomą). Mokant pagal civilinę bylą, reikia nurodyti civilinės bylos Nr.

   Jei norėtumėte gauti elektroninę sąskaitą, el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą. Užsisakyti elektroninę sąskaitą galite ir paskambinę telefonu +370 5 277 9090 arba 19118.

2. Naudojantis Kliento atsiskaitymo kortele. Nuomos sąskaitą šia kortele galima apmokėti „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose. Paprastose „Maximos“ kasose ir „Perlo“ terminaluose kortelę tereikia paduoti kasininkei, o savitarnos kasose - perbraukti per kortelių skaitytuvą. Sąskaitą taip pat galima apmokėti ir „Perlas GO“ arba „Viena sąskaita“ programėlėse išmaniajame telefone. „Perlo“ terminaluose galima apmokėti tiek nuomojamo būsto sumos, kiek norite.

Skolos Už Socialinį Būstą

Už komunalines paslaugas nesusimokančių socialiniame būste gyvenančių asmenų skolos gula ir ant Vilniuje mokesčius mokančių gyventojų pečių. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukiama į teisminius ginčus bei po jų verčiama susimokėti už gyventojams patikėtų būstų skolas.

Anot pašnekovo, savivaldybė sumokėjusi skolas kreipiasi į teismą su ieškiniu ir gali išsireikalauti iš skolininko tuos pinigus, taip pat savivaldybė turi galimybių nuomininkus, nemokančius mokesčių, iškeldinti. „Vilniaus energija“ dėl susidariusių skolų kreipdavosi į teismą, jį laimėdavo ir mes būdavome priversti ne tik sumokėti skolas, bet ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Vien pernai tokių bylų turėjome apie 1200-1500, kiekvieno buto skola siekdavo po 2000-4000 Lt, o bylinėjimosi išlaidos per metus siekdavo dar apie 600 tūkst. Lt.

Pasak jo, už atsiskaitymą atsakingas vartotojas, tačiau, jei nėra pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad už paslaugos suteikimą atsakingas patalpų savininkas. „Taigi, jei socialinio būsto nuomininkas nesudaro rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad sutartis sudaryta su savininku - Vilniaus miesto savivaldybe, ir jai tenka prievolė sumokėti už bute sunaudotą elektros energiją. Atitinkamai vėliau ji turi teisę šių sumų reikalauti iš savo nuomininkų“, - aiškino E.

P. Zykas paaiškino, kad jei skola siekia tūkstančius eurų, o gyventojai prioritetą teikia ne pirmos būtinybės išlaidoms, kitos išeities, kaip iškeldinti, nėra. Mes, kaip įstaiga, jokių įgaliojimų keisti didesnį savivaldybės butą į mažesnį neturime. Jei žmogui nuomos mokestis yra pernelyg didelis, jis prašo mažesnio, prašymą svarsto savininkas, tai yra savivaldybė.

Aut. UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. Kiekvieną situaciją vertiname atskirai, stebime, ar nuomininkas reaguoja į mūsų vizitus, ar keičiasi jo elgesys. Jeigu nuomininkas toliau pažeidinėja sutartį, mes imamės teisinių veiksmų dėl sutarties nutraukimo“, - teigia P. Zykas. Šiandien bendrai iš 453 nuomojamų būstų, 32 nuomininkai yra skolingi „Kėdainių butams“, kurių skolos svyruoja nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų. Pasitaiko ir turto niokojimo atvejų. Tačiau yra atvejų, kai asmenys tyčia neprižiūri paskirto būsto ir prašo savivaldybės lėšų, kad sutvarkytų vieną arba kitą problemą“, - apie piktnaudžiavimo atvejus pasakoja P. Zykas.

Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad situacija nėra vien juoda ir balta. „Be abejo, yra nuomininkų, kurie gyvena tvarkingai ir stengiasi savo lėšomis tvarkytis gautą būstą. Viskas priklauso nuo nuomininko mentaliteto, požiūrio į gyvenimą. Pasitaiko žmonėms gyvenime pakilimų ir nuosmukių, tačiau vieni nuomininkai gyvena principu „Jūs man viską turite duoti“, kiti džiaugiasi, kad gavo stogą virš galvos ir bando gyventi toliau. Dirbant su nuomininkais nėra tik juoda ir balta.

Išperkamoji Būsto Nuoma: Alternatyvus Būdas Įsigyti Būstą

Pastaruoju metu išperkamoji nuoma tapo itin aktualiu ir patraukliu būdu investuoti į nekilnojamąjį turtą. Lietuvos bankas pažymi, kad Lietuvoje išperkamosios būsto nuomos (angl. rent to buy) paslauga pradėta teikti nuo 2015 m. ir jos pasiūlos asortimentas nuosekliai plečiasi. Išperkamoji būsto nuoma - tai modelis, kai žmogus iš pradžių nuomojasi būstą tam tikrą laikotarpį (paprastai 36 mėnesius), o sumokėtos įmokos vėliau įskaičiuojamos į pradinį įnašą. Rent2buy modelis yra ypač patrauklus dėl savo lankstumo.

Pagrindiniai Skirtumai Tarp Įprastos Būsto Nuomos ir Išperkamosios Nuomos

Pagrindiniai skirtumai tarp įprastos būsto nuomos ir išperkamosios nuomos, žinomos kaip „Rent 2 buy” arba „išsinuomok ir pirk”, slypi ne tik finansiniuose aspektuose, bet ir sutarties sąlygose bei galutiniame rezultate. Įprastoje būsto nuomoje nuomininkas moka mėnesinį nuomos mokestį, kuris užtikrina tik nuomos teisę ir gyvenamosios vietos naudojimą. Tai suteikia nuomininkui laikiną teisę gyventi nuomuojamame būste be ilgalaikių įsipareigojimų.

Kita vertus, išperkamoji būsto nuoma pasižymi tuo, kad dalis mėnesinio mokėjimo eina į nuosavybės kaupimą - tai reiškia, kad nuomininkas gali įsigyti būstą po tam tikro laikotarpio, kai susikaupia pakankamai nuosavybės kapitalo arba pradinio įnašo. Finansiniu požiūriu, įprasta nuoma yra paprastas mokėjimas už būsto naudojimą, be galimybės ateityje tapti savininku. Nuomos mokestis keliauja tiesiogiai būsto savininkui ar nuomotojui.

Sutarties sąlygos taip pat skiriasi. Įprastoje būsto nuomoje sutartis gali būti sudaroma trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu, dažnai su galimybe ją pratęsti. Išperkamojoje nuomoje yra numatytas konkretus laikotarpis, per kurį nuomininkas gali nuspręsti arba įsigyti būstą, arba nutraukti nuomos sutartį.

Galutiniame rezultate, išperkamoji būsto nuoma teikia nuomininkui perspektyvą tapti nekilnojamojo turto savininku, kurio dažnai siekia žmonės, kuriems sunku įgyti nuosavybę tradiciniais būdais. Tai unikali galimybė derinti nuomą ir būsto įsigijimą, suteikianti lanksčius sprendimus tiems, kurie svajoja apie savo būsto turėjimą, tačiau neturi pradiniam įnašui.

Išperkamosios Nuomos Esminiai Aspektai

Pagrindinis skirtumas tarp būsto išperkamosios nuomos ir banko paskolos yra pradinis įnašas ir įsipareigojimai. Jei planuojate iš karto pirkti būstą su paskola, pradinis įnašas paprastai siekia bent 15-20 proc. turto kainos. Naudojantis išperkamosios būsto nuomos modeliu, per 36 mėnesius galima kaupti pradinį įnašą, o per tą laiką jau galima būste įsikurti ir gyventi.

Nuomos laikotarpiu sumokėtų įmokų sumos dalis bus lygi pradiniam įnašui, o likusią sumą galima dengti banko paskola. Jeigu jau turite pakankamai santaupų ir galite sumokėti pradinį įnašą, banko paskola yra racionalus pasirinkimas. Ji leidžia iš karto tapti būsto savininku, o mėnesinės įmokos dažnai būna net mažesnės nei būsto nuomos kaina. Taip pat galima derėtis dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, ilgesnio grąžinimo laikotarpio ar patrauklių fiksuotų palūkanų.

Tiek būsto išperkamoji nuoma, tiek banko paskola yra geri sprendimai, priklausomai nuo individualių finansinių galimybių. Jei neturite pradinio įnašo ir norite pamažu kaupti lėšas, butai su išperkamąja nuoma suteikia galimybę įsigyti būstą be didelio finansinio krūvio iš karto. Tačiau jei turite santaupų ir norite iš karto tapti būsto savininku, paskola iš banko gali būti geresnis sprendimas.

Pavyzdys:

Galimos Rizikos ir Įspėjimai

Ekspertai informuoja, kad būsto paskola gali būti nesuteikta dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos (Atsakingojo skolinimo nuostatų, kredito įstaigų reguliavimo) ar dėl pasikeitimų vidinių bankų skolinimo taisyklių. Prieš sudarant sutartį dėl išperkamosios nuomos paslaugos, kliento kreditingumas banke vertinamas tik preliminariai. Pasibaigus nuomos sutarčiai, kredito davėjas gali skolininko finansinę padėtį vertinti griežčiau, todėl galimai reikalautų didesnės pradinio įnašo sumos ar griežčiau vertintų maksimalią pajamų dalį, skiriamą įsipareigojimams vykdyti.

Kliento mokumas, paskolos mėnesinės įmokos ir mėnesinių pajamų santykis bei reikiama minimali pradinio įnašo suma yra preliminariai įvertinami remiantis nuomos sutarties sudarymo metu taikomu reguliavimu ir atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, tačiau kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos priimtų tik pasibaigus nuomos laikotarpiui.

Tad nuomos laikotarpiu taikomos finansavimo sąlygos gali gerokai pasikeisti ir būstą įsigyti klientui gali tapti nebeįmanoma. Taip pat išperkamosios nuomos paslaugos sutartyje gali būti numatyta ir papildomų sąlygų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti visas sudaromų sutarčių sąlygas. Pavyzdžiui, ar paslaugos teikėjas nepasilieka teisės pasibaigus nuomos sutarčiai nuspręsti neparduoti būsto.

Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip. Tokiu atveju klientas patirtų nuostolių dėl būsto įrengimo kaštų ir vidutiniškai apie 100 eurų didesnių nuomos įmokų nei rinkos kaina.

Svarbu atkreipti dėmesį į projekto problemas ir išsiaiškinti apie visą projektą. Atidžiai išnagrinėkite sutartį, mat ten galima rasti ir tokių punktų, kad du kartus kaimynams iškvietus policiją dėl triukšmo, išperkamosios nuomos sutartis gali vienašališku sprendimu būti nutraukta.

Rekomendacijos: Pasitikrinkite, ar bankas duoda paskolą, nes turite pristatyti garantinį laišką, kad jei būtumėte sukaupę 15 proc.

tags: #socialinis #bustas #nemoka #mokesciu #kas #dengia