Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus.
Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą, kuomet kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Svarbu! Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Nedelskite.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius paveldėjimo aspektus, įskaitant įpėdinių eiles, paveldėjimo mokesčius ir kitas svarbias detales, kurias turėtų žinoti kiekvienas, susidūręs su paveldėjimo procesu.
Paveldėjimas Pagal Testamentą ir Įstatymą
Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Testamentas - tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma.
Taigi, jei Jūsų minimoje situacijoje sutuoktinis yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį ir/ar kuriuos sutuoktinis testamente nurodytų kaip paveldėtoją ir/ar paveldėtojus, t. y. Jūsų sutuoktinis galėtų visą savo turtą (išvardinant kokį konkretų turtą ar jo dalį) po savo mirties palikti Jums (sutuoktinei), arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik motinai, gali palikti Jums ir vaikams, arba vaikams ir motinai, trečiajam asmeniui, ir pan. Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą
Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Palikimą pagal įstatymą įpėdiniai priima LR CK 5.11 str.
Svarbu! Pažymėtina, jog antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyta tam tikra tvarka, kurios laikantis sudaroma paveldėtojų eilė:
- Pirma eilė - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- Antra eilė - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- Trečia eilė - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- Ketvirta eilė - palikėjo broliai, seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- Penkta eilė - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- Šešta eilė - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Visi įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis pagal aukščiau nurodytą eilę. Jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė, paveldi antra eilė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Pavyzdžiai, kaip dalinamas turtas po sutuoktinio mirties:
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir abu jo vaikai, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, vaikai lygiomis dalimis po 3/8 (tris aštuntąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikai).
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir vienas iš vaikų, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, o vaikas 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikai).
- Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą, dėl palikimo priėmimo kreiptųsi abu vaikai, tuomet jie turtą paveldėtų lygiomis dalimis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y. vaikai).
Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.
Svarbu! Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Reikalinga teisinė konsultacija?
Paveldėjimo Teisės ir Pareigos
Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais.
Įpėdiniui ypatingai svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.
Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.
Palikimo Priėmimo Termino Praleidimas
Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kuomet asmenys sužino, jog turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau šią žinią jie sužino vėliau nei po 3 mėn. Kitas, dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, manydami, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia.
Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties. Dažnai mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, o toliau gyvena tame pačiame bute/name iki pat savo mirties. Tuomet, mirus antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - įstatymas numato, kad yra du būdai priimti palikimą, jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas: kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba priimti palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Kai palikimas priimamas, praleidus trijų mėnesių terminą jį priimti ir kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą, įpėdinio teisės yra ribojamos, t. y. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y.
Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą, konkretaus įpėdinio elgesį po palikimo atsiradimo, t. y.
Svarbu! Jei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pavėluojama, terminą gali pratęsti tik teismas. Skirtingai nei rašo NT brokerė, paveldėjimo dokumentų tvarkymo procedūros negalima atidėlioti, juo labiau - 20-iai metų. Neturėdamas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, asmuo negalės disponuoti paveldėtu turtu, pvz., jo parduoti, įkeisti, dovanoti.
Aplink Svalbardą – mūsų kelionė į pasaulio kraštą | Arctic Expedition 2025 Trailer 4K
Mokesčiai Paveldėjus Būstą
Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
- Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
-Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Svarbu! Tik notaras gali suteikti išsamią ir kvalifikuotą konsultaciją paveldėjimo klausimais. Reikia įvertinti būstą, ar padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus?