Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.
Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties - tai jautrus ir svarbus procesas, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį. Šioje situacijoje svarbu ne tik tvarkingai išspręsti teisinius formalumus, bet ir užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai perleistas likusiems šeimos nariams.
Apie tai, kaip Lietuvoje tvarkomi paveldėjimo klausimai, advokatė plačiau papasakojo interviu.
Pagrindiniai paveldėjimo principai
Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).
Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
Paveldėjimo schema
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
Pagal teisininko teigimu, paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Lietuvos įstatymai numato, kad mirus vienam iš sutuoktinių, turtas, priklausęs šeimai, yra paveldimas pirmos eilės paveldėtojų. Pirmos eilės paveldėtojai yra likęs gyvas sutuoktinis ir jų vaikai (įskaitant įvaikius).
Mirus vienam iš sutuoktinių, pirmiausia yra atskiriama kito sutuoktinio dalis bendrame turte. Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai bendrai įsigijo namą, pusė jo priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui ir nėra paveldima, o kita pusė yra laikoma mirusiam sutuoktiniui priklausiusia dalimi ir yra paveldima. Taip pat yra ir su transporto priemonėmis, santaupomis, kitu turtu.
Kai nėra sudaryto testamento ir miręs sutuoktinis turėjo vaikų, pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį turto, kita dalis išdalijama vaikams, išskyrus atvejus, kai vaikų yra daugiau nei trys, tuomet sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su vaikais. Jei vaikai yra mirę, tokiomis pat teisėmis jiems priklausančią dalį gali paveldėti anūkai arba proanūkiai.
Pavyzdys, kaip dalijamas turtas, jei miręs asmuo turėjo tris vaikus ir sutuoktinę
Jeigu miręs sutuoktinis vaikų neturėjo, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pusę turto, o likusią dalį paveldi mirusio sutuoktinio tėvai. Kai nėra nei sutuoktinio vaikų, nei tėvų, nei anūkų, nei proanūkių, pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Mirus abiem sutuoktiniams, kaip ir minėjau prieš tai, pirmiausia paveldi jų vaikai, jų nesant - tėvai ir anūkai. Nesant išvardintų artimųjų - paveldėjimo teisė atsiranda seneliams ir proanūkiams, o ir šių nesant - broliams, seserims, proseneliams. Dar tolesnės eilės paveldėtojai yra sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos. Paskutiniai eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
Svarbu suprasti, kad paskesnės eilės paveldėtojai teisę į palikimą įgyja tik tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Niekam nepriėmus palikimo - turtas atitenka valstybei.
Priimant palikimą galioja vienas principas arba jis priimamas visas, arba nepriimamas visai. Kiekvienas paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo, tačiau negali atsisakyti jo dalies. Tiesa, kartais kyla ginčų, kai palikimo atsisakoma kito paveldėtojo naudai tam, kad būtų išvengta asmeninių skolų dengimo iš paveldėto turto. Tokiais atvejais teismas gali įpareigoti priimti palikimą.
Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.
- Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
- Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims.
Testamentas suteikia mirusiajam galimybę nurodyti, kaip turėtų būti paskirstytas jo turtas po mirties. Jei vienas sutuoktinis sudarė testamentą, paveldėjimas vyksta pagal jo nuostatas. Tačiau likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į privalomąją dalį, net jei testamentu nurodyta kitaip.
Kodėl svarbu sudaryti testamentą?
Visgi, testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
Testamente galima kaip nori paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais.
Testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Testamentai nebėra turtuolių reikalas. Dažnu atveju testamentai sudaromi siekiant išvengti artimųjų konfliktų, apsaugoti brangius žmones, kuriems įstatymas nesuteikia paveldėjimo teisės, ar net tokiu būdu atsidėkoti už pagalbą senatvėje. Testamentas yra valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių.
Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai. Kadangi testamentas tvirtinamas notaro, retai paaiškėja, kad jis netinkamai įvertino asmens galėjimą suprasti savo veiksmus ir suformuoti tikrą bei nepriklausomą valią.
Paveldėjimas nepilnamečiams vaikams
Teisę paveldėti turi tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai asmenys. Priimant palikimą nepilnamečiui, jam atstovauja tėvai, globėjai arba rūpintojai. Palikimas tokiu atveju priimamas tik pagal apyrašą (antstoliui sudarius viso turto ir skolų sąrašą) bei įvertinus, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, bus jam naudingas. Notaras, o globos ar rūpybos atveju - teismas, neišduos paveldėjimo teisės liudijimo nepilnamečiui, kuriam palikimas nuostolingas.
Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.
Svarbūs aspektai paveldint turtą
Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, paprastai tai ir būna sutuoktinis. Taigi, negalima atvykti į velionio namus ir reikalauti atiduoti kėdes, gėles ar šaukštus.
Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Minėjau, kad priimant palikimą galioja principas, arba priimamas visas turtas ir visos skolos, arba palikimo atsisakoma. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą.
Jei skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.
Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet įpėdinis nebeatsakys savo turtu. Pavyzdžiui, jei paveldimas namas su paskola ir turtas priimamas be apyrašo, įpėdiniui pardavus namą ir supratus, kad pinigų neužtenka visai paskolai grąžinti, likusią dalį jis turi sumokėti iš savo kišenės. Jei palikimas priimamas pagal apyrašą, realizavus paveldėtą turtą ir pritrūkus pinigų skoloms sumokėti, jų nereikės dengti iš savo kišenės, jos bus nurašomos.
Atkreiptinas dėmesys, kad bankas, suteikdamas paskolą, dažnai reikalauja sudaryti ir draudimo sutartį, kurios pagrindu būtų grąžintas nesumokėtas kreditas bankui paskolos gavėjo mirties atveju. Svarbu išsiaiškinti, ar tokia sutartis sudaryta, bei apie mirtį pranešti bankui bei draudimo bendrovei.
Kaip priimti palikimą?
Siekiant priimti palikimą būtina per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Notarų veiklos teritorijos skelbiamos viešai internete. Palikimas gali būti priimtas ir faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau šiuos faktus paskui tenka įrodinėti teisme, todėl visais atvejais siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Jei paveldėtojai nesikreipia į notarą per tris mėnesius, tai laikoma, kad paveldėjimo atsisakoma.
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas.
Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Jei asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Kokios problemos gali kilti?
Sunkumų kyla, kai yra paveldimos individualios įmonės, ūkininko ūkiai. Tokiais atvejais, jei įpėdinis negali tęsti verslo ar ūkininkauti, gali tekti kreiptis į teismą dėl turto administratoriaus skyrimo, kuris išsaugotų verslą, ūkį arba realizuotų jį.
Taip pat - jei paveldimi ginklai ar kiti daiktai, kuriems reikalingas leidimas, o įpėdinis tokio leidimo neturi, jis privalo pristatyti šiuos daiktus atsakingai institucijai, kad būtų sunaikinami.
Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę.
Mokesčiai
Priimant palikimą yra mokamas atlygis notarui, jei sudaromas turto apyrašas - antstoliui.
Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės.
Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Pagal Lietuvos įstatymus, paveldimas turtas yra neapmokestinamas, jei jį paveldi šeimos nariai - sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Tačiau, jei paveldėtojas nėra šeimos narys arba paveldima pagal testamentą trečiosioms šalims, gali būti taikomi paveldėjimo mokesčiai.
Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Patarimai
Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas, siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Svarbu žinoti esminius niuansus, kad lemtingą akimirką nebūtų pridaryta brangiai kainuojančių klaidų. Šioje srityje patirties turintis teisininkas gali padėti, tačiau svarbu ir patiems žinoti.
Turiu tik vieną patarimą - gerbkite ir mylėkite savo artimuosius gyvus, tuomet po jų mirties gal ir neteks nustebti išgirdus jų valią.