Miškai: Pasaulio Turtas ir Jų Reikšmė

Miškai užima apie trečdalį viso mūsų planetos sausumos ploto. Žmonijos raida taip pat yra neįsivaizduojama be miškų. Pasaulinė miškų diena yra skirta atkreipti žmonijos dėmesį į miškų svarbą mūsų ekonominei, socialinei, ekologinei ir kultūrinei gerovei. Šią dieną taip pat skatinama susimąstyti apie miškus kamuojančias problemas, jų kirtimą ir savaiminį nykimą.

Pasaulio miškų pasiskirstymo žemėlapis.

Miškų Reikšmė

Miškai svarbūs ne tik vargingiausių gyventojų išgyvenimui, bet visoms pasaulio ekonomikoms. Miškai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemoje ir žmogaus gyvenime:

• Gamina deguonį: Medžiai fotosintezės metu absorbuoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Vienas lapuotis per sezoną pagamina tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus.
• Sumažina šiltnamio efektą: Miškai sukaupia didelį organinių medžiagų kiekį, taip mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje. Medžiai iš atmosferos paimtą CO2 „užrakina“ medienoje, lapuose ir dirvoje, kur jis gali būti laikomas šimtmečius.
• Palaiko biologinę įvairovę: Miškuose gyvena ir veisiasi daugybė gyvūnų, vabzdžių ir auga gausybė augalų, kurie kitose ekosistemose negali išgyventi.
• Apsaugo dirvožemį: Miško šaknų sistema stabilizuoja didžiulius dirvos kiekius ir taip apsaugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Prasidėjus potvyniams šaknys padeda dirvai sugerti daugiau vandens - taip sumažinama erozija ir žmonių nuostoliai, nes sulėtėja vandens tėkmės greitis. Miškai taip pat yra svarbūs papildant gruntinio vandens atsargas.
• Mažina taršą: Miškai valo mūsų dirvą, vandenį ir orą. Medžiai iš dirvos gali pasisavinti toksinus savo reikmėms arba juos suskaidyti į mažiau pavojingas chemines medžiagas. Medžiai iš atmosferos sugeria įvairius toksinus, įskaitant anglies monoksidą (smalkes), sieros dioksidą ir azoto dioksidą.
• Vaistų šaltinis: Žmonija iš miškų gauna įvairiausių produktų, pradedant mediena, baigiant paukščių plunksnomis specialiems ritualams. Šiuo metu viena didžiausių miško produktus naudojančių pramonių yra farmacija. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų augalų turinčių gydomųjų savybių nuo vėžio auga tik atogrąžų miškuose.
• Svarbus pajamų šaltinis: Miškų ūkis yra pajamų šaltinis daugeliui žmonių, o malkos - ekologiškas kuras patalpoms apšildyti.
• Sudaro galimybes poilsiui ir turizmui: Miškai yra puiki vieta poilsiui ir turizmui, suteikianti galimybę mėgautis gamta ir grynu oru. Moksliškai įrodyta, jog gyvenimas šalia miško ar vien tik apsilankymas miške skatina kūrybiškumą, gydo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, pagreitina atsigavimą po ligų ir operacijų, skatina medituoti ir lavina atidumą. Tikėtina, jog buvimas miške prailgina mūsų gyvenimo trukmę.

Apvaliosios medienos gamyba, medienos apdirbimas, medienos masės ir popieriaus pramonė sudaro beveik 1 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Skaičiuojama, jog nepiniginė miškų vertė yra 2-3 kartus didesnė: tai ir švarus vanduo, energija, pastogė, vaistai - viską gauname iš miško.

Didžiausi Pasaulio Miškai

Toliau aprašyti didžiausi miškai atrinkti pagal jų dydį, remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis:

1. Rusija, 809 mln. hektarų.
2. Brazilija, 478 mln. hektarų.
3. Kanada, 310 mln. hektarų.
4. Jungtinės Amerikos Valstijos, 303 mln. hektarų.
5. Kinija, 197 mln. hektarų.
6. Australija, 164 mln. hektarų.
7. Kongo Demokratinė Respublika, 134 mln. hektarų.
8. Indonezija, 88 mln. hektarų.
9. Peru, 69 mln. hektarų.
10. Indija, 68 mln. hektarų.

Dėl sparčiai augančios Indijos ekonomikos, kėsinamasi į vis daugiau ir daugiau miškų išteklių, dalis miškų jau yra padalinti į dalis.

Miškų Nykimas

Deja, miškams gresia didelis pavojus. Miškų plotų mažėjimas - viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą. Kasmet iškertama apie 5,2 mln. hektarų miško - tai viena futbolo aikštė per sekundę. Miškų kirtimo tempai vis dar kelia nerimą. Pasaulio mastu per 20 metų (1990-2010 metus) miškų plotų sumažėjo 135 mln. 339 tūkst. ha.

Miškų pažeidimai dėl vėjo ir kenkėjų.

Pagrindinės miškų nykimo priežastys:

• Kirtimas: Medienos gavyba sparčiai auga, ypač silpnosiose šalyse.
• Gaisrai: Miško gaisrai sukelia miško želdinių žūtį.
• Žemės ūkio plėtra: Plečiami žemdirbystės ir gyvulininkystės plotai.
• Malkų naudojimas: Malkos naudojamos būstui šildyti ir maistui gaminti.
• Klimato kaita: Klimato kaitos sukelti padariniai - vėjai, audros, sausros - taip pat kenkia miškams.

Be kirtimo miškai labiausiai kenčia nuo tų pačių klimato kaitos sukeltų padarinių - vėjų, audrų. Jų metu medynai išverčiami, išlaužomi ar kitaip pažeidžiami, išjudinama jų šaknų sistema, dėl to medžiai apsilpsta ir juos puola kenkėjai, ligos. Tačiau daugiausiai miškų Lietuvoje žūsta dėl ligų - apie 50 proc., dėl vėjų, drėgmės pertekliaus, šalnų, sausrų, gaisrų apie 33 proc., vabzdžių kenkėjų apie 20 proc.

Miškų Atkūrimas ir Apsauga

Siekiant išsaugoti miškus, būtina imtis priemonių jiems atkurti ir apsaugoti. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, plynų kirtimų kirtavietės, degavietės ar dėl įvairių priežasčių žuvę medynai turi būti atkuriami dirbtiniu ar savaiminiu būdu ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.

Svarbu:

• Veisti mišrius spygliuočių-lapuočių želdinius.
• Formuoti pamiškes iš vėjui atsparių medžių rūšių.
• Naudoti biologines priemones apsaugai nuo ligų ir kenkėjų.
• Užtikrinti griežtą miškų kirtimo kontrolę.
• Skatinti miškų atkūrimą ir naujų miškų veisimą.

Lietuvoje didelių problemų dėl laiku neatkurtų plynų kirtaviečių, degaviečių ir kitų minėtų plotų kyla nedaug. Miško atkūrimo procesą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba. Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta administracinė atsakomybė už neatkurtą mišką. Be to, Aplinkos ministerija parengė, o Vyriausybė šiuo metu Seimui pateikė ATPK pakeitimo projektą, kuriame numatyta baudas dar padidinti.

Miškininkystė ir Lietuvos indėlis

Miškininkystė - gamybos sritis, užsiimanti miško želdinimu, gerinimu ir augalinių miško išteklių naudojimu. Taip pat - mokslinių tyrimų sritis, tirianti miško želdinimo metodus, miškų ūkio gerinimą.

2011 m. Lietuvoje miškai užėmė 2,17 mln. hektarų. Lietuvos miškingumas - 33,2 proc., tačiau miškai šalies teritorijoje pasiskirstę netolygiai. Miškingiausia - Dzūkija, o mažiausiai miškų turtingas Suvalkijos kraštas.

Per visą miškų atkūrimo ir įveisimo želdinant laikotarpį (nuo XIX a. pradžios iki šių dienų) Lietuvoje pasodinta ar pasėta apie 900 tūkst. ha miško želdinių. Kultūriniai medynai šiuo metu užima 0,5 mln. ha, tai sudaro 24 proc. mišku apaugusio žemės ploto. Lietuvoje veisiami tik žinomos kilmės selekciniai sodmenys.

Lietuvoje jau pasodintas pirmas šimtas hektarų lietuviškos hibridinės drebulės plantacinių miškų, kurių plėtra ilgainiui galėtų prisidėti prie natūralių miškų tausojimo. Pastarąjį dešimtmetį ima dominuoti mišrūs savo rūšine sudėtimi želdiniai, o dėl įvairių priežasčių vis labiau pažeidžiamus eglynus imta keisti lapuočių arba mišriais lapuočių ir eglių želdiniais.

Vieni svarbiausių miškininkų veiklos iššūkių - padidinti ąžuolynų plotus nuo 40 tūkst. ha iki 120 tūkst. ha (maždaug tiek yra miško dirvožemių, tinkamų ąžuolynų auginimui) bei apželdinti įvairius apleistus ir žemės ūkiui nenaudojamus plotus, kurie, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, sudaro apie 170 tūkst. ha. Apželdinus šias žemes, Lietuvos miškingumas padidėtų iki 36 proc.

Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tai paaiškėjo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkams paskelbus kasmetį Aplinkos gerovės indeksą (EPI). Lietuvos ištekliai - plotai ir medienos tūriai - nuolat didėja, kertama daug mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranokstame daugelio kaimyninių šalių miškus.

tags: #miskai #pasaulio #turta