Miško bendrasavininkų teisės Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina piliečių nuosavybės teisę, tačiau privačių miškų savininkai susiduria su tam tikrais apribojimais disponuojant savo turtu. Šiame straipsnyje aptarsime miško bendrasavininkų teises, pareigas, apribojimus ir galimybes, kylančias valdant miško žemę kartu su kitais asmenimis.

Nuosavybės teisės ir apribojimai

Privačių miškų savininkai tikina, jog negali laisvai disponuoti savo turtu ir yra diskriminuojami. Tokios teisės normos piktina miškų savininkus. Jų nuomone, dėl nustatyto 5 ha ploto yra prieštaravimas: šalyje yra daugybė daug mažesnių miško plotelių nei 5 ha, kurie atsirado atstatant nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perkeliant žemes iš vienos vietos į kitą.

Miškų savininkai, turintys pvz. 10 ha miško, negali jo 4 ha dalies atidalinti ir parduoti, o turintys 4 ha mišką, gali jį parduoti. Kyla klausimas, ar tokie savininkai nėra diskriminuojami? Suprantama, kad savininkas, turintis 3 ha miško, gali jį parduoti, o turintis 9 ha, negali pusės ploto atidalinti ir parduoti. Tačiau ribojimas yra nustatytas ne pardavimui, o skaidymui. Žmogiška logika leidžia įžvelgti diskriminaciją.

Anot A. Gaižučio, Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. "Šiuo metu galiojantis MĮ apribojimas atsidalyti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia tai forminti netiesiogiai - notariniu būdu atsidalijama veika, sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų. Nuosavybė pagal CK iš bendros jungtinės tampa bendra daline. Tačiau miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalyti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalijimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų."

Siūlymui skaidyti miškų plotus į mažesnius nei 5 ha sklypus pritarė ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo „čia reikėtų daryti skaidymą, nes žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nėra apribojimų, kiek gali parduoti - 1 a, 10 a ar 5 a. Ir su mišku taip pat galėtų būti. Mišką galėtų leisti smulkinti į mažesnes dalis ir leisti jį parduoti. Juo labiau kad mišką neretai ir paveldi dalimis, vadinasi, jei vienas bendrasavininkis nesutinka, tai kitas jo niekada negalės parduoti.

Tačiau ribojimai yra reikalingi. Kita nuostata, išplaukianti iš miškų valdymo praktikos, yra tinkamai subalansuoti tris pagrindines darnaus ūkininkavimo sąlygas - užtikrinti dirbančiųjų socialinę gerovę, ekologinius veiksnius (gamtininkavimą, ūkininkavimą, gamtos apsaugą, vertybių išryškinimą) ir ekonominę naudą, kuri galima tik tuo atveju, jei miško valdos yra didelės. Kuo didesnės valdos, tuo lengviau subalansuoti.

A. Pivoriūno įsitikinimu, šios nuostatos yra sėkmingai apeinamos arba neįgyvendintos. Tai, kad miško savininkas negali parduoti mažiau nei 5 ha miško, nes turi galimybes apsaugoti nuo ligų ar kenkėjų tik dalį miško - viena iš praktikos išplaukiančių situacijų, kai įstatymo nuostatos veikia prieš gražius tikslus palaikyti gerą ūkininkavimą“, - pabrėžė redakcijos pašnekovas ir pridūrė, jog šį klausimą būtų galima išspręsti panaikinus 5 ir 1,5 tūkst. ha ribojimo nuostatą.

Tačiau, anot Konstitucinio Teismo (KT), miškai yra ypatingas nuosavybės objektas, saugomas Konstitucijos, tvarkomas pagal specifinius reikalavimus, todėl minimalaus dydžio nustatymas yra proporcingas ir atitinka Konstituciją. KT savo nutarime yra pasakęs, jog minimalaus dydžio reguliavimu yra siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams.

Anot LMSA valdybos pirmininkas, ELO viceprezidentas dr. A. Gaižučio, Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. „Šiuo metu galiojantis MĮ apribojimas atsidalyti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia tai forminti netiesiogiai - notariniu būdu atsidalijama veika, sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų. Nuosavybė pagal CK iš bendros jungtinės tampa bendra daline. Tačiau miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalyti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalijimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų.“

Miško žemės padalinimas

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas reglamentuoja miško žemės padalinimą. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai.

Miško valda gali būti dalinama, jei joje yra žemės ūkio naudmenos. Jei pasitaiko toks atvejis tada gali formuojama du sklypai. Vienas būna miško ūkio paskirties, kitas žemės ūkio paskirties. Privati miško valda gali būti atidalinama, kurioje teisėtai pastatytas gyvenamasis namas. Miško valda gali būti atidalijama, jei norima atstatyti buvusią sodybą. Tačiau svarbu paminėti, kad atstatyti sodybą pretenduoti gali tik sodybos buvę savininkai arba įpėdiniai iki trečios kartos.

Išimtys, kada galima dalinti miško valdą:

• Atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda, kuri buvo suformuota atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise.
• Atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.
• Atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas.
• Atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Planuojant dalinti miško žemę yra būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas prašymą leisti pradėti rengti Projektą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti Taisyklių 2 priede nustatytos formos sprendimą leisti rengti Projektą arba atsisakyti leisti rengti Projektą.

Miško pardavimas su bendrasavininkais

Nusprendus parduoti savo mišką, būtina laikytis numatytos privačios miško ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkos. Ją numato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Miškų savininkai sėkmingai parduoda mišką laikydamiesi pardavimo taisyklių ir tokio turto pardavimo rekomendacijų.

Norėdami parduoti mišką, atlikite šiuos žingsnius:

1. Sužinokite savo miško sklypo kadastrinį numerį.
2. Nustatykite miško kainą. Miško kainą nustatyti gali padėti miškininkystės įmonės, kurios gali objektyviai įvertinti miško vertę ar miško kainos skaičiuoklės.
3. Pasirinkite, kaip norite parduoti savo mišką.
4. Suradus pirkėją, susitarus dėl sandorio ir pasirašius preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, NŽT informuoja kaimyninių valdų savininkus, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą mišką.

Jei esate miško savininkas ir miško valdą turite su kitais bendraturčiais greičiausiai kyla ne vienas klausimas. Dažnai tarp bendraturčių kyla nesutarimų. Gana dažnai pasitaiko, kad tokie nesutarimai perauga į teisines procedūras.

Miško pardavimo žingsniai:

Parduoti mišką su bendrasavininkais per UAB "Senas miškas" yra paprasta ir efektyvu. Jų specialistai pasirūpina visais procesais, užtikrindami greitą ir konkurencingą atsiskaitymą bei profesionalią pagalbą visais pardavimo etapais. Norėdami gauti daugiau informacijos ar pradėti pardavimo procesą, susisiekite su UAB "Senas miškas" per kontaktinę formą jų svetainėje arba telefonu +370 682 61641. Gaukite nemokamą konsultaciją ir miško įvertinimą jau šiandien!

Jeigu norite parduoti mišką, kurį turite kartu su bendrasavininkais - tokiu atveju būtinai reikia susisiekti su jais. Pardavimo atveju jie turi pirmumo teisę įsigyti Jūsų miško dalį. Išsikirtimo atveju reikia gauti visų bendrasavininkų sutikimus. Tokiu atveju miško pardavimo darbai bus atliekami teisiškai bei profesionaliai.

UAB Senas miškas perka mišką su bendrasavininkais. Tai procesas, kuomet miško dalys parduodamos bendrasavininkams sutarus dėl sandorio. Ši paslauga yra ypatingai naudinga, nes leidžia greitai ir efektyviai parduoti miško dalis, išsprendžiant sudėtingus nuosavybės klausimus. Miško bendrasavininkystė - tai kai miško valdą turi keli savininkai. Tai dažnai atsiranda paveldėjimo ar kitų teisinių veiksmų metu. Pavyzdžiui, miškas gali būti paveldėtas iš tėvų keliems vaikams ar įsigytas kelių partnerių.

Bendroji nuosavybė

Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.

Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendrosios nuosavybės formos:

• Bendroji dalinė nuosavybė: aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys.
• Bendroji jungtinė nuosavybė: kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos.

Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:

• Teisė gauti pajamas.
• Teisė disponuoti savo dalimi.
• Teisė atsidalinti.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:

• Finansinė atsakomybė.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus.

Dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą? Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Tad galima teigti, kad vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.

Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.

Viršplotis

Jei pasidarote geodezinius matavimus ir yra viršplotis (viršija leistinumo ribas), galite jį išsipirkti iš valstybės. Tačiau niekas Lietuvoje negali priversti asmens sudaryti sandorius prieš jo valią. Jei yra užgrobiama dalis valstybinės žemės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ar savivaldybė praneša pažeidėjui apie tokį faktą ir paprašo tvorą perkelti per nustatyta terminą. To nepadarius minėtos institucijos kreipiasi į teismą su civiliniu ieškiniu, ir prašo įpareigoti savininką perkelti tvorą. Ir tik to nepadarius, sprendimas vykdomas priverstinai, o sąskaita už darbus įteikiama pažeidėjui.

Apie galimybę kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo kadastro duomenų bylos patikrinimo ir žemės sklypo plano suderinimo raštu praneša žemės sklypo savininkui ir nurodo, kad šis per mėnesį nuo pranešimo gavimo raštu praneštų žemėtvarkos skyriui apie sutikimą žemės sklypo ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais arba kad žemės sklypo ploto skirtumo nepageidauja įsigyti nuosavybėn.

Veiksmai nustatant viršplotį:

Jeigu privačios žemės sklypo savininkas nesuderina įsakymo dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypo ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, kompensavimo valstybei pinigais projekto ar per 3 mėnesius nuo pranešimo sumokėti valstybei nustatytą sumą už žemės sklypo ploto skirtumą gavimo nesumoka nurodytos sumos arba žemės sklypo savininkas nepageidauja kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka priima įsakymą dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurią sudaro nustatytas žemės sklypo ploto skirtumas, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

tags: #misko #bendrasavininku #teises