Įsivaizduokime situaciją - sklypo kampe, ten kur tvora, labai tiktų medis ar aukštas krūmas ir jūs pagaliau nusprendėte jį ten ir pasodinti. Tačiau bekasant duobę, kitapus tvoros smalsus kaimynas priekaištauja, kad negalite sodinti jo taip arti. Jūs norite atkirsti, tačiau tiksliai nežinote, ar tai tiesa, nes tuo nesidomėjote. Kokiu atstumu nuo kaimyninės ribos galite sodinti želdinius savo sklype?
Šiame straipsnyje aptarsime naujausius reikalavimus, susijusius su medžių sodinimu šalia sklypo ribų Lietuvoje. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Atstumai nuo Sklypo Ribos
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Jame teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos - planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.
Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų; žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrai.
Jeigu sklypas yra sodo bendrijoje, tuomet reikia vadovautis Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymu.
Sodinant ir auginant medžius ir krūmus sodo sklype būtina laikytis šių reikalavimų.
Mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Kaip išmokyti paauglius spręsti konfliktus - Neringa Martišienė
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Medelių sodinimas Kauno gatvėje
Želdynų Įrengimo ir Želdinių Veisimo Taisyklės
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus.
Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse.
Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Taisyklėse vartojamos sąvokos:
- gyvatvorė - tanki vienos ar kelių eilių krūmų ir (ar) medžių juosta;
- kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Reikalavimai Įrengiant Viešuosius Želdynus
Įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius viešosiose erdvėse, privaloma vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.
Sodmenų kokybės reikalavimų 4.4 ir 4.5 papunkčiuose nurodyti reikalavimai lapuočiams ir spygliuočiams medžiams netaikomi sodinant želdinius valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje visuomeninių akcijų, talkų metu, kai želdinių sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybės vykdomąja institucija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, želdinių sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Medžių ir Krūmų Veisimo Sąlygos
Medžiai ir krūmai veisiami:
- laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius;
- nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais medžiai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
- nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais aukštesni kaip 2 m krūmai veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1,5 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
- nuo pastatų sienų (išskyrus 5.2 papunktyje nurodytą atvejį) medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu;
- nuo pastatų sienų (išskyrus 5.3 papunktyje nurodytą atvejį) krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,5 m atstumu;
- nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
- nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu;
- nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu;
- norint valstybinėje žemėje veisti želdinius šalia privataus gyvenamojo pastato nesilaikant 5.2-5.5 papunkčiuose nurodytų minimalių želdinių veisimo atstumų, želdiniai gali būti veisiami, jei gautas šio pastato savininko (ar bendraturčių) ar valdytojo sutikimas raštu (išskyrus, kai želdinius veisia statinio savininkas (ar bendraturčiai) ar valdytojas);
- lianos, pasodintos priede nurodytu atstumu, ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių gali būti veisiamos, jei gautas šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimas raštu;
- Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu.
Sodinant gatvės želdinius vietoje augusių, netaikomas reikalavimas laikytis atstumų, nurodytų 5.6-5.8 papunkčiuose, jei tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams arba sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų.
Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.
Draudimai Veisiant Medžius ir Krūmus
Medžius ir krūmus draudžiama veisti:
- vietose, kuriose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas draudimas sodinti želdinius;
- valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Sodinant želdinius viešosiose erdvėse nepralaidžioje orui ir vandeniui vietoje arba pertvarkant dangą prie augančių medžių, būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5x1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias, ar ne mažesnes kaip 2 m2 ploto kitos formos aikšteles.
Pertvarkant dangą po medžiais, kurių skersmuo dangos lygyje didesnis kaip 0,5 m, aikštelės kraštas turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno.
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu:
| Nr. | Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|---|
| 1 | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| kitos pusės | 3 | ||
| 2 | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | iš visų pusių | 2 |
| 3 | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | iš visų pusių | 1 |
| 4 | gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| 5 | gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| 6 | lianos | iš visų pusių | 0,5 |
Atsakomybė Už Taisyklių Pažeidimus
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Konfliktų Pavyzdžiai
Konfliktų tarp kaimynų gali kilti įvairių: dėl lojančio šuns, sklindančios garsios muzikos, netvarkos bendro naudojimo erdvėse. Nuosavų namų savininkai susiduria ir su dar viena problema - želdinių, augančių per kelis sklypus. Tokių istorijų viešojoje erdvėje yra buvę nemažai. Žmonės skundžiasi, kad į jų sklypą per tvorą svyra kaimyno vaismedžiai ar kiti medžiai, ir užstoja saulę jų sklype augantiems augalams.
Konfliktas dėl tvoros
Tokie ar panašūs konfliktai tarp kaimynų dėl želdinių nagrinėjami net teisme. Viešai prieinamais duomenimis puslapyje eteismai.lt, vienas tokių kivirčų prieš kelis metus buvo nagrinėjamas Panevėžyje, kai teismas nusprendė įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo pusės į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Konfliktas tarp kaimynų, kaip nurodoma viešai prieinamoje medžiagoje, kilo dėl to, kad atsakovo tujos yra labai aukštos, suvešėjusios, žydi, o lapai, žiedai, šakelės krenta ant ieškovės vejos. Dėl to ji negali nupjauti vejos, genda žoliapjovė, veja nuolat drėgna, ant žolės auga samanos. Nuo tujų susidariusio pavėsio ir drėgmės, augančius serbentus, agrastus, rožes užpuolė įvairios augalų ligos, teko nupjauti kelias obelis, teks išrauti ir vaiskrūmius.
tags: #misko #iveisimo #atstumai #nuokaimyniniu #sklypu