Vasarai įsibėgėjus, miškai vilioja žmones, siūlydami pasidalinti savo turtais - grybais ir uogomis. Kas gali būti skaniau už šviežias bulves su keptomis voveraitėmis ir trintomis uogomis desertui? Tačiau miškas slepia ne tik gėrybes, bet ir netikėtus pavojus.
Saugumas Miške: Patarimai, Kaip Išvengti Pavojų
Kasmet grybų ir uogų sezono metu policija skaičiuoja šimtus pranešimų „iš miško”. Vieni jų kurioziški, kiti nuskamba per visą Lietuvą. Kad jūsų išvyka į mišką būtų saugi, verta laikytis šių patarimų:
- Pasiimkite kompanijoną: Ištikus bėdai ar pasiklydus jausitės ramiau, kolektyviškai orientuotis ir spręsti problemas daug efektyviau.
- Nenutolkite vienas nuo kito: Miške niekada nenutolkite vienas nuo kito toliau nei per 50 metrų. Nuolatos pasitikrinkite, kur yra jūsų partneris.
- Informuokite artimuosius: Jei visgi nusprendėte vykti vienas, visada informuokite šeimos narius, draugus ar kaimynus, nurodydami tikslią ar bent apytikslę vietą, kur jus būtų galima surasti, ir kiek laiko planuojate būti.
- Pasiimkite mobilųjį telefoną: Baimė pamesti telefoną miške gali kainuoti labai brangiai - geriau prieš išvyką pasirūpinkite drabužiais su užsegama kišene. Prieš vykstant pasitikrinkite, ar neišsikrovusi jūsų telefono baterija, jei reikia įkraukite.
- Turėkite aiškiai matomą orientyrą: Visada turėkite aiškiai matomą orientyrą - kelią, sodybą, elektros stulpų liniją - ir neišeikite iš zonos, kurioje jis matomas.
- Pasiimkite vandens: Grynas oras ir vanduo stresinėse situacijose padeda nusiraminti ir geriau įvertinti situaciją.
- Apsaugokite savo turtą: Norėdami apsaugoti savo turtą ir automobilio langus, namuose palikite visus nereikalingus daiktus, krepšius, rankines, pinigines. Vagišiai pamatę krepšį ar rankinę ant automobilio sėdynės nepraleis progos iškulti langą ir pasitikrinti ar juose nėra vertingų daiktų.
Kaimo Sodybų Atgimimas: Nuo Apleistų Trobelės Iki Traukos Centro
Nuošaliuose Lietuvos kaimuose galima rasti ne tik ramybę, bet ir unikalių iniciatyvų, kurios atgaivina vietoves ir pritraukia smalsuolius. Pavyzdžiui, Tervydžių kaime (Rokiškio r., Jūžintų sen.), tarp miškų pasimetusiame kaimelyje, bitininko Lino Jakubonio puoselėjamas retųjų augalų parkas - „Tervydžių kaimo oazė“ ir unikali rankinių kolekcija, kurią surinko Kavoliškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė Nemira Statulevičienė, traukia būrius lankytojų.
Rankinių Kolekcija Tervydžiuose
Nusipirkusi apleistą sodybą, Nemira Statulevičienė pradėjo rinkti rankines, o jos kolekcija tapo tikru traukos centru. Moteris pasakoja, kad kolekcijos pradžia siekia 2014 metus, kai Statulevičių šeima nusipirko sodybą vasaros poilsiui.
„Kartą betvarkydama trobą tarp senų rakandų atradau tarybiniais laikais madingą rankų darbo „tašę“ medinėmis rankenomis, nupintą iš plastmasinių virvių makramė būdu. Buvo gerai išsilaikiusi, tad pagailo ją išmesti - prisiminiau, kad jaunystėje ir pati panašioje nešiojau pirkinius”, - Nemira parodo pirmąją kolekcijos rankinę. Taip ir prasidėjo - aš surandu rankinukus - ir jie mane suranda. Kolekcija augo kaip sniego griūtis nuo kalno“, - juokiasi kolekcininkė.
Nemira kabindavo troboje ant sienų pirmąsias rankines, išdėliodavo ant palangių, tačiau jos sūnūs nebuvo labai patenkinti tokiomis interjero puošmenomis. Dabar gausiausia kolekcijos dalis eksponuojama klėtelėje, kurią vyras suremontavo ir pritaikė rankinių ekspozicijai.
Kolekcijos lobiai sugrupuoti pagal temas, kurių jau susidarė šešiolika, taip pat pagal tekstūrą ir medžiagą. Čia galima rasti „muzikinę“ kolekciją, rankines kelionių tema, rankines-širdeles, rankinukus-liemenėles, megztus ir nertus rankinukus, kailines rankines, prašmatnias vakarines rankines, „rokerių žmonų“ rankines ir daug kitų įdomių eksponatų.
Kadangi sodyba nekūrenama, rudenį atvėsus orams rankinukų kolekciją Nemira parsiveža į namus. O sutemus Tervydžiuose tik drąsūs žmonės gali vaikščioti - sodyboje įtaisytos judesio kameros užfiksavo per kiemą sėlinančias dvi lūšis, atklydusias iš miško.
Alpakų Ūkis „Čiobrelių Rojus“
Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai, po studijų Kaune nusprendę gyvenimą kurti Klaipėdoje, įkūrė pirmąjį alpakų ūkį Lietuvoje - „Čiobrelių rojų”. Iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija kupina itin nepaprastų sudedamųjų detalių, paaiškėjusių tik smagaus pokalbio su Gintare metu.
Pasirodo, sodyba romantišku pavadinimu „Čiobrelių rojus“ tapo pirmuoju alpakų ūkiu Lietuvoje, kuriame įvyko praktiniai mokymai, kaip elgtis esant sunkiam jauniklio atsivedimo atvejui, „Čiobrelių rojuje“ atliktas pirmasis Lietuvoje mokslinis tyrimas siekiant išsiaiškinti alpakų poveikį Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų sveikatai, G. ir T. Tarvydavičiai yra pirmieji šalyje, kurie su savo augintiniais iškeliavo į tarptautinę alpakų parodą... ir dar daug kur kraštiečiai su savo hobiu, virtusiu sunkiu, bet maloniu darbu, yra pirmieji.
Prieš ketverius metus, birželio 1 d., įsikraustėme į šią sodybą, o liepos 11 d. - Kokia buvo artimųjų, draugų reakcija? - Gal jie ir pakalbėdavo, kad mes - truputį pakvaišę, pirkdami tą baisią sodybą. Kai pirmą kartą čia atsivežėme draugus, tai įvyko jau persikraustant, šie klausė ar iš tikrųjų čia ketiname gyventi (juokiasi - aut. past.). Net pavadino šią vietą „Raganos namu“, nes viskas čia atrodė tikrai siaubingai: buvo apaugę dešimtmečiais negenėtais medžiais ir krūmais, keliukas į namus buvo važiavimas vos matomomis provėžomis per pievą ir vedė per mišką.
Šiuo metu ūkyje auginama apie 45 gyvūnus. Daugelį čia atvykusių žmonių sužavi ne tik gyvūnai, bet ir pati vieta: jie pajaučia ramybę, miško aurą, čiobrelių kvapą.
Ūkio šeimininkai dirba patys ir beveik visus gimdymus priima jie. Alpakų sveikatos priežiūros klausimais jie dirba su veterinare Kaune Jurgita Autukaite, kuri specializuojasi alpakų, lamų ir kupranugarių, kitaip tariant - kamelidų priežiūroje.
„Tokių „pirmųjų kartų“ esame turėję ir daugiau. Pavyzdžiui, pernai metais, kartu su Klaipėdos universiteto magistrante Viktorija Jenciūte pirmieji Lietuvoje atlikome mokslinį tyrimą: norėjom įrodyti terapinį alpakų poveikį autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. 10 dienų vaikai lankėsi pas mus ir mes įrodėm alpakų terapinį poveikį. Alpakos suteikia tą raminantį poveikį: maisto kramtymo garsas, švelnus prisilietimas prie vilnos užburia ir padeda nusiraminti, įveikti stresą. Tai yra pirmas Lietuvoje, net pasaulyje, atliktas mokslinis tyrimas būtent apie alpakų terapinį poveikį žmonėms. Planuojam tęsti šią veiklą, kad būtų atlikta dar daugiau, gal ir išsamesnių tyrimų šia linkme, o alpakų terapija būtų pradėta taikyti Lietuvoje, o galbūt net visoje Europoje.
Viena iš ūkio alpakų Revolution laimėjo pirmą kartą Lietuvoje organizuotą alpakų parodą ir buvo pripažinta „Gražiausia ir kokybiškiausia“ alpaka, gyvenančia Lietuvoje. Tarvydavičiai taip pat yra pirmasis alpakų ūkis Lietuvoje, kuris savo gyvūnus vežė į tarptautinę parodą Lenkijoje.
Šeimininkai labai atsakingai žiūrime į veisimą, todėl su veterinare J. Autukaite sukūrė alpakų sveikatos knygelę, vadinamąjį pasą, kurį dabar Lietuvoje jau naudoja visi alpakų augintojai. Tai - pagrindinis dokumentas, kuriame surašyta visa informacija apie gyvūną: jo tėvų linija, unikalus čipo numeris, knygelėje įrašyta, kur gyvūnas išveistas, kiek šeimininkų turėjo, kokie per gyvenimą atlikti gydymai ar tyrimai ir t.t.
Alpakos turi didžiulius ganyklų plotus, o su lankytojais susitinka tik savaitgaliais. Gyvūnams patinka bendrauti su žmonėmis, nes gauna skanukų - morkyčių - ir susitikimai vyksta ribotą laiką - tris dienas per savaitę vos po keturias valandas. Tomis valandomis, kai pas gyvūnus į aptvarus yra įleidžiami žmonės, šeimininkai visada esame šalia.
Savo krautuvėlėje ūkis turi labai daug įvairių gaminių iš būtent jų alpakų vilnos. Vilnos „kelionė“ prasideda pavasarį: prieš vasarą gyvūnai yra nukerpami. Vilna yra rūšiuojama į dvi kategorijas: pirmos ir antros rūšies. Pirmarūšė laikoma ta, kuri nukirpta nuo nugaros ir šonų, o antros rūšies: nuo kaklo, kojų užpakalio. Pirmos rūšies vilna gali būti naudojama siūlams ir iš jų gaminama kažkas, kas yra dėvima arti kūno. Ši vilna yra minkšta, maloni, net septynis kartus šiltesnė, turi termoreguliacinių savybių, tad galima dėvėti ir žiemą, ir vasarą, nekanda, neduria ir t.t. Iš antros rūšies vilnos gaminami, pavyzdžiui padukai į batus įsidėti. Dalį savo alpakų vilnos siunčiame į Vokietiją, o jie grąžina mums produktą. Iškaršus vilną galima siūti apklotus ar pagalves. Kai kurie produktai, kurių negalime pagaminti Europoje, pas mus atvažiuoja iš Peru. Ne, tai jau būna ne mūsų alpakų vilnos - į Peru jos nesiunčiame. Labai didelę dalį vilnos panaudojame edukacinėms programoms įgyvendinti: rudenį ir pavasarį atvyksta mokiniai, kuriems pasakojame...
Apibendrinant, miško sodybos gali tapti ne tik ramybės oazėmis, bet ir unikalių verslų, pritraukiančių lankytojus, vieta. Svarbu nepamiršti saugumo miške ir atsakingai elgtis su gamta.
