Miško sklypo atidalijimas: įstatymai, reikalavimai ir procesas Lietuvoje

Turbūt ne vienam miško žemės bendraturčiui teko susidurti su klausimu, kaip reiktų padalinti miško žemę, kokie įstatymai reglamentuoja tokių veiksmų atlikimą ir kur reikėtų kreiptis dėl miško žemės padalinimo. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo atidalijimo ypatumus miškų ūkio paskirties žemėje, įstatymus, reglamentuojančius šį procesą, ir reikalingus dokumentus.

Lietuvoje miško pardavimas yra atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik tinkamo pasiruošimo, bet ir supratimo apie teisinius, ekonominius bei ekologinius aspektus.

Sklypo Padalijimo Būdai

Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami.

Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti. Yra keletas būdų, kaip tai galima padaryti:

• Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Tai pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
• Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
• Žemės sklypo atidalijimas: Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo Ar Atidalijimo Eigą?

Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.

Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.

Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.

Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.

Jei yra planuojamas sklypo padalijimas pirmiausia reiktų teikti prašymą per ŽPDRIS (www.zpdris.lt) sistemą. Kad galėtumėte užpildyti prašymą Jums bus reikalingas El. parašas arba galimybė naudotis el. bankininkyste.

Užpildžius prašymą ir sulaukus leidimo vykdyti sklypo padalijimą, bei gavus projektavimo reikalavimus galite kreiptis į tokias paslaugas atliekančius projektuotojus dėl žemės sklypo padalijimo projekto rengimo. Šie sklypo padalijimo projektai techniškai vadinami formavimo ir pertvarkymo projektais.

Miško Žemės Padalijimo Ypatumai

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai“.

Visų pirma, miško žemė gali būti skaidoma į mažesnes nei 5 ha dalis tuo atveju, jei atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

Antra, gali būti atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šiuos teikiančius naudą plotus. Šiuo atveju formuojami du - miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties - žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas.

Priimtais įstatymo pakeitimais nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais:

1. valstybinės svarbos objektams įrengti;
2. inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3. visuomeninės paskirties, bendrojo viešojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4. naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5. krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;
6. atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
7. buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka;
8. gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9. teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Trečia, gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas.

Ketvirta, gali būti atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Atsidalinus valdą pagal trečią ir ketvirtą punktus, privaloma miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Planuojant dalinti miško žemę yra būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas).

Žemės Sklypų Formavimo Ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Ir Įgyvendinimo Taisyklėse

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas prašymą leisti pradėti rengti Projektą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti Taisyklių 2 priede nustatytos formos sprendimą leisti rengti Projektą arba atsisakyti leisti rengti Projektą.

Gavus leidimą prašymą pateikęs asmuo ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti projektą išdavimo.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sąlygų išdavimą, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas planavimo sąlygoms parengti.

Žemės Sklypų Formavimo Ir Pertvarkymo Projektai Atliekami:

• Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.
• Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas).
• Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas).
• Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas).
• Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo.
• Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.

Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip:

• 0,04 ha (400 m2) ploto kitos paskirties žemės sklypo;
• 0,3 ha (3000 m2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo;
• 0,5 ha (5000 m2) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su sąlyga, kad po amalgamavimo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha (50000 m2).

Reikalingi Dokumentai

• Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas).
• Nekilnojamojo turto registro išrašas.
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduoti leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Žemės Sklypo Performavimo Bei Pertvarkymo Projekto Iniciatoriumi Gali Būti:

• Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai).
• Projekto iniciatorius taip pat gali būti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Poreikis - formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas.
• Savivaldybės tarybos direktorius. Tokiu atveju, kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas.

Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama kreiptis individualiai. Atsakysime į visus iškilusius klausimus bei padėsime suprasti, kaip yra atliekami žemės sklypo performavimo ar pertvarkymo projekto darbai.

Žemės Sklypų Formavimo Etapai

• Gaunamas leidimas ir reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
• Sudaroma sutartis rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
• Rengiama žemės sklypo topografinė nuotrauka, jeigu taip yra nurodyta reikalavimuose.
• Projekto grafinės ir tekstinės dalies rengimas.
• Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.
• Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Žemės Sklypų Formavimo Ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Terminai

• Topografinė nuotrauka (jeigu nurodyta reikalavimuose) - nuo 2 iki 4 sav.
• Projekto sprendinių brėžinio ir aiškinamojo rašto (grafinės ir tekstinės dalies) rengimas ~10 d.d.
• Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas, tvirtinimas, įsakymo rengimas - kiekvienas etapas po 10 d.d.
• Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai ~2 mėn.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, terminus reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Kaimo Plėtros Žemėtvarkos Projektai

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai dažnai rengiami ir naudmenų pakeitimui - miško įveisimui žemės ūkio paskirties žemėje. Tokiu atveju sklypas turi atitikti šiuos kriterijus,kur įveisimas galimas:

• žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas ne didesnis kaip 32;
• žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas didesnis kaip 32, jeigu miškas įveisiamas: požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas;
• žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo;
• apleistuose, kuriuose daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose;
• žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti.

Žemės Sklypo Padalijimo Ar Atidalijimo Kaina

Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t., todėl rekomenduojame kreiptis į GEOMETRA profesionalus ir sužinoti apie tai išsamiai įvertinant Jūsų turimą sklypą ir pertvarkymo tikslus.

Kiti Svarbūs Aspektai

Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.

Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Yra tam tikri apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, tačiau šie apribojimai netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos.

Žemė, reikalinga specialioms pavienėms ar teritorinius kompleksus sudarančioms gamtos vertybėms ir (ar) kultūros paveldo objektams ir vietovėms apsaugoti ir visuomenės poreikiams tenkinti, iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.

Kadastriniai Matavimai

Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tai tikslieji žemės matavimai, kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai. Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.

Žemės Sklypų Kadastrinių (Geodezinių) Matavimų Veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai.

Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Todėl bet kokie inventorizacijos procesai turi būti atlikti teisingai.

Jei miško žemės plotas yra įregistruotas remiantis nepagrįstais ar klaidingais inventorizacijos duomenimis, tai gali lemti neteisėtų administracinių sprendimų panaikinimą. Imantis šių veiksmų, žemės savininkai gali užtikrinti savo teisių apsaugą ir išvengti nesusipratimų, susijusių su žemės sklypo naudojimo galimybėmis.

Sklypo Paskirties Keitimas

Norite pirkti sklypą ir nežinote, ar galėsite pakeisti sklypo paskirtį? Greičiausias būdas tai patikrinti - išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą. Jei sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Jei turite įsigiję sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį, o būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento. Tuo tikslu turite kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Prie prašymo reikia pridėti žemės sklypo ir pastatų nuosavybės dokumento kopijas, žemės sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planą, ištrauką iš bendrojo plano ir kitus aktualius dokumentus. Savivaldybės administracija išnagrinės prašymą ir priims sprendimą dėl paskirties pakeitimo.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

tags: #misku #istatymas #atidalijimas #sklypu