Straipsnyje apžvelgiama nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės "M.M.M. projektai" veikla, projektai ir atsiliepimai apie juos. Taip pat nagrinėjama būsto rinkos situacija Vilniuje ir kitose Baltijos šalių sostinėse.
"M.M.M. Projektai" Veikla ir Projektai
Buvusią pramoninę teritoriją Saltoniškių gatvėje Vilniaus Žvėryno mikrorajone plėtojanti bendrovė "M.M.M. projektai" pasirašė sutartį su "Danske Bank" dėl dar vieno naujai projektuojamo, apie 15.000 kv. m biuro statybos. "Danske Bank" iš nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės "M.M.M. projektai" išsinuomojo 12.000 kv. m biurų pastatą, kurį plėtotoja įsipareigojo pastatyti iki 2017 m. pabaigos pagal banko reikalavimus.
Bendrovė taip pat sutvarkys su sklypu besiribojančią Neries pakrantę - ji šiuo metu apleista, o įgyvendinus projektą čia atsiras dviračių bei pėsčiųjų takai, suoliukai, ji taps atvira visuomenei. Anot R. Grucienės, visi pastatai bus A+ energinės klasės, verslo centras bus plėtojamas laikantis BREEAM standartų. Daugiabučiai bus plėtojami laikantis žaliųjų pastatų filosofijos.
Daugiabučių Kompleksas Prie Vingio Parko
Tuo metu dėl daugiabučių ir biuro komplekso, kurį buvusioje „Velgos“ gamybinėje teritorijoje statys „M.M.M projektai“, jau kiek aiškiau. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo „M.M.M projektų“ gyvenamojo būsto projektų direktorė Rūta Grucienė, kompleksą sudarys 4 gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalai, kuriuose iš viso planuojama įrengti 650 butų, ir beveik 15 tūkst. kv. m ploto verslo centras.
Kompleksą projektuoja dvi architektų bendrovės: „Cloud architektai“ ir „A4 Architektai“. Kompleksas bus plėtojamas keturiais etapais, statybos darbų pradžia numatoma 2020 m. II pusmetį ir truks maždaug 5 metus. „M.M.M. projektai“ į keturis gyvenamuosius kvartalus, verslo centrą bei infrastruktūrą planuoja investuoti virš 100 mln. eurų - šiam multifunkciniam kompleksui bus sukurta atskira infrastruktūra su gatvėmis ir poilsio zonomis.
Visi butai projektuojami su erdviais balkonais ir terasomis, daugiabučių kiemai bus uždari, o parkingas įrengtas po žeme. Žadama, kad pirmuoju etapu statomi komplekso butų kaina svyruos apie 1766-3796 eurų už 1 kv. m.
Daugiabučių prie Vingio parko vizualizacija
Kaip jau skelbta, 2019 m. lapkritį „Akropolis Group“ ir „M.M.M. projektai“ pristatė savo idėjas dėl būsimų statymų Vilniaus miesto savivaldybės vadovybei. Be kita ko, susitikime aptarti ir su komplekso atsiradimu susiję infrastruktūriniai pokyčiai.
Kaip skelbta savivaldybės pranešime, naujų statybų vietoje reikalingi eismo pakeitimai, kurie užtikrins nepertraukiamą eismą Geležinio vilko gatve, įrengiant reikiamą įvažiavimų į teritoriją iš aplinkinių gatvių tinklo kiekį, sudarant sąlygas į planuojamą objektą atvykti ir viešuoju transportu. Komplekso projekto rengėjai esą ieškos sprendinių, kaip užtikrinti patogų ir saugų pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą tarp Vingio parko ir Naujamiesčio, įrengiant pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką per Geležinio vilko gatvę, taip pat numatant kokybišką pėsčiųjų ir dviratininkų patekimą į parką nuo Gerosios Vilties gatvės.
Taip pat komplekso teritorija turėtų būti pritaikyta gyventojų rekreacijos reikmėms, sukuriant ir žaliąsias erdves, pasodinant numatytą želdynų kiekį. Turi būti didelis dėmesys ir Neries upės krantinei. Išsakytas miesto lūkestis, kad ties objektu turėtų būti sutvarkyta Neries krantinė, kuri turi darniai susisieti su Vingio parko takų sistema ir planuojamu Užvingio tiltu.
Prabangūs Butai Prie Bastėjos
Projektinius pasiūlymus „B.O.K. projektai“ užsakymu parengė „Viltekta“. Juose nurodoma, kad Bokšto gatvėje 21A, 1473 kv. m ploto sklype kils trys namai, vienas bus rekonstruojamas. Beveik 2 tūkst. bendro ploto daugiabučiuose ketinama įrengti 7 butus. Registrų centro duomenimis, „B.O.K. projektai“ valdo „M.M.M. projektai“.
Planuojamas daugiabučių aukštingumas - 2 aukštai ir mansarda, o po žeme turėtų atsirasti 15 automobilių stovėjimo vietų. Kiekviename name planuojama po 2 butus, pirmame korpuse - vienas.
M.M.M. projektai prie Bastėjos
Sklype, kuriame planuojamos statybos yra statiniai, įtraukti į nekilnojamojo kultūros vertybių registrą. „Sklype planuojama rekonstruoti ir pritaikyti gyvenamajai paskirčiai esamą kultūros paveldo objektą - administracinį pastatą, kuris yra kultūros paveldo registre registruotas kaip Statinių komplekso pirmas namas. Rekonstrukcijos metu planuojama nepažeisti šio statinio vertingųjų savybių - pastate projektuojama naujos konstrukcijos (esamos yra neišlikusios), siekiant įrengti mansardą keičiamas neautentiškas stogas. Šiame projekte taip pat planuojama numatyti statinių komplekso tvoros su vartais tvarkymą bei išsaugojimą“, - rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Architektai nurodo, kad dėl netipinio architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu sklypo, vystytojams buvo pasiūlyta karpytų perimetrinio reguliaraus tūrių užstatymą sklypo vakarinėje pusėje, o rytinėje palaipsniui pereina į laisvesnį užstatymą. „Esminė projekto idėja - sukurti niuansišką mandagų santykį tarp senos ir naujos architektūros, naujais tūriais pabrėžiant senųjų tūrių formą ir išraišką, o kuriamuose statiniuose suprojektuojant bekompromisines erdves kokybiškam gyvenimui“, - nurodoma dokumente.
Įmonė daugiabučių rūsyje projektuose yra numačiusi ne tik automobilių stovėjimo vietas, bet ir SPA, poilsio/sporto erdvę. „Antžeminėse pastatų dalyse numatomi dideli butai. <...> Visi butai planuojami su lodžijomis arba privačiais kiemeliais“, - rašoma projektiniuose pasiūlymuose. Kieme numatoma įrengti želdynus, poilsio ir vaikų žaidimų erdves.
Būsto Rinkos Apžvalga Baltijos Šalyse
Dažnai lyginame, kaip gyvename mes ir mūsų kaimynai, kurių istorinė patirtis ir starto pozicijos buvo iš esmės tokios pat. Lyginame atlyginimus, įvairių prekių kainas ir kitus dalykus, tad kodėl nepalyginus ir namų, kuriuose gyvename? Žurnalas „Investuok“ su NT rinkos ekspertais ir plėtotojais kviečia pasižvalgyti po Baltijos šalių sostinių Rygos ir Talino būsto rinkas: kokios tendencijos vyrauja šiuose miestuose, kuo mes panašūs ir kuo skiriamės nuo kaimynų?
Išgirdę, kad Talino gyventojas už vidutinį metinį atlyginimą gali įpirkti maždaug 8 kv. m buto, o vilnietis tik apie 6,5 kv. m, tikriausiai nenustebsite, nes ne vieno lietuvio galvoje susiformavo stereotipas, kad šiauriniai kaimynai mus lenkia daugelyje sričių. Atlyginimais taip pat. O ką pasakytumėte išgirdę, kad maždaug tiek pat, kiek estai, gali įpirkti ir Latvijos sostinės gyventojai, nors jų algos panašios į mūsų?
Ekonomikos ir būsto rinkos apžvalga: palūkanos, pajamos, gyventojų nuotaikos | CORE 2025
Žurnalui „Investuok“ komentuodamas būsto rinkos situaciją Rygoje, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžia, kad vienas iš veiksnių, turinčių įtakos kainoms, yra tai, kad Talino ir Vilniaus gyventojų skaičius nuolat auga, tad būsto paklausą augina tiek vidinė, tiek tarptautinė migracija, o Rygos gyventojų skaičius vis dar traukiasi. Vis dėlto tiek senos statybos, tiek naujų ir renovuotų butų kainų augimas pastaruoju metu įsibėgėja ir Latvijos sostinėje.
Būsto Įperkamumas Baltijos Šalių Sostinėse
NT kompanijos „Arco Real Estate“ duomenimis, vien per 2019 m. sausį-rugsėjį butai „serijiniuose daugiaaukščiuose“ Rygoje pabrango 2,7 %. Remdamasi šios kompanijos duomenimis Latvijos žiniasklaida skelbia, kad 2019 m. rugsėjį vidutinė tokių butų kv. m kaina siekė 818 Eur/kv. m ir buvo 7 % aukštesnė nei 2018 m. pradžioje. Bet vis dar perpus mažesnė negu prieš krizę - 2007 m. viduryje neremontuoto „serijinio“ buto kaina šiame mieste siekė 1620 Eur/kv. m.
| Miestas | Vidutinė buto kaina (€/kv. m) | Pokytis per metus (%) |
|---|---|---|
| Ryga | 818 | 7 |
| Vilnius | ~1700-3800 (naujos statybos) | *Duomenų apie bendrą vidurkį nėra |
| Talinas | ~2040 | *Duomenų apie pokytį nėra |
„Vilniuje beveik 40 % visų būsto sandorių tenka naujos statybos butams, kurie yra aukštesnės kokybės ir vidutiniškai gerokai brangesni. Taline kas ketvirtas įsigyjamas butas yra naujos statybos, o Rygos būsto rinkoje dominuoja pigesni sovietiniai butai“, − sako V. Šimkus. Kadangi atlyginimai panašūs, būsto įperkamumas Latvijos sostinėje ir atrodo didesnis. Taigi rygiečiui butą Rygoje įpirkti lengviau negu vilniečiui Vilniuje tik jei jis perka senos statybos būstą.
„Lietuva laiku vykdo Europos Sąjungos direktyvas - jei buvo nurodyta, kad tais metais reikia pereiti prie A energinės klasės, o tais - prie A+, mes taip ir darome. Statome energiškai efektyvesnius namus, kurie yra šiek tiek brangesni. O Latvijoje, kaip neseniai įsitikinau kalbėdamasis su kolegomis, tokios prievolės nėra arba į tai žiūrima pro pirštus - statomi ir A energinės klasės namai, bet tebedominuoja nauji B energinės klasės daugiabučiai“, - sako S. Vagonis.
Rygos Būsto Rinkos Potencialas
Anot žurnalo „Investuok“ pašnekovų, Rygos būsto rinkos potencialas gana aukštas. „Per pirmąjį šių metų pusmetį Rygoje komisijai patvirtinti perduota apie 700 naujų butų. Planuojama, kad iš viso bus perduota patvirtinti 1950 butų. Maždaug tokia yra ir reali naujų butų paklausa - apie 2 000 naujų butų per metus. O iš viso per metus Rygoje sudaroma daugiau kaip 7 000 būsto sandorių“, - sako NT bendrovės „Resolution“ Būsto projektų grupės vadovas Algirdas Navickas ir primena, kad Vilniuje per metus sudaroma daugiau kaip 9 500 sandorių.
Pasak jo, 2020 m. Rygoje rinkai planuojama pasiūlyti apie 1 300 naujų butų, o artimiausių kelerių metų plėtotojų planuose - dar daugiau kaip 5 000 butų. Į klausimą, kodėl latviai atsilieka tiek nuo mūsų, tiek nuo estų, pašnekovai atsako, kad Rygos būsto rinkos plėtrą gerokai pristabdė Latvijoje taikomi būsto hipotekos apribojimai, NT mokestis ir dar nuo krizės laikų besitęsiantys gyventojų vargai.
Kita priežastis - būsto kainos iki šiol yra apie 40 % mažesnės negu burbulo metais. Lietuvoje nemažai žmonių keičia seniau įsigytą būstą į naują, o Latvijoje dominuoja nauji pirkėjai.