Lietuvos žydų istorija nacių okupacijos metais - tai bene pats dramatiškiausiais ir tragiškiausias tarpsnis. Kaip ir kitų vietovių žydai, jie buvo identifikuojami, izoliuojami, konfiskuojamas jų turtas, naikinami per žudynių operacijas.
Žydų deportacija Lietuvoje
Žydų bendruomenės Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo
Žydai iki Antrojo pasaulinio karo ne vieną šimtmetį buvo neatsiejama Lietuvos dalis. Nuo įsikūrimo mieste žydai vertėsi smulkiąja prekyba, amatais, kita veikla. Daugeliu atvejų žydai turėjo teigiamą poveikį vietos ekonomikai. Turtingesnieji valdė krautuves, bravorus, smukles. Žydų atstovai buvo renkami į savivaldybės tarybas ir rūpinosi savo bendruomenės reikalais, aktyviai dalyvavo visuomeninių organizacijų veikloje.
Nuo XIX a. žydai turėjo religinės paskirties pastatų - beit midrašą ir sinagogą. Didelės dalies žydų kultūrinis ir socialinis gyvenimas buvo susijęs su „Makabi“ bei „Hapoel“ organizacijomis, Sionistų socialistų partija ir kitomis sionistinėmis organizacijomis. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940) žydai gyveno visavertį ekonominį, kultūrinį ir politinį gyvenimą.
Žydų skaičius Pasvalyje
Pirmieji Pasvalio žydai istoriniuose šaltiniuose paminėti XVI amžiuje. 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, iš 3 050 pasvaliečių 1 590 buvo žydų tautybės, pastarieji sudarė apie pusę miesto gyventojų. Pirmojo pasaulinio karo metais jų skaičius sumažėjo, 1915 m. caro valdžia Lietuvos žydams įsakė trauktis į Rusijos gilumą. Po karo atgal sugrįžo tik maža dalis bendruomenės. 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Pasvalyje gyveno 748 žydų tautybės žmonės, arba trečdalis visų miestelio gyventojų. Iki 1941 m. jų skaičius dar nežymiai išaugo.
Žydų verslas Palangoje
1931 m. iš 54 Palangoje veikusių verslo įstaigų 30 priklausė žydams. Šios tautybės žmonių čia gerokai sumažėjo po 1938-ųjų metų gaisro, kuris sunaikino apie 300 pastatų, iš kurių 120 buvo gyvenamieji namai. Didelė jų dalis stovėjo žydų kvartale, kuris buvo susiformavęs rytinėje dabartinės Vytauto gatvės pusėje ir ėjo nuo buvusios autobusų stoties, kuri veikė Kretingos gatvėje, iki dabartinės Žvejų gatvės. Netekę namų, turto, dalis žydų iš Palangos išvyko.
Holokaustas Lietuvoje
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, vokiečių kariuomenė Pasvalį užėmė jau birželio 26 d. Su nacių okupacija prasidėjo bene pats dramatiškiausiais ir tragiškiausias Lietuvos žydų istorijos tarpsnis. Biržų apskrities Pasvalio valsčiaus žydų žūtis buvo vienas Holokausto Lietuvoje fragmentų.
Kaip ir kitų vietovių žydai, jie buvo identifikuojami, izoliuojami, konfiskuojamas jų turtas, naikinami per žudynių operacijas. Daugiausia buvo žudomi žydai vyrai, įtariami bendradarbiavę su sovietų režimu arba vertinami kaip naciams pasipriešinti galintys asmenys. Aukomis tapo ir žydės moterys, kurių žuvo gerokai mažiau nei vyrų.
Žudynės Žadeikių miške
Pasvalio pagalbinės policijos nariai žydus pradėjo suiminėti jau nuo 1941 m. liepos 4 d. ar net anksčiau. Visi Lietuvos provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir izoliavimo stovyklas. Pasvalio miesto valdžios nurodymu aptverta teritorija apėmė visą Palėvenės gatvę, Biržų gatvės atkarpą ir dabartinės Vytauto Didžiojo aikštės prieigas. Visiems žydų tautybės miestiečiams įsakyta kraustytis į getą, o lietuviams - atlaisvinti reikiamus būstus.
Pasvalio gete apgyvendinti miesto ir aplinkinių valsčių žydai buvo nužudyti 1941 m. rugpjūčio 26 d. Visiems liepta pasiimti vertingesnius daiktus, nes melagingai pranešta, jog teksią kraustytis į darbo stovyklą Papyvesiuose. Moterys ir vaikai buvo sušaudyti ir užkasti vienoje duobėje. Paskui už kelių šimtų metrų kitoje duobėje nužudyti žydai vyrai.
Vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje vado SS štandartenfiurerio Karlo Jėgerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodyta, kad per 1941 m. rugpjūčio 26 d. masinių žudynių operaciją Žadeikių miške buvo sušaudyti 402 žydai vyrai, 738 žydės moterys ir 209 žydai vaikai, iš viso - 1349 asmenys. Šioje žudynių vietoje žuvo ne tik iš Pasvalio, bet ir iš Joniškėlio, Pumpėnų, Saločių, Krinčino, Daujėnų, Papilio ir Vabalninko miestelių suvežti žydai.
2023 m. lapkričio 10 d. buvo pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti.
Žydų žudynės Lietuvoje
Žudynės Palangoje
Antrojo pasaulinio karo metais Palangą, buvusią Vokietijos ir Sovietų sąjungos pasienio zonoje, vokiečiai (jų XXVI korpuso 291 divizija) užėmė 1941 m. birželio 22 dieną. Užėmę Vokietijos-Sovietų sąjungos pasienio zoną, naciai, siekę įtikinti Trečiojo reicho valdžią ir Vermachto vadovybę, kad „žydų problemą“ reikia spręsti vykdant genocidą, jau trečiąją okupacijos dieną pradėjo Palangos žydų naikinimo operaciją.
1941 m. birželio 24 d. vokiečių kareiviai ir vietiniai smogikai per 4 valandas suėmė visus nespėjusius iš Palangos ir jos apylinkių pasitraukti žydus ir suvarė juos prie autobusų stoties. Vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir kartu su sulaikytais buvusiais sovietinės valdžios atstovais uždaryti Palangos sinagogoje. Moterys ir vaikai (iš viso apie 200 žmonių) buvo uždaryti Vilimiškės dvarui priklausiusioje Valteriškės daržinėje.
Palangos žydų sinagogoje laikytus suimtus žydus naciai antrąją dieną po suėmimo (birželio 25-ąją) išvarė „tvarkyti sudegusios pionierių stovyklos. Birželio 29 d. iš Tilžės atvyko saugumo policijos ir saugumo tarnybos operatyvinis būrys, pavaldus operatyvinės grupės A viršininkui brigadenfiureriui Valteriui Štalekeriui (Walter Stahlecker). Jis įsakė pradėti žydų likvidavimą pietinio Lietuvos pasienio ruože. Šis būrys, padedamas lietuvių partizanų, birželio 29 d. už Birutės kalno sušaudė 111 Palangos žydų, daugiausia vyrų.
Birželio 24 d. suimtas žydes moteris ir vaikus laikinai paliko gyvus. Jiems 1941 m. birželio paskutinėmis ir liepos pirmosiomis dienomis Valteriškėse buvo įkurtas laikinasis getas (darbo stovykla). Getas veikė iki rudens. Į Palangą vėl atvykus Tilžės saugumo policijos ir saugumo tarnybos operatyviniam būriui, Valteriškių gete buvusių žydų moterų ir vaikų žudynės prasidėjo spalio 12 d.
Holokausto liudijimas: Lietuvos žydų žudynės
Žudynių vieta buvo pasirinktas Kunigiškių miškas. Spalio 12 d. naciai, Vilimiškės gete buvusiems žydams pasakė, kad juos perkels gyventi į kitą vietą, susodino juos į sunkvežimius ir išvežė į Kunigiškių pusėje buvusį tuo metu vadintą Stalino ūkį - Kunigiškiuose prie žvyrduobių buvusią akmens skaldyklą. Pasak jų, iš nevilties klykiančios moterys buvo sušaudytos, o dalį vaikų budeliai tiesiog žiauriai nužudė - paimdavo vaikus už kojų ir, įsiūbavę juos, trenkdavo galva į čia augančias pušis, o tada įmesdavo į duobę.
Žydų likimas Vištytyje
Vištytyje žydų klausimas buvo sprendžiamas jau antrąją karo dieną - visiems žydams įsakyta rinktis prie vokiečių komendantūros ir registruotis. Po kelių dienų visi šios tautos atstovai turėjo pasidaryti ir nešioti šešiakampes geltonas žvaigždes. Prasidėjo žydų vyrų gaudynės. Kadangi sinagoga po bombardavimo buvo sugriauta, tai visi buvo sugrūsti į Vištyčio aikštėje esantį didžiulį mūrinio namo rūsį. Čia pasibaisėtinomis sąlygomis, be maisto ir vandens vyrai buvo laikomi iki 1941 m. liepos 14 d.
Atminimo įamžinimas
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Klaipėdoje imta tvarkyti sovietmečiu sunaikintas žydų kapines. Ten pasodinta tujų alėja primena žmones, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus, juos slėpė ir maitino. Atrastos antkapių liekanos įmūrytos žydų genocido aukų atminimo sienoje.
2017 m. sausio 4 d. Palangos parko naujosios dalies pietvakarinėje pusėje, netoli jūros, tako, einančio palei kopas Klaipėdos pusėn, simbolinėje žydų vyrų masinių žudynių, vykusių 1941 m. birželio 27 d., vietoje, buvo pastatytas didelis rausvos spalvos granitinis akmuo, ant kurio žydų ir lietuvių kalbomis užrašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus.
Paminklai ir atminimo lentos
- Daržų gatvėje, kur stovi keturių žvaigždučių viešbutis „Euterpė“, įrengta atminimo lenta su užrašais lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis primins šioje vietoje daugiau kaip 60 metų veikusią didžiausią Klaipėdos sinagogą.
- Ant Ilgojo kalno buvo įrengtas memorialas fašizmo aukoms atminti (projekto autorius - architektas Vladas Mačys). Čia pastatyta skulptoriaus Roberto Antinio (sūnaus) skulptūra, įrengta stela.
- Atgimimo laikais Vištyčio kapinėse pastatytas memorialinis akmuo su įrašu jidiš ir lietuvių kalbomis: „Šioje vietoje guli Vištyčio žydų vaikų, moterų ir vyrų, kuriuos nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 VII-IX žiauriai nužudė, palaikai. Vištytis.
Šiandien, siekiant išsamesnio ir visapusiškesnio istorijos pažinimo, maksimaliai apribojamos galimybės ja manipuliuoti. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija.