Kaip tapti geru mokiniu: patarimai ir strategijos

Pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie mokinių gerovę, jų psichologinę sveikatą ir akademinius pasiekimus. Būti geru mokiniu yra daugiau nei tik gauti gerus pažymius. Tai apima įvairius aspektus, pradedant nuo pasiruošimo pamokoms ir baigiant gebėjimu bendrauti su mokytojais bei bendraklasiais. Šiame straipsnyje aptarsime esminius patarimus ir strategijas, kurios padės jums tapti sėkmingu ir motyvuotu mokiniu.

Individualaus dėmesio svarba

Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių motyvaciją ir mokymosi rezultatus, yra individualaus dėmesio trūkumas mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus - turi skirtingus gebėjimus, interesus ir mokymosi stilių. Individualus dėmesys leidžia mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir pritaikyti mokymo metodus taip, kad jie būtų veiksmingi. Jei mokytojai galėtų skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, jie pastebėtų silpnąsias vietas, suteiktų reikiamą pagalbą ir skatintų stiprybes. Tai ne tik padėtų gerinti akademinius pasiekimus, bet ir kurtų palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi vertinamas ir suprastas.

Vis dėlto realybėje dažnai susiduriama su situacija, kai individualus dėmesys kiekvienam mokiniui tampa beveik neįmanomas dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse ir didelės mokytojų darbo apimties. Mokytojai yra priversti dirbti su 25-30 ar net daugiau mokinių vienu metu, be to, jie turi atlikti daug kitų administracinių ir tiesioginių pedagoginių pareigų, kurios sumažina laiką, kurį jie gali skirti kiekvienam vaikui individualiai.

Kai mokiniui trūksta individualaus dėmesio, jis gali nesuprasti tam tikrų dalykų, o tai ilgainiui gilina žinių spragas ir lemia prastesnius rezultatus. Mokytojai, negalėdami skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui, praranda galimybę laiku pastebėti ir išspręsti kylančias problemas. Vaikai, kurie nesijaučia išklausyti ar suprasti, gali pradėti vengti mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą dažnai kyla iš nesėkmės jausmo, kurį sukelia nesuprasti ar sunkiai įveikiami uždaviniai. Be to, emocinis ryšys su mokytoju yra svarbus veiksnys, skatinantis vaiką norėti mokytis ir būti mokykloje.

Nepakankamas individualus dėmesys gali pakenkti vaiko savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Mokiniui gali atrodyti, kad jis nėra pakankamai geras ar gabus, jei jam nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių be pagalbos, kas galiausiai gali sukelti motyvacijos praradimą ir nuolatinį nesėkmės jausmą.

Norint pagerinti situaciją, mokyklos turėtų stengtis pasitelkti daugiau specialistų, kurie galėtų teikti individualią pagalbą mokiniams. Tai gali būti mokymosi pagalbos mokytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Naudojant technologijas ir inovatyvius mokymo metodus, galima kurti individualizuotas mokymo programas, kurios atitinka kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.

Kaip korepetitoriai gali paskatinti mokinį, kuris nenori mokytis?

Mokyti ne visada taip paprasta. Nėra nei vieno universalaus metodo ar strategijos, kuri tiktų visiems mokiniams. Kiekvienas vaikas ar paauglys yra vis kitoks, ir norint tapti sėkmingu korepetitoriumi, būtina tai žinoti. Taigi, jei mokinys atrodo nusivylęs ar praradęs motyvaciją, svarbu išsiaiškinti, kas tai sukėlė ir padėti jam pasitaisyti. Akademinė sėkmė ir nesėkmė priklauso nuo labai daug ko. Kai kas gali kilti iš paties mokinio, o kai kas gali būti susiję su sudėtinga šeimos situacija, žema saviverte, finansiniais sunkumais ar socialine aplinka. Nors dirbti su mokytis nenorinčiu žmogumi gali būti nemenkas iššūkis, tai kartu yra ir vienas maloniausių ir prasmingiausių momentų. Stebėti, kaip žmogus tobulėja ir atranda save mokymosi procese yra nuostabu.

Geriausi mokytojai visuomet skatina savo studentus mokytis su malonumu. Jei esate mokytojas ir jaučiate, kad jūsų studentas visai nesidomi mokymusi, nenuleiskite rankų ir atskleiskite jam tikrąsias mokymosi vertybes! Įdėję kiek daugiau pastangų ir pritaikę kelis paprastus metodus, galite pasiekti gerų rezultatų net ir su visai mokytis nenorinčiais mokiniais.

Užmegzkite ryšį

Daugeliu atveju jauni mokiniai korepetitorių patys nepasirenka - tai už juos padaro jų tėvai arba globėjai. Jei mokinys anksčiau turėjo blogų patirčių su mokytojais, jis galimai jus priskirs prie suaugusiųjų, kurie „moralizuoja“ ir „liepia mokytis“. Todėl prieš pradedant gilintis į mokomąją medžiagą, verta skirti laiko pažinti patį mokinį ir jo pomėgius - mėgstamus filmus, muziką, laisvalaikio veiklas. Jei atrasite bendrų interesų, mokinys ims laukti kitų pamokų su kur kas didesniu noru. Tai ypač svarbu tiems, kurie patiria mokymosi sunkumų.

Kai sukursite tarpusavio pasitikėjimą, galite pabandyti įtraukti mokinio mėgstamas temas į pamokas - tai padės geriau bendrauti ir sustiprins jūsų ryšį.

Prašykite grįžtamojo ryšio

Kad pasiektumėte gerų rezultatų, svarbu išlikti atviriems ir reguliariai prašyti grįžtamojo ryšio iš mokinių bei jų tėvų. Retkarčiais paklauskite mokinio:

• Ar jauti, kad per pamokas pavyksta pasiekti savo tikslus?
• Ar yra kažkas, kas tau atrodo itin sunku ir trukdo mokytis?
• Ar šios pamokos tau įdomios? Jei ne, kas tau jose mažiausiai patinka?
• Kurias dalyko temas norėtum panagrinėti giliau?
• Kaip, tavo nuomone, būtų galima padaryti mokymąsi lengvesnį?
• Ar pamokos tempas tau tinkamas, ar atrodo per greitas arba per lėtas?

Tokie klausimai padės tobulinti mokymosi procesą ir pagerins jūsų, kaip mokytojo, sugebėjimus.

Bendradarbiaukite su mokinio tėvais

Daug korepetitorių dirba su nepilnamečiais mokiniais, kuriuos išrenka ir nusamdo jų tėvai. Jei pastebite, kad jūsų mokinys atrodo tarsi būtų „ne savo rogėse“, galite tėvų paklausti, kas, jų nuomone, galėjo tai nulemti. Per daug kapstytis po asmeninius reikalus nevertėtų, tačiau svarbu žinoti, ar vaikas neturi rimtų traumų ar mokymosi sunkumų, kurie neišvengiamai daro įtaką mokslams. Norint įveikti rimtas mokymosi problemas, kartais tenka pasitelkti tėvų pagalbą.

Vardan mokinio gerovės, tėvai ir korepetitoriai turėtų bendrauti kuo atviriau ir dalintis patarimais, kurie galėtų padėti vaikui mokytis ne tik per pamokas, bet ir namuose. Jei mokymasis tampa maloniai leidžiamu laiku su šeima, vaikai dažniau ima jį sieti su teigiamomis emocijomis. Ypač tais atvejais, kai mokinys susiduria su dideliais mokymosi sunkumais, tėvų įsitraukimas yra būtinas. Kuomet vaikai mokymąsi sieja su kokybiškai praleistu laiku su tėvais, jie daug lengviau ima kurti teigiamas asociacijas tarp gero laiko ir mokslų.

Interaktyvūs mokymo metodai

Paverskite mokymąsi įdomia veikla. Kad pradinių ir vidurinių klasių mokslas būtų įdomesnis ir naudingesnis, buvo išbandyta daugybė mokymo metodų, kurie parodė puikius rezultatus. Pavyzdžiui, vienas iš jų - Montessori metodas. Šis metodas naudoja ryškias, spalvingas priemones, kurios patraukia vaikų dėmesį. Jis siekia mokyti praktiškai: pasitelkiant specialius įrankius, skirtus mokyti tūrio, skaičių, dydžio ir panašiai. Be to, labai svarbu teorinę medžiagą sieti su praktiniu pritaikymu. Pavyzdžiui, aiškinant trupmenas, vietoj sausų skaičiavimų galima iškepti pyragą ir naudoti matavimo puodelius, kurie padeda suprasti dalis (1/2, 1/3, 1/4). Vizualūs ir praktiški metodai padės sudominti net ir skeptiškai nusiteikusius mokinius. Jaunesniems mokiniams taip pat galima pasitelkti technologijas - interaktyvias programėles ar švietimo platformas, pavyzdžiui, „Khan Academy“ ar „ClassDojo“.

Svarbiausia - nereikia būti patyrusiu pedagogu, kad sugalvotumėte naujų būdų dėstyti tradicines temas. Tiesiog pabandykite perteikti informaciją taip, kaip patys mieliau ją mokytumėtės - įdomiai ir kūrybiškai.

Mokinių motyvacija mokytis per apdovanojimų sistemą

Apdovanojimai nėra skirti tik mokykloms - jie gali būti veiksminga priemonė ir privačiose pamokose. Ypač naudinga skatinti tuos mokinius, kurie jau iš anksto yra skeptiškai nusiteikę prieš mokymąsi. Kai šiek tiek pažinsite mokinį, pagalvokite, kas jam suteikia džiaugsmo ir pagal tai planuokite pamokas. Štai keletas galimų paskatinimų:

• Kompiuterinis žaidimas
• Pamoka lauke
• Užkandžių pertraukėlė
• Laisvas skaitymo laikas
• Leidimas kelias minutes naršyti telefone

Žinoma, apdovanojimai turėtų būti derinami su mokymosi procesu, kad neišsibalansuotų pamokų struktūra. O vyresnių klasių mokiniams jų nereikia - jie dažniausiai jau turi vidinę motyvaciją sėkmingai išlaikyti egzaminus.

Skatinkite mokinius išsikelti mokymosi tikslus

Nepriklausomai nuo mokinio tipo ar mokymo kurso, korepetitoriui svarbu užtikrinti, kad jo mokiniai turėtų išsikėlę tikslus. Tačiau kokia nauda skatinti mokinius tą daryti? Štai kelios priežastys:

• Tikslai skatina kritinį mąstymą
• Tikslai padeda atrasti naujų problemų sprendimo būdų
• Tikslai leidžia mokiniams geriau suprasti, kaip įveikti problemas
• Tikslai parodo mokiniams, kad mokymasis turi prasmę

Jei sunkiai besimokantis mokinys turi tikslus ir mato, kad jie virsta realybe, jis labiau vertins mokslą.

Tėvų įsitraukimas

Kasdieniniame vaikų mokymosi procese itin svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau bene kiekvienoje šeimoje matome pasikartojančią situaciją, kai tėvai yra užsiėmę darbuose ir papildomose veiklose ir laiko mokytis kartu su vaiku nebelieka.

• Bendraukite su vaiko mokytojais. Mokytojai teigia, kad tik viena šeima iš dešimties kreipiasi į mokytoją, norėdami pasitarti dėl vaiko mokslų.
• Skirkite laiko namų darbams. Nors dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai yra pakankamai sąmoningi, kad atliktų namų darbus patys, praktika rodo, kad vaikams reikia pagalbos ir priežiūros. Kartu su vaiku atlikdami namų darbus, galite pastebėti, kuriose srityse jam reikia papildomos pagalbos, ir padėti jam geriau suprasti mokomąją medžiagą.
• Jei neturite laiko kartu atlikti namų darbus, paieškokite vaikui pagalbos. Apsvarstykite galimybę kreiptis į papildomus specialistus, tokius kaip korepetitoriai ar mokymosi pagalbos specialistai.
• Skatinkite smalsumą. Skatinkite vaiką domėtis įvairiomis temomis, užduoti klausimus ir tyrinėti naujas sritis. Kalbėkite su vaikais ne tik buitinėmis temomis, bet aptarkite dienos naujienas, situaciją darbe.
• Kurkite pozityvią mokymosi aplinką. Jei tik įmanoma, užtikrinkite, kad namuose būtų rami ir patogi vieta mokymuisi, kur vaikas galėtų susikaupti ir netrukdomas atlikti užduotis.

Kitos naudingos strategijos

Be jau minėtų patarimų, yra ir kitų strategijų, kurios gali padėti jums tapti geru mokiniu:

• Būkite pasiruošę: Visada turėkite su savimi visus reikalingus mokymosi reikmenis.
• Būkite organizuoti: Susikurkite sistemą, kuri padėtų jums tvarkingai laikyti užrašus ir kitą mokymosi medžiagą.
• Užduokite klausimus: Nebijokite klausti mokytojų, jei ko nors nesuprantate.
• Aktyviai dalyvaukite pamokose: Būkite dėmesingi ir įsitraukite į diskusijas.
• Reguliariai kartokite medžiagą: Perskaitykite savo užrašus ir atlikite papildomus pratimus.
• Mokykitės su grupe: Mokymasis su draugais gali būti smagus ir efektyvus.
• Ieškokite pagalbos, kai jos reikia: Jei turite sunkumų, nedvejokite kreiptis į mokytojus, korepetitorius ar kitus specialistus.

Mokymosi aplinkos įtaka

Mokymosi aplinka taip pat turi didelę įtaką mokymosi rezultatams. Rinkitės universalius baldus, kad būtų galima lengvai keisti klasės apstatymą, atsižvelgiant į veiklą ir poreikius. Didesnis stalas skatina spontaniškai susiburti ir padeda lengviau dirbti grupėse. Papildomi stumdomi darbo stalai ant ratukų, yra puikus sprendimas, kai reikia transformuoti erdvę, pasikeitus poreikiams.

Rekomenduojama įrengti mokyklos valgyklą taip, kad ją būtų galima naudoti kaip papildomą darbo vietą, kai ši būna tuščia. Taip pat nepamirškite rinktis praktiškų ir patvarių baldų, kurių funkcijos, palengvina kasdienį gyvenimą. Naudodami pastatomas pertvaras, galite lengvai sukurti atskiras klasės sritis skirtingai veiklai ir jas atriboti. Fizinio mokymosi aplinkoje, kurioje mokosi daug mokinių, kartais reikia atribotų zonų. Knygų lentynas, mokyklines spintas ar sandėliavimo vežimėlius taip pat galima naudoti kaip pertvaras.

Mokykliniai baldai turi būti itin atsparūs, kad atlaikytų aktyvų naudojimą ir greitai nesusidėvėtų. Baldai turėtų atrodyti gerai net po dešimties naudojimo metų. Patvari medžiaga, kuri tinka reikliai mokyklos aplinkai, yra linoleumas. Iš natūralių ir atsinaujinančių medžiagų gaminamas linoleumas yra patvarus ir lengvai valomas, todėl jis optimaliai tinka klasės baldams. Ši medžiaga taip pat gerai slopina triukšmą.

Ergonomika ir apšvietimas

Kadangi mokiniams ir mokyklos personalui dažnai tenka ilgai užsisėdėti, svarbu, kad baldai būtų ergonomiški ir kūnui netektų nereikalingos papildomos apkrovos. Baldai turėtų atitikti savo paskirtį ir turi būti pritaikyti dėstomam dalykui, be to, klasėje turėtų būti įvairių tipų sėdimųjų mokyklinių baldų. Gerai darbo padėčiai itin praverčia reguliuojamojo aukščio mokykliniai stalai ir suolai.

Taip pat pagalvokite apie aplinkos triukšmą - triukšminga aplinka gali pakenkti mokinių ir mokytojų koncentracijai bei darbingumui. Svarbus veiksnys yra ir apšvietimas, jis daro poveikį klasės aplinkai. Dienos šviesa klasėje turi įtakos streso hormonui kortizoliui, kuris veikia mokinių elgesį. Patikrinkite klasės apšvietimą.

tags: #mokausi #buti #mokiniu