Lietuvos miškų pasiskirstymas. Šaltinis: Vikipedija
Kaip vyksta paveldėto miško pardavimas?
Miško pardavimas šiek tiek skiriasi nuo kito nekilnojamojo turto pardavimo, kadangi turi keletą specifinių aspektų. Vienas svarbiausių - vadinamoji pirmumo teisė įsigyti jūsų parduodamą miško sklypą. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, pirmiausia pirkti jūsų mišką turi teisę jūsų miško valdos kaimynai - asmenys, kurių žemės ribojasi su jūsų miško sklypu.
Prieš skelbdami viešą pardavimą, apie ketinimą parduoti sklypą privalote oficialiai informuoti savo kaimynus. Šis procesas vykdomas per Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) arba per notarą. Jie parengs pranešimus kaimynams, kad pastarieji galėtų pasinaudoti arba atsisakyti pirmumo teisės įsigyti jūsų parduodamą mišką.
Po šio proceso gausite vieną iš dviejų pažymų:
- Pažyma dėl pirmumo teisės turinčio asmens sutikimo pirkti mišką, kai kaimynas išreiškia pageidavimą įsigyti jūsų miško sklypą.
- Pažyma, patvirtinanti, kad pirmumo teisę turintys asmenys nepageidauja pirkti miško sklypo, kai nė vienas iš kaimynų nepageidauja įsigyti jūsų parduodamos valdos.
Gavus šią pažymą, galima pereiti prie standartinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūros pas notarą.
Pažymos dėl miško sklypo pardavimo išdavimo tvarka
2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta eilės tvarka, pagal kurią parduodamas privačios nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Įstatymo nuostatose taip pat nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą visais atvejais turi pranešti pasirinktam notarui arba tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos padaliniui pagal žemės buvimo vietą.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2014-05-19 patvirtino Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo aprašymą (Aprašymas). Šiame Aprašyme nurodyta tvarka ir sąlygos, pagal kurias Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai atlieka pažymos dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui išdavimo procedūrą.
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų pateiktus prašymus (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) organizuoja:
- Pažymos dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį gali įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis.
- Pažymos dėl siūlomo parduoti miško sklypo, kai šio miško sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, išdavimą parduodamo miško sklypo savininkui.
Pažyma dėl miško sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba Pažyma dėl siūlomo parduoti miško sklypo, kai šio miško sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, rengiama dėl kiekvieno parduodamo miško sklypo.
Aprašyme yra nurodyta, kokius duomenis ir dokumentus turi nurodyti ir pateikti žemės savininkas teikdamas pranešimą apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat yra nurodyta, kokias sąlygas turi atitikti asmuo, pageidaujantis pirmumo teise pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, ir kokius dokumentus turi pateikti kartu su sutikimu pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
Kartu su Aprašymu taip pat patvirtinta pavyzdinė pranešimo apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą forma.
Teikiant pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, privaloma nurodyti parduodamo žemės sklypo savininką ir jo kontaktinius duomenis, parduodamo žemės sklypo registro numerį ir adresą, plotą, kainą bei kitas pardavimo sąlygas.
Pirmumo teisė įsigyti miško sklypą
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimu konstituciniame įstatyme, teigia, jog:
„Pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį gali įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (toliau - miško sklypas) ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis“.
Asmenims, norintiems pretenduoti į pažymos išdavimą, reikia pateikti prašymą pagal pranešimo formą, kurioje nurodyta visa reikalinga informacija bei dokumentai, privalomi pateikti prašymą teikiantiems asmenims. Būtina pateikti juridinio asmens registravimo pažymėjimo arba jį atitinkančio dokumento kopiją (jeigu žemės sklypą parduoda užsienio juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra įsteigęs atstovybės ar filialo).
Raštu pranešama apie parduodamą miško sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas:
- Asmenims, kurių nuosavybės teise turimi miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu miško sklypu.
- Valstybės institucijoms (įmonėms), atsakingoms už valstybinės reikšmės miškus, jeigu parduodamas miško sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės mišku.
- Valstybės institucijoms (įmonėms), atsakingoms už saugotinas teritorijas, jeigu parduodamas miško sklypas yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas.
Kokie dokumentai reikalingi parduodant paveldėtą mišką?
Kai jau pasirengę sudaryti pardavimo sandorį, notaras paprašys pateikti tam tikrus dokumentus, reikalingus įprastai nekilnojamojo turto pardavimo procedūrai. Pardavėjui privalu turėti šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
- Registrų centro išduotas miško valdos nuosavybės pažymėjimas, kuris įrodo jūsų nuosavybės teises į parduodamą mišką.
- Oficialūs paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai.
- Parduodamo žemės sklypo planas, kuriame nurodyti tikslūs sklypo ribų matavimai ir kadastriniai duomenys.
Pateikus visus reikiamus dokumentus, notaras parengs ir oficialiai patvirtins jūsų miško pirkimo-pardavimo sutartį.
Miško sklypo planas
Kokie mokesčiai taikomi parduodant paveldėtą mišką?
Parduodant paveldėtą mišką, svarbu žinoti apie galimus mokesčius. Pagal dabartinius Lietuvos Respublikos įstatymus, miško pardavėjas turi sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei paveldėtas miškas parduodamas anksčiau nei po 10 metų nuo jo įsigijimo (paveldėjimo) dienos.
Jeigu nuosavybės teisę į mišką turėjote daugiau nei 10 metų, jums nereikės mokėti jokių papildomų mokesčių. Tačiau, jei mišką paveldėjote ir norite parduoti anksčiau nei po 10 metų, jums teks sumokėti 15 procentų GPM nuo pelno.
Miško žemės pardavimas mokesčių prasme paprastai prilyginamas žemės sklypo pardavimui. Esminė taisyklė: jei pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms, jų deklaruoti neprivalote, o jei pajamos apmokestinamos - deklaruoti privaloma.
VMI aiškiai išskiria atvejus, kada NT pardavimo pajamos laikomos neapmokestinamosiomis, įskaitant nuosavybės išlaikymo terminą (nuo 2026 m. jis trumpėja iki 5 metų, o iki 2025-12-31 buvo 10 metų) ir atskiras taisykles būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.
Miško žemės atveju dažniausiai aktuali būtent „išlaikymo“ taisyklė, nes gyvenamosios vietos deklaravimas miško sklype paprastai netaikomas. Jei sklypą turėjote pakankamai ilgai (pagal tais metais galiojusią taisyklę), pajamos gali būti neapmokestinamos.
Jeigu pajamos apmokestinamos, svarbiausia suprasti, kad GPM skaičiuojamas ne nuo visos pardavimo sumos, o nuo apmokestinamojo „uždarbio“: iš pardavimo pajamų atimama įsigijimo kaina ir privalomi mokėjimai.
VMI pateikia aiškią formulę ir paaiškina, kad „privalomi mokėjimai“ gali apimti, pavyzdžiui, notaro atlygį ir registravimo veiksmų mokesčius, o įsigijimo kaina, jei turtas įgytas ne pirkimo būdu, nustatoma pagal teisės aktų taisykles.
GPM skaičiavimo pavyzdys
Paprastas skaičiavimo pavyzdys (skaičiai tik iliustracijai, principas tas pats): miško sklypą pardavėte už 40 000 Eur, įsigijote už 25 000 Eur, o privalomoms išlaidoms (notaras, registravimo veiksmai ir pan.) turite 600 Eur dokumentais pagrįstų išlaidų. Apmokestinamoji suma būtų 40 000 − 25 000 − 600 = 14 400 Eur. Jei taikomas 15 proc. tarifas, GPM būtų 14 400 × 0,15 = 2 160 Eur.
Svarbu žinoti
Miško sklypų sandoriuose neretai būna avansas, išmokėjimas per kelis etapus ar net kelerių metų grafikas. Čia svarbu atskirti dvi situacijas: (1) kada laikoma, kad turtas parduotas (nuosavybė perleista), ir (2) kada realiai gavote pinigus.
Nuo 2026 m. įsigaliojančių taisyklių kontekste VMI pateikia pavyzdžius, kai dalis kainos gaunama skirtingais metais, ir pažymi, kad pajamos apmokestinamos pagal tais mokestiniais laikotarpiais galiojusias nuostatas, kai jas gaunate.
Praktiškai tai reiškia: jei pirkėjas sumokėjo dalį 2025 m., o likutį mokės 2026-2027 m., gali atsitikti taip, kad 2025 m. daliai galioja viena lengvatų tvarka (pvz., 10 metų taisyklė), o 2026 m. daliai - jau kita (pvz., 5 metų taisyklė).
Jei pajamos apmokestinamos, jas deklaruoti reikia pasibaigus metams. Dar vienas svarbus praktinis momentas - deklaracijos pateikimo terminas. Pavyzdžiui, už 2025 m. gautas pajamas metinę GPM311 deklaraciją reikia pateikti iki konkrečios datos, kuri, priklausomai nuo kalendoriaus, gali persikelti į artimiausią darbo dieną; EDS pagalboje aiškiai nurodyta, kad už 2025 m.
Jei pardavėte nenukirstą mišką ar apvaliąją medieną ne kaip individualią veiklą, VMI taiko labai praktišką taisyklę: iki tam tikros ribos GPM mokėti nereikia. VMI nurodo, kad jei tokių pardavimų pajamos per metus neviršija 2 500 Eur, GPM mokėti nereikia, o jei viršija - GPM skaičiuojamas pagal formulę, kur atimama įsigijimo kaina, privalomi mokėjimai ir neapmokestinama 2 500 Eur suma, o tada taikomas 15 proc. tarifas.
Svarbus niuansas: šioje temoje dažnai painiojami du dalykai - „pajamos“ ir „skirtumas“. VMI atskirai paaiškina, kad deklaruoti neprivalote, jei skirtumas tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo išlaidų per metus neviršija 2 500 Eur, o jei viršija - pajamas privalote deklaruoti pasibaigus metams.
Praktiškai tai reiškia, kad net jei pardavimo suma atrodo „didelė“, galutinis apmokestinamas rezultatas priklauso nuo įsigijimo išlaidų ir privalomų mokėjimų. Pavyzdžiui, jei pardavėte apvaliąją medieną už 6 000 Eur, turite 1 500 Eur pagrįstų įsigijimo / paruošimo (kai tai pripažįstama įsigijimo išlaidomis pagal taisykles) ir privalomų mokėjimų, tuomet skaičiuojamas apmokestinamas skirtumas, iš kurio dar atimama 2 500 Eur neapmokestinama suma.
Kai apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką parduodate įmonei, VMI nurodo, kad įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Tai patogu, bet turi ir kitą pusę: įmonė išskaičiuoja nuo visos sumos, o ne nuo jūsų galutinio apmokestinamojo skirtumo.
Vienkartinis medienos pardavimas dažniausiai nekelia PVM klausimų, bet jei medienos prekyba tampa reguliari ir pajamos per paskutinius 12 mėnesių peržengia ribą, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Jei jūsų situacija „per vidurį“ (pavyzdžiui, parduodate kasmet, bet nereguliariai, skirtingiems pirkėjams), verta kritiškai pasižiūrėti į dažnumą, apimtis ir tikslą.
Net jei PVM riba nepasiekta, GPM deklaravimui vis tiek svarbu, ar veikla nelaikytina individualia veikla pagal bendrus kriterijus.
VMI nurodo aiškią logiką, kaip EDS rasti metinę pajamų deklaraciją: prisijungti prie EDS ir eiti per meniu „Deklaravimas → Preliminarios deklaracijos → Pajamų mokesčio“, o tuomet pasirinkti vedlį.
Naudinga taisyklė kasdieniam patikrinimui: jei pardavėte NT ar medieną įmonei, sistema dažniau turės preliminarius įrašus, bet įsigijimo kaina ir dalis privalomų išlaidų dažniausiai bus jūsų atsakomybė.
Miško sandoriai dažnai „išlenda“ per kelias vietas: dalis pajamų gali būti pas pirkėją (įmonės išmokos), dalis - jūsų sutartyse, dalis - miško ūkio dokumentuose. Neįvertinama, kad įmonė galėjo išskaičiuoti 15 proc. Neatsižvelgiama į pasikeitimus nuo 2026 m.: Aplinkos ministerija informuoja apie nuo 2026 m.
Patarimai
Jeigu jūsų tikslas - ne tik „teisingai deklaruoti“, bet ir susidėlioti visą procesą nuo vertinimo iki saugaus atsiskaitymo (ypač kai parduodamas miško sklypas, o pirkėjas prašo papildomų sąlygų, sklypo padalinimo, servitutų ar atsiskaitymo dalimis), praktiškai padeda iš anksto pasikonsultuoti dėl sandorio struktūros ir dokumentų.
Jeigu planuojate parduoti mišką, dažniausiai norite labai praktiško atsakymo: kiek realiai „į rankas“ liks po visų mokesčių ir sandorio išlaidų, ką reikia deklaruoti, kokius dokumentus pasiruošti ir kur dažniausiai padaromos brangiai kainuojančios klaidos.
Miško pardavimas Lietuvoje beveik visada reiškia nekilnojamojo turto sandorį (miškų ūkio paskirties žemės sklypas), tačiau daliai savininkų aktualus ir kitas scenarijus - parduodamas nenukirstas miškas ar apvalioji mediena, kuri turi savas taisykles.
Kasdienėje kalboje „miško pardavimas“ gali reikšti du skirtingus dalykus, nuo kurių tiesiogiai priklauso ir mokesčių logika. Pirmu atveju parduodate miškų ūkio paskirties žemės sklypą (nekilnojamąjį turtą). Antru atveju neparduodate žemės, bet parduodate nenukirstą mišką (kirtimo teisę) arba apvaliąją medieną.
Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimas paprastai sukuria gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prievolę tik tada, kai pajamos yra apmokestinamos (pavyzdžiui, neišlaikytas tam tikras nuosavybės terminas arba netaikomos lengvatos).
Svarbu iš anksto nuspręsti, ką tiksliai parduodate, nes „miškas“ sandorio dokumentuose gali būti apibūdintas skirtingai: vienur tai žemės sklypas su miško naudmenomis, kitur - parduodama mediena ar kirtimo teisė.
Pardavus miškų ūkio paskirties žemę (kaip nekilnojamąjį turtą), kertinis klausimas yra nuosavybės trukmė. „Įsigijimo data“ nėra vien tik pirkimo sutarties data. Ji priklauso nuo to, kaip turtą gavote: pirkote, paveldėjote, gavote dovanų, atsidalijote turtą ir pan.
Jeigu vietoj žemės parduodate nenukirstą mišką ar apvaliąją medieną (nevykdant individualios veiklos), taisyklės kitokios: VMI nurodo, kad iki 2 500 Eur per metus gautų pajamų GPM mokėti nereikia, o viršijus ribą taikoma formulė su 2 500 Eur neapmokestinama suma ir leidžiamais atskaitymais.
Dar vienas svarbus momentas - kam parduodate. Pardavus apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką įmonei, VMI aprašyme numatyta, kad įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo išskaičiuoti ir sumokėti GPM, o jūs deklaracijoje „susivedate“ galutinę metų sumą (įskaitant įsigijimo kainą, privalomus mokėjimus ir neapmokestinamą ribą).
Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (nekilnojamojo turto) atveju bazinė logika yra „pelnas“, o ne visa pardavimo suma. VMI pateikia aiškią formulę: GPM skaičiuojamas nuo pardavimo pajamų atėmus įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, o bazinis tarifas - 15 proc.
Be to, VMI nurodo, kad priklausomai nuo metinių pajamų dydžio gali būti taikomi progresiniai tarifai pagal VDU ribas. Visa formulė ir 2026 m.
Įsigijimo kaina - tai suma, už kurią turtą įsigijote (kai pirkote), arba kaina, nustatoma pagal teisės aktuose numatytas taisykles (kai gavote ne pirkimo būdu). Praktikoje svarbiausia turėti dokumentą, kuriame įsigijimo kaina aiškiai įvardyta, nes „iš atminties“ pagrįsti sumos nepavyks.
Privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurias privalomai patiriate parduodami turtą (tipiškai notaro atlyginimas, registravimo mokestis ir pan.). Čia dažniausiai „laimi“ tie, kurie sąmoningai kaupia sąskaitas, kvitus ir apmokėjimo patvirtinimus, nes kiekvienas pagrįstas euras mažina apmokestinamąją bazę. 2026 m.
Nors daugelis planuoja skaičiuoti 15 proc. nuo pelno, VMI aiškiai nurodo progresinio apmokestinimo principą 2026 m.: jei nekilnojamojo turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių (ir ne individualios veiklos) apmokestinamųjų pajamų metinė suma neviršija 12 VDU - taikomas 15 proc. tarifas, o viršijus 12 VDU - viršijanti dalis apmokestinama didesniais tarifais (20/25/32 proc.) pagal VDU ribas.
Tarkime, miškų ūkio paskirties žemės sklypą parduodate už 60 000 Eur. Sklypą buvote įsigiję už 42 000 Eur. Privalomi mokėjimai (notaras, registravimas ir kiti privalomi sandorio kaštai) sudarė 1 000 Eur. Tuomet apmokestinamosios pajamos (jei netaikoma neapmokestinimo lengvata) būtų 17 000 Eur (60 000 - 42 000 - 1 000).
Šis pavyzdys padeda suprasti svarbiausią principą: mokesčiai priklauso ne nuo to, „už kiek pardavėte“, o nuo to, „koks liko skirtumas“, ir ar turite dokumentais pagrįstų atskaitymų.
Daugumai fizinių asmenų miško pardavimo pajamos (tiek iš nekilnojamojo turto perleidimo, tiek iš nenukirsto miško ar apvaliosios medienos pardavimo) galiausiai „susitinka“ metinėje pajamų deklaracijoje.
VMI nurodo, kad metinėje deklaracijoje GPM311 yra priedas, kuriame deklaruojamos turto perleidimo pajamos, taip pat atkreipiamas dėmesys į situacijas, kai turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise - tuomet laikoma, kad pajamos gautos lygiomis dalimis ir kiekvienas sutuoktinis deklaruoja savo dalį.
Terminas deklaruoti ir sumokėti mokestį paprastai siejamas su kitų metų pavasariu (praktikoje dažnai iki gegužės 2 d.), tačiau konkrečiais metais jis gali priklausyti nuo kalendoriaus ir VMI nustatytų terminų.
Jeigu norite sumažinti riziką, kad deklaracijoje teks „spėlioti“, verta paprastai: viską, kas susiję su įsigijimu, valdymu ir pardavimo procesu, susidėti į vieną aplanką dar prieš sandorį.
Nekilnojamojo turto sandoryje notaras yra ne formalumas, o teisinio saugumo dalis: notarui tenka pareiga patikrinti registrus, įsitikinti, kad pardavėjas turi teisę disponuoti turtu, kad nėra hipotekos, areštų ar kitų apribojimų, o sutartis atitinka teisės reikalavimus.
Lietuvos notarų rūmai savo atmintinėje pabrėžia notarinės formos būtinumą, notaro atliekamas patikras ir tai, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo sandoriui gali būti reikalingi miškų teisės aktuose numatyti dokumentai.
Notaro atlyginimas nėra „laisvai susitarimo“ klausimas: Teisingumo ministerija nurodo, kad notarų atlyginimo dydžiai (įkainiai) ir atvejai, kada jie gali būti mažinami arba nuo jų galima būti atleidžiamam, yra nustatyti Vyriausybės nutarimu.
Po sandorio dažniausiai seka registravimo veiksmai Nekilnojamojo turto registre. Nors konkrečios sumos gali kisti priklausomai nuo paslaugos atlikimo termino (įprastas, skubus ir pan.), Registrų centras viešai skelbia įkainius.
Didžiausia klaida, kurią žmonės daro su miško pardavimo mokesčiais, - per vėlai pradeda rinkti informaciją. Kai sutartis jau „ant stalo“, atsiranda spaudimas greitai pasirašyti, o tada paaiškėja, kad nėra aišku, kada ir už kiek turtas įsigytas, ar tikrai suėjo 10 metų, kas apmoka registravimą, ar pajamos bus išskaičiuotos pirkėjo, ar reikės mokėti pačiam.
Jeigu situacija sudėtingesnė (pavyzdžiui, turite bendraturčių, parduodate dalį sklypo, turtas gautas paveldėjimo keliu, o dalis dokumentų sena), verta pasidaryti „mokestinę repeticiją“: susidėlioti įsigijimo datą, įsigijimo kainą, planuojamą pardavimo kainą, privalomus mokėjimus ir pasitikrinti, ar netaikomas progresinis tarifas pagal metinių pajamų sumą. Nenumatyti, kad 2026 m.
Jeigu norite maksimaliai sklandžiai parduoti mišką ir kartu tvarkingai pasiruošti mokesčių daliai, dažnai verta pasitelkti specialistus, kurie padeda tiek su rinkos kaina, tiek su sandorio dokumentais ir procesu.
Galiausiai, jei kyla bent menkiausia abejonė dėl konkretaus atvejo (ypač kai pajamos didelės arba situacija nestandartinė), saugiausias kelias yra rašytinis paklausimas VMI per „Mano VMI“ ar konsultacija, kad turėtumėte aiškų atsakymą, kuriuo remsitės deklaruodami pajamas.