Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA.
Kada nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM)?
Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.
Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.
Kaip skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM)?
Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius.
Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate.
O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti? Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000? Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia. Ir tai nėra mokesčių vengimas.
Pelno Mokestis perkant iš užsienio įmonės
Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Gyventojai irgi turėti mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei.
Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje. 15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus. Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.
Taigi, jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos. Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą.
Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais. Užsienio bendrovės atstovai ar notarai nėra įpareigoti informuoti pirkėjus apie pelno mokestį.
Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą - juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui.
Kaip parduoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, būnant užsienyje
Užsienio juridinių asmenų registracija
Užsienio juridiniai asmenys, Lietuvoje įsigiję nekilnojamąjį turtą arba ilgiau kaip vienam mėnesiui perėmę iš fizinio asmens, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos privalo registruotis mokesčių mokėtoju. Detalesnę informaciją apie nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą galite rasti čia. Informaciją, kaip įsiregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, rasite čia.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų. Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR. Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
- Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys:
- ES ir EFTA valstybių narių piliečiai
- Nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
tags: #mokesciai #uz #parduota #nekilnojama #turta #uzsienio