Kiekvienais metais gyventojai raginami susitvarkyti savo žemės sklypus: nupjauti žolę, iškirsti sumedėjusius augalus, pašalinti statybines atliekas ir t. t. Neprižiūrima, apšnerkšta teritorija gadina visos gatvės, gyvenvietės vaizdą, o artimiausiems kaimynams - tikra nelaimė. Tad panagrinėkime, kokie įstatymai reglamentuoja žemės sklypų priežiūrą ir kokios sankcijos taikomos už jų nepaisymą.
Kaip sustabdyti pažeidėjus?
Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos - jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas. Atkreiptinas dėmesys, kad už neprižiūrimą žemės sklypą žemės mokestis gali kilti net iki 4 procentų nuo žemės sklypo vertės. Tačiau net ir tokia priemonė negąsdina kai kurių savininkų.
Apleista žemė: kas tai?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. 2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Apleistų žemių pasiskirstymas Lietuvoje
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Savivaldybių vaidmuo ir gyventojų įspėjimas
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Savivaldybėse kasmet sudarinėjami tokių apleistų sklypų sąrašai, jų savininkai įspėjami, kad susitvarkytų, galiausiai jiems skiriamos baudos, kelis kartus padidinami žemės mokesčiai, bet apsileidėlių vis dar yra.
Pavyzdžiui, Marijampolėje kasmet sudaromi nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašai, į kuriuos įtraukiami tie žemės sklypai, kuriuose netvarkingai laikomos statybinės ir (ar) aplinką teršiančios medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai ir pan.), kaupiamos šiukšlės, taip pat apleisti apaugę sumedėjusiais augalais, žole ir pan. ir iki einamųjų metų liepos 15 dienos nenušienauti.
Dauguma žemės sklypų savininkų - Marijampolės savivaldybėje negyvenantys asmenys (jie gyvena užsienyje ar kitose savivaldybėse), todėl ir „pamiršta“, kad turi nuosavybę, kuria būtina pasirūpinti. Tokie sklypai įtraukiami į Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą, jiems taikomas padidintas žemės mokestis (4 proc. žemės vertės). Padidintas žemės mokestis dažniausiai padaro poveikį žmogui, bet tikrai ne visiems.
Seniūnijų seniūnai seniūnijai priskirtoje teritorijoje birželio-liepos mėn. nustatę nenaudojamus, apleistus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, įspėjo šių objektų savininkus/nuomininkus. Jei šie, gavę įspėjimus, per 5 darbo dienas nesiėmė priemonių objektams sutvarkyti, seniūnai liepos pradžioje (pagal nustatytą tvarką iki liepos 15 d.) pateikė Infrastruktūros ir žemės ūkio skyriui tokių sklypų/nekilnojamojo turto apžiūros aktus su vaizdine medžiaga (nuotraukos, išrašai iš Registro centro duomenų bazės ir pan.).
Netvarkomų, apleistų objektų savininkai/nuomininkai paprastai teisinasi, kad buvo išvykę į užsienį, dėl savo pakeistos gyvenamosios vietos negavo įspėjimų, buvo sugedusi technika ir pan. Deja, tai nuo atsakomybės neatleidžia. Po sąrašų sudarymo tokiems savininkams/nuomininkams rašomi įspėjimai/pranešimai/raginimai susitvarkyti, o vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu surašomi Administraciniai nurodymai/protokolai.
Žolės aukščio reikalavimai ir baudos
Klausimas, kokio aukščio žolė leidžiama, aktualus daugeliui gyventojų. Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Albinas Misevičius nurodė, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 12 cm. O miesto reprezentacinių žaliųjų plotų žolės aukštis - ne didesnis kaip 10 cm.
Panevėžyje nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. žolė privačiuose sklypuose neturėtų būti aukštesnė nei 25 cm, nurodė vyriausioji komunikacijos specialistė Aistė Pranculienė. Kauno savivaldybės gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką savo teritorijose, mesti šiukšles į specialiai tam skirtus konteinerius, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją periodiškai šienauti bei tvarkyti žaliąsias atliekas. Kauno savivaldybėje nuo birželio iki spalio mėnesio (imtinai) žolės aukštis negali būti didesnis nei 12 cm, kitaip gyventojams grės baudos.
Savivaldybių atstovai nurodė, kad pažeidimus fiksuoja tiek atlikdami planinius patikrinimus, tiek reaguodami į gyventojų skundus, kurių, pasak A. Pranculienės, kasmet sulaukiama nemažai. Pvz., Vilniuje 2022 m. buvo gauti 97 gyventojų pranešimai, 2023 m. - 155, o 2024 m. - jau 195 pranešimai. Klaipėdoje pernai dėl nenupjautos žolės buvo gauta 115 pranešimų.
Jei Kauno miesto seniūnai nustato nenaudojamus ir neprižiūrimus žemės sklypus, jie registruotu laišku informuoja jų savininkus ir ragina susitvarkyti teritoriją. „Nustačius pažeidimą surašomas reikalavimas per nurodytą terminą nusipjauti žolę. Neįvykdžius reikalavimo gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Jei per metus laiko pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda - nuo 140 iki 600 eurų“, - įspėjo Klaipėdos savivaldybės atstovas.
Tuo metu Šiaulių savivaldybėje žolė turi būti nupjauta, bet konkretus jos aukštis - nereglamentuotas. „Baudos gali būti skiriamos nustačius, kad žolė nenupjauta po gegužės 31 d. ir liepos 31 d.“ - komentavo Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas Reikalavimų žolės aukščiui nėra ir sostinėje.
Vilniaus savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas patikino, kad bausti neskubama, jei matoma, kad sklypas iš esmės nėra apleistas, o savininkas galbūt tiesiog dar nespėjo nušienauti žolės: „Tokiais atvejais paraginama susitvarkyti geranoriškai, be baudų. Baudos skiriamos ne už per ilgą veją, o už sklypo nepriežiūrą. Vertinama bendra tvarka, vaizdas. Kiekvieną kartą individualiai. Reikia tvarkyti reguliariai ir neapleisti.“
Pasak L. Gadliausko, sklypai turi būti tvarkomi, kad nebūtų šiukšlių, atliekų, menkaverčių krūmų, sąvartynų, statybinių ar teršiančių aplinką medžiagų, daiktų (akivaizdžiai netvarkingos transporto priemonės, jų dalys), statybinio laužo. Jis vardijo, kad iš vejų, žaliųjų plotų ir griovių turi būti surinktos šiukšlės, iš krūmų išgrėbti medžių lapai, šiukšlės, žolė pjaunama ne mažiau kaip 2 kartus per metus.
Padidintas žemės mokestis
Savivaldybių atstovai perspėjo - jeigu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur sklypo savininkas nereaguoja į raginimus susitvarkyti, vengia atsakomybės ir nesiima jokių veiksmų, sklypas gali būti pripažintas nenaudojamu, apleistu. Tokiu atveju savininkui būtų taikomas padidintas, t. y. maksimalus žemės mokesčio tarifas - 4 proc. nuo sklypo vidutinės rinkos vertės (palyginimui - pvz., Klaipėdoje kitais atvejais taikomas vos 0,09-0,28 proc. tarifas).
Pasak I. Kuzo, pernai buvo pateikta 13 tarnybinių pranešimų dėl netvarkingų ir apleistų sklypų Vilniuje įtraukimo į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuriems taikomas padidintas 4 proc. tarifas. 2023 m. tokių atvejų buvo 6, o 2022 m. - 2. Taigi neprižiūrimų sklypų vis daugėja.
Šiauliuose pernai nenaudojamu buvo pripažintas 31 sklypas, 2023 m. - 33 sklypai, o 2022 m. - 35. Šiaulių savivaldybės atstovas paminėjo, kad 2024 m. dėl miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų buvo nubausta 11, o 2023 m. - 10 gyventojų.
Tuo metu Vilniuje 2024 m., 2023 m. ir 2022 m. atitinkamai buvo nubausti 82, 59 ir 27 gyventojai, kas rodo, kad pažeidimų skaičius didėja. Pasak I. Kuzo, iš viso per pastaruosius 3 metus buvo gauti 447 gyventojų skundai, surašyti 168 administracinių nusižengimų protokolai. O daugiau kaip 60 proc. atvejų sklypų savininkai po pateiktų reikalavimų ėmėsi veiksmų sklypams sutvarkyti, todėl papildomų sankcijų neprireikė.
Žolės pjovimo paslaugų kainos
Žolės pjovimu ir teritorijų priežiūra užsiimančios bendrovės „Miško brolis“ vadovas Deividas Petkevičius nurodė, kad žolės pjovimo sezonas prasideda gegužę ir baigiasi spalį ar lapkritį. Jo metu įmonė sulaukia apie 2-4 užsakymų per dieną ar nuo 50 iki 80 užsakymų per mėnesį.
Pasak D. Petkevičiaus, žolės pjovimo paslaugų kainos prasideda nuo 20-30 eurų už mažesnį sklypą (apie 5 arus). „Kaina priklauso nuo sklypo dydžio, žolės aukščio, reljefo, naudojamos technikos ir tokių papildomų paslaugų, kaip žolės surinkimas ar išvežimas. Šiemet kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo maždaug 10-15 proc., daugiausia dėl darbo sąnaudų, degalų ir technikos eksploatacijos išlaidų augimo“, - komentavo D. Petkevičius.
Jis pastebi, kad dažniausiai žolės pjovimo paslaugas užsako valstybinės įstaigos, kurioms reikia reguliariai prižiūrėti teritorijas: „Privatūs klientai kreipiasi rečiau. Dažniausiai tai - vyresnio amžiaus žmonės arba užsienyje gyvenantys asmenys, kurie patys negali atvykti ir pasirūpinti savo sklypu.“
Vilkaviškio rajono patirtis
Šiemet Vilkaviškio rajone į nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą buvo įtraukti 73 sklypai. Tai - kiek geresnė situacija nei praeitais metais, kai rajone buvo užfiksuoti 87 tokie sklypai, t. y. 14 daugiau. Suregistruoti neprižiūrimus ne žemės ūkio paskirties sklypus Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu įpareigoti seniūnai.
Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą, seniūnai arba jų įgalioti asmenys kasmet iki birželio 15 d. vizualiai įvertina jų seniūnijos teritorijoje esančių sklypų būklę ir apleistų sklypų sąrašą su nuotraukomis pateikia Savivaldybės komisijai. Komisija, sudaryta mero potvarkiu, per 10 dienų sudaro bendrą preliminarų sąrašą. Šis sąrašas paskelbiamas internete. Kiekvienam neprižiūrimo sklypo savininkui išsiunčiamas pranešimas su raginimu susitvarkyti, o susitvarkius pranešti seniūnui. Galimybė tai padaryti suteikiama iki rugpjūčio 10 d.
„Savivaldybė tik džiaugiasi, jei žmonės sureaguoja ir susitvarko. Mūsų tikslas - ne bausti, o siekti tvarkos“, - pabrėžė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja ir komisijos pirmininkė Lina Grygelaitienė. Anot jos, jau ir šiuo metu gyventojai praneša apie susitvarkytus sklypus, tad seniūnai turi juos dar kartą apžiūrėti ir sąrašą atnaujinti. Jis bus viešai paskelbtas rugpjūčio 15 d.
Apleistais laikomi tie sklypai, kurie yra nešienaujami, juose laikomas statybinis laužas, aplinką teršiančios medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai), kaupiamos šiukšlės, veši savaiminiai krūmai, auga grėsmę keliantys medžiai ir panašiai.
Nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų savininkams (ar nuomotojams) Vilkaviškio rajone, kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, taikomas maksimalus 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas, kurį nustačiusi Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė sakė, kad tokiais atvejais asmenims numatytos sankcijos Administracinių nusižengimų kodekse. Jo 366 straipsnis nurodo, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Mažeikių atvejis: šiukšlynas kaimynystėje
Į redakciją kreipęsi mažeikiškiai piktinasi, kad jų kaimynystėje jau ne pirmus metus „puikuojasi“ šiukšlynas. Medinis namas, stovintis Naftininkų gatvės 8-ojo ir 10-ojo namų kieme, sudegė prieš dvejus metus. Ilgą laiką šis namas buvo negyvenamas, jame buvo įsikūrę benamiai. Prieš dvejus metus, pavasarį, name kilo gaisras, visiškai nudegė jo stogas.
Mažeikių seniūnas Šarūnas Armonas „Santarvei“ sakė, kad seniūnijai apleisto sklypo Sodų gatvės skersgatvyje problema yra žinoma. Ne kartą buvo rašyti raštai, raginimai susitvarkyti. Šeimininkams neįvykdžius seniūnijos nurodymų, jiems buvo pritaikytas didesnis žemės mokestis, kuris siekia 4 proc. nuo sklypo vertės. Kol kas ir tai nepadėjo.
Žemės priežiūros reikalavimai Panevėžyje
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai.
Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų. Nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
Šiemet Panevėžyje nenušienautų sklypų, palyginti su praėjusia vasara, sumažėjo. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet - 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.
Situacija Marijampolėje
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu buvo patikrinti keturiasdešimt aštuoni žemės ūkio paskirties žemės mėgėjų sodo naudojimo būdo žemės sklypai. Aštuoniuose žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, todėl šių sklypų savininkai bus kviečiami dėl aplinkybių, kurios turi administracinio nusižengimo požymių, aiškinimosi, bus atliekamas administracinių nusižengimų tyrimas, o pažeidimus padariusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnį bus taikoma administracinė atsakomybė.
Baudų už neprižiūrimą žemę dydžiai
Apibendrinant, baudos už neprižiūrimą žemę gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tačiau bendros tendencijos yra tokios:
- Mažiausia bauda: 20 eurų
- Didžiausia bauda: 600 eurų
- Dažniausiai skiriama bauda: 80 eurų
- Padidintas žemės mokestis: 4% nuo sklypo vertės
Ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip prižiūrėti savo žemės sklypą ir išvengti galimų baudų.
Apleistų sklypų savininkams gresia ne tik baudos, bet ir didesnis žemės mokestis. Todėl svarbu rūpintis savo žeme ir laikytis savivaldybių nustatytų tvarkymo taisyklių.
Apleistas žemės sklypas
tags: #mokestis #uz #nepriziurima #zeme