Šiuolaikiniame ugdymo procese vis daugiau dėmesio skiriama komunikacijos ir bendradarbiavimo svarbai. Ši tema skatina nagrinėti mokinio ir mokytojo tarpusavio sąveiką, nes šis socialinis poreikis tiesiogiai susijęs su dvasinėmis žmogaus vertybėmis ir ugdymo kokybe.
Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai teigia, kad mokyklinio ugdymo kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo ir mokinio konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, nuo pedagogo gebėjimo išsiaiškinti vaiko galimybes, poreikius ir jais grįsti ugdymo procesą. Teigiama, kad ugdytojai daro įtaką formuojant vaiko komunikacinę kultūrą, dvasines vertybes, požiūrį, elgesį ir savigarbą. Todėl svarbu, kad mokytojai suprastų šiuos santykius, kurtų palankią atmosferą mokykloje, kurioje mokiniai jaustųsi turintys vertę ir prasmę.
Šiandieninėje visuomenėje dominuojantys tokie reiškiniai kaip ekonominis sunkmetis, staigus informacinių technologijų vystymasis, visuotinis susvetimėjimas, konkurencija ir psichologinė įtampa turi įtakos bendravimo ir bendradarbiavimo problemoms visuomenėje ir švietimo sistemoje. Todėl kai kurie autoriai teigia, kad mokytojo ir mokinio bendravimas nėra kokybiškas. Natūralu, kad šie klausimai, vienaip ar kitaip susiję su mokytojo bendravimo kultūros kaita, vis dažniau tampa mokslinių diskusijų ir tyrimų objektu.
Svarbu paminėti, jog glaudūs mokytojo ir mokinio tarpusavio santykiai, pagrįsti abipuse meile, atvirumu, pagarba, išklausymu, įsijautimu ir supratimu, yra mokymo ir mokymosi sėkmės pamatas. Mokytojas turėtų padėti mokiniui pažinti aplinką, ugdyti atsakomybę už savo pasirinkimus ir jų pasekmes.
Komunikacinės kultūros svarba ugdymo procese
Komunikacinė kultūra ugdyme leidžia atkreipti išskirtinį dėmesį į asmenybės emocinius išgyvenimus, jo dorovines nuostatas ir vertybes. Šios koncepcijos esmė - pilietiškumas ir bendruomeniškumas, nes ji kaip vertybė yra būtina ugdant socialiai atsakingą jaunimą.
Tyrimai rodo, kad dauguma apklaustų mokinių mano, kad bendraudami su mokytojais jie tampa geresniais, o jei mokytojai su jais elgiasi gerai, tai jie stengiasi geriau mokytis. Tai skatina mokinių ir mokytojų konstruktyvų bendravimą.
Remiantis G. Butkienės, E. Martišauskienės, A. Kepalaitės ir kt. teigimu, santykis humanizmas yra svarbus, nes leidžia mokiniui pasitikėti savimi, tikint jo jėgomis ir jam padedant. Santykis humanizmo teorija akcentuoja žmogaus laisvę ir nepriklausomybę, siekiamybę save analizuoti, realizuoti ir tobulėti.
8 paprastos klasės bendravimo strategijos
Paauglystė yra biologinis žmogaus amžiaus tarpsnis tarp 11-15 metų, pasižymintis sudėtingais fizinio ir psichinio vystimosi prieštaravimais. Šiuo laikotarpiu paaugliams svarbūs gyvenimo ir praktinės veiklos interesai. Jie siekia įgyti specialybę ir savarankiškai gyventi. Tačiau šiuo metu jie dar nėra pakankamai savarankiški, nes jų gyvenimiška patirtis yra menka; apie save daugiausia sprendžia pagal kitų nuomonę, todėl suaugusieji turi paaugliams padėti priimant sprendimus.
Švietimo kokybės užtikrinimas
Kasmet Europoje ir pasaulyje kuriamos organizacijos, judėjimai ir įvairios iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti mokslo kokybę. Kokybei vis daugiau dėmesio skiria ir Lietuvos švietimo politika. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija švietimo kokybę paskelbė kaip vieną iš švietimo reformos prioritetų.
LR švietimo įstatyme, Nacionaliniame švietimo forume, Mokyklos tobulinimo programoje numatytos kai kurios ugdymo modernizavimo ir švietimo kokybės kėlimo kryptys, kurios skatintų mokyklas tobulėti, neatsilikti nuo Europos šalių sukurto mokyklos modelio. Kuriant demokratinį ir humanistinės visuotinio ugdymo modelį, ugdymo institucijose itin svarbus tampa paslaugų kokybės valdymas, todėl Lietuvos Respublikos švietimo strategija 2003-2012 metams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa siekiama gerinti ir užtikrinti ugdymo paslaugų kokybę.
Visuotinės kokybės vadybos filosofija teigia, kad organizacija, taikanti visuotinės kokybės vadybos principus, nuolat tobulėja, įtraukdama į tobulinimo veiklą visus darbuotojus ir siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius. Tačiau dažnai pasigendama švietimo kokybės valdymo principų, orientuotų į ugdymo proceso dalyvių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti ne tik kaip mokiniai ir mokytojai atsižvelgia į tarpusavio bendravimą, bet ir kaip patys pedagogai vertina savo turimas kompetencijas, vadybinius sugebėjimus bei požiūrį į ugdymo kokybės gerinimą.
Tyrimo praktinis reikšmingumas nusako tai, kad mokymo(si) proceso ribas reikia plėsti taip, kad jis būtų orientuotas į holistinį asmenybės ugdymą.
Kokybės idėjos pradininkai ir propaguotojai akcentuoja nenutrūkstamo mokslo gerinimo proceso reikšmę siekiant kokybės kiekvienoje organizacijoje. Mokymo(-si) kokybė dažnai suprantama kaip mokymo(-si) tikslų pasiekimo laipsnis.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai apima santykių humaniškumą, mokinių ir mokytojų lygybę bei kiekvieno jų vienodą vertę. Svarbu, kad mokytojas suprastų mokinių poreikius ir galimybes, bei atsižvelgtų į juos ugdymo procese.
Apibendrinant, mokytojo vaidmuo yra itin svarbus ugdant mokinius ne tik kaip žinių gavėjus, bet ir kaip asmenybes. Konstruktyvus bendravimas, abipusė pagarba ir humanistinis požiūris yra būtini elementai siekiant aukštos ugdymo kokybės.
Tyrimo duomenys
Tyrimo metu apklausti 45 Akmenės rajono Ventos gimnazijos mokytojai ir 124 mokiniai (iš viso 169 respondentai). Tyrimo rezultatai patvirtino, kad žinant mokinių ir mokytojų komunikacinės kultūros būklę ugdymo institucijoje ir įvertinus jos įtaką ugdymo procesui, galima keisti mokinių ugdymo kokybę.
| Respondentų grupė | Skaičius |
|---|---|
| Mokytojai | 45 |
| Mokiniai | 124 |
| Iš viso | 169 |
tags: #mokytojas #visadaturi #buti #pavyzdys #mokiniams