Per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos Lietuvoje keitėsi. Medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o visai neseniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, vis tik sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose. Blokinis, mūrinis ar monolitinis - štai kur klausimas.
Ką apie daugiabučius turėtų žinoti norintieji pirkti butą? Šįkart Delfi domisi, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai. Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris ir grupės „Inreal“ investicijų bei analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Pagrindiniai daugiabučių tipai Lietuvoje
Kaip teigia grupės „Inreal“ specialistas T. S. Kvainickas, iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.
„Inreal“ specialistą papildo A. Šneideris ir paaiškina, jog:
- Mūriniai: Dažniausiai 4-5 aukštų, kartais iki 12 aukštų.
- Blokiniai: Aukštesni nei mūriniai.
- Monolitiniai: Patys aukščiausi. Pavyzdžiui, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.
Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.
Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, sako T. S. Kvainickas, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai. Specialistas papildo, jog bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar, sako pašnekovas, galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.
Apibendrinant, galima pateikti tokią lentelę:
| Daugiabučio tipas | Aukštų skaičius | Paplitimas Lietuvoje | Paplitimas Vilniuje |
|---|---|---|---|
| Mūriniai | Dažniausiai 4-5, kartais iki 12 | Daugiausia (apie 22 tūkst.) | Mažiau nei blokinių |
| Blokiniai | Aukštesni nei mūriniai | Apie 7,5 tūkst. | Daugiau nei mūrinių |
| Monolitiniai | Patys aukščiausi | Mažiau nei blokinių ir mūrinių | Yra, pvz., Lazdynuose |
| Iš blokelių | Įvairus | Apie 2 tūkst. | Nedaug |
Degalai brangsta be stabdžių: valdžia svarsto kraštutines priemones • TV3 žinios
Garso izoliacija ir sandarumas
Delfi pasidomėjo, kokią žinutę potencialiam buto pirkėjui turėtų siųsti informacija apie daugiabučio statybą. Pasak A. Šneiderio, pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Kaip teigia pašnekovas, prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Pašnekovas papildo, kad tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, - komentuoja A. Šneideris.
Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Pašnekovo teigimu, kitaip ir negali būti - mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.
„Pagalvokite - kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna. O jeigu atsiranda drėgmė, tada ir temperatūros pojūtis visai kitas“, - komentuoja pašnekovas.
Pelėsis ant sienos gali būti blogos ventiliacijos pasekmė
Statybos ypatumai
Toliau A. Šneideris paaiškina, kuo skiriasi blokinių, mūrinių ir monolitinių daugiabučių statybos ypatumai. Pasak specialisto, mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje.
„Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, - mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris.
Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Anot pašnekovo, visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Specialisto teigimu, vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.
Pašnekovas papildo, kad stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, sako A. Šneideris, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Pasak A. Šneiderio, monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Kaip teigia specialistas, pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje.
Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą. Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, sako specialistas, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti.
„Vienas tokio namo gyventojas gali turėti keturis kambarius, o kitas - du, bet jie bus žymiai erdvesni“, - komentuoja A. Šneideris ir priduria, kad tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia - tokie darbai gali pakenkti visam namui.
Monolitinio daugiabučio statybos schema
Blokinis namas - bendras pastato, kurio statybinių konstrukcijų didžiąją dalį sudaro blokai ar net atskirai pagaminti kambariai, pavadinimas. Dažniausiai suprantamas kaip daugiaaukštis namas, kurio atskiruose butuose gyvena skirtingos šeimos. Pirmi blokiniai namai buvo pradėti statyti 1920 m. Berlyne ir Drezdene. Jie iš karto savo išvaizda išsiskyrė iš kitų namų - neaukštų, skirtų vienai šeimai.
Jungtinėje Karalystėje pirmi blokiniai namai buvo pastatyti po Antrojo pasaulinio karo, siekiant suteikti gyvenamąją vietą žmonėms, gyvenantiems antisanitariniuose XIX a. namuose, bei tiems, kurių namai buvo sugriauti per karą. Pradžioje blokiniai namai atrodė patrauklūs ir daug kas norėjo juose gyventi. Vėliau, kai namų būklė blogėjo, jie įgavo nepageidaujamo, pigaus gyvenamojo ploto įvaizdį. Jungtinėje Karalystėje šių būstų populiarumas smuko, kai 1968 m. apgriuvo Ronan centras.
JAV pirmas blokinis namas pastatytas 1939 m. Niujorke. XX a. septintą - aštuntą dešimtmetį JAV vyriausybė eksperimentavo ir bandė statyti blokinius namus neturtingiems žmonėms. Toks bandymas žlugo, nes daugelis tokių namų tapo getais. Dabar dauguma šių namų sugriauti, renovuoti arba perstatyti.
Azijoje dėl didelių žemės kainų daug žmonių gyvena daugiaaukščiuose. Pirmas blokinis namas SSRS buvo pastatytas 1959 m. Toliau jie buvo statomi masiškai. Tuo buvo siekiama aprūpinti dėl ūkio industrializacijos vis augančių miestų žmones gyvenamuoju plotu bei atkurti karo metu sunaikintą gyvenamojo ploto fondą.
Blokiniai namai buvo statomi ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, net didesniuose kaimuose. Pirmieji blokiniai namai liaudyje įgavo chruščiovkės pavadinimą. SSRS 1970 m. buvo priimtas Vieningas statybinių detalių katalogas, kurio pagrindu toliau buvo projektuojami tipiniai namai, todėl visoje SSRS blokiniai namai buvo statomi iš nedidelio asortimento dydžio blokų. Blokiniai namai dažniausiai neturėjo jokių ornamentų, turėjo plokščią stogą. Pradžioje buvo statomi 3-5 aukštų, vėliau aukštesni, net 25 aukštų namai.
9 aukštų ir aukštesniuose blokiniuose namuose buvo įrengiamas liftas. Skirtingai negu komunaliniuose butuose, čia žmonės turi daug daugiau privatumo, o dažnai tik iš matymo pažįsta savo kaimynus. Blokiniuose namuose paprastai yra bloga garso izoliacija, maža virtuvė, tualetas, praustuvas ir vonia viename kambaryje. Dabar tokio tipo namai Lietuvoje sudaro didžiausią gyvenamojo ploto dalį ir turi vertę.
Pats garsiausias buvusioje SSRS teritorijoje daugiau kaip 10 metų per Naujus Metus rodomas filmas, kuriame žmogus, atvykęs į kitą miestą, patenka į tokio paties pavadinimo gatvėje stovintį tokį patį butą, yra „Likimo ironija, arba po pirties“ (rus. Ирония судьбы, или С лёгким паром!).
tags: #monolitiniai #daugiabuciai #wikipedia