Sodybos Istorija ir Dabartis
Nuo 1875 m. čia stovintis vėjo malūnas ir malūnininko sodyba atspindi XX a. pradžios buitį. 2009 m. sodyba buvo atrestauruota Lietuvos ir Norvegijos valstybių lėšomis. 2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.). 2023 m. svirne įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. -XX a.
Tradicijos ir Šventės
Žaliūkių malūnininko sodyboje kasmet minimos kalendorinės metų šventės. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.Velykos
Ruošiantis šv. Velykoms ir Atvelykiui, Žaliūkių malūnininko sodyba pasipuošia įvairiaspalviais margučiais. Muziejininkai sodybos lauko teritorijoje išdėlioja ne vieną dešimtį savo rankomis pagamintų medinių margučių.Velykų laikotarpiu dėmesys būdavo skiriamas vaikams, kurie kartu su visa šeima ateidavo į muziejų, nešini savo išmargintais kiaušiniais. „Margučių šėlsmas“ - taip sodybos lauko teritorijoje pabirusius margučius vadina muziejininkai. Ant malūno lankytojai taip pat ras fotografavimosi sienelę, kurioje užrašytas Velykų sveikinimas. Fotografuodamiesi jos fone, atėjusieji sukurs originalų sveikinimą su savo atvaizdu.Mintis papuošti Žaliūkių malūnininko sodybą margučių motyvais - neatsitiktinė. Šis Velykų simbolis pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma daugiau nei 1400 margučių, kurie atspindi beveik 90 metų kiaušinių marginimo istoriją.Šiaulių „Aušros“ muziejus taip pat kviečia šeimas paįvairinti Atvelykio stalą įvairiaspalviais vašku margintais kiaušiniais ar išsiųsti originalų cianotipijos technika pagamintą atviruką. Edukacijos „Margučių raštai“ Žaliūkių malūnininko sodyboje ir „Mėlyni saulės atvirukai“ Fotografijos muziejuje organizuojamos vienos šeimos nariams, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Rudens Lygiadienis ir Baltų Vienybės Diena
2021 m. rugsėjo 22 d. Žaliūkių malūnininko sodyboje buvo švenčiamas Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena. Tai -astronominė rudens pradžia ir metas, kai diena vėl susilygina su naktimi. Senovės baltai tikėjo, kad tai - ypatingas gamtos virsmo metas. Rudens lygiadienis arba Lygė nuo seno laikytas mistiniu - senovėje tądien vykdavo sambariai (bendraminčių, bendradarbių susibūrimai), buvo dėkojama dievams už derlių. Šią dieną, pagal senuosius papročius, netinka būti vienam namuose. Susirinkę malūnininko sodyboje, dėkodami už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą šių metų derlių, ir mes atliksime aukojimo apeigą - sudeginsime iš šiaudų padarytus tradicinius simbolius. Svarbiausias jų - ožys. Kaip ir kitose Lietuvos vietose, taip ir Žaliūkių malūnininko sodyboje aukojamas ožys - šiaudinis.
Edukacinės Programos
Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus. Įdomi ir Žaliūkių malūnininko sodybos istorija, tad kartu su malūnininku verta aplankyti nuo 1875 m. čia stovintį vėjo malūną ir sužinoti, kaip atsiranda miltai, iš kurių kepama gardi, kvapni ruginė duona.Edukacinio užsiėmimo kaina grupei II-V po 17 val., VI po 16 val. - 40 Eur. Užsisakant ekskursiją taip pat reikia įsigyti lankymo bilietą. Programa pritaikyta ikimokyklinio amžiaus vaikams ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais.Švietimo teikėjas - Šiaulių „Aušros“ muziejus.Nuolaidos
Šeimos kortelės turėtojams, pateikus Šeimos kortelę, taikoma 50 proc. nuolaida muziejaus lankymui, 20 proc. 1991 m. sausio 13 d.Muziejų Naktis
Žaliūkių malūnininko sodyba aktyviai dalyvauja "Muziejų nakties" renginiuose. Lankytojų laukia:* Piemenėlių pramogos prie laužo.* Piemenų duonos ir bulvių kepimas.* Žolelių arbatos skanavimas.* Piemenų muzikos instrumentų darymas ir muzikavimas.* Susipažinimas su švelniais ir jaukiais sodybos augintiniais.* Virtualios realybės žaidimas, leisiantis pasijusti tikru malūnininku.* Dangaus šviesulių stebėjimas su Šiaulių techninės kūrybos centro astrofizikos būrelio vadovu Vaciu Jankumi ir jaunaisiais astrofizikais.Šiaulių "Aušros" Muziejus
Nuo 1993 m. „Aušros“ muziejus pradeda sparčiai plėsti ir savo žinion perima patalpas/įstaigas: Radijo ir televizijos ir Dviračių muziejai bei Ch. Frenkelio vila. 2009 m. pagal „Aušros“ muziejaus parengtą projektą Lietuvos ir Norvegijos (pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) valstybių lėšomis atrestauruotas ir pritaikytas visuomenės reikmėms vienas iš svarbiausių Šiaulių miesto kraštovaizdžio akcentų bei etnokultūros, tradicinių amatų puoselėjimo židinys Žaliūkių malūnas ir greta atstatyta XIX a. malūnininko sodyba.Greta šių projektų, muziejus realizavo vieno savo padalinių, Fotografijos muziejaus rekonstravimo darbus, po kurių buvo pastatytas ketvirtas muziejaus aukštas, paverčiant pastatą keturių auštų statiniu su atvira lankytojams bei renginiams terasa ant stogo.Šiauliai: Trumpai
Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, Šiaurės Lietuvos mokslo, kultūros ir ekonomikos centras, išlaikęs gilias pramonės ir verslių žmonių miesto tradicijas. Tai Lietuvos miestas, kuriame gyvena per 106 tūkstančius gyventojų. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiaulius aplankė, čia pasimeldė ir ilsėjosi pakeliui į netoli miesto stovintį Kryžių kalną (Jurgaičių piliakalnį) keliavęs popiežius Jonas Paulius II.| Miestas | Gyventojų skaičius | Ypatybės |
|---|---|---|
| Šiauliai | >106 tūkst. | Šiaurės Lietuvos centras, pramonės ir kultūros miestas |
tags: #more #zaliukiu #malunininko #sodyba #vaizdai