Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Santuokos nutraukimo procese, be kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas.
Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.
Santuokos nutraukimo būdai ir turto dalybos
Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Asmeninė nuosavybė
Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Paveldėto turto dalybos nutraukiant santuoką negalimos, tokio turto perleidimas galėtų vykti tik kito sandorio pagrindu.
Turto padalijimo principai
Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.
Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
Turto padalijimo būdai
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti. Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.
Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu sąlygos
Civiliniame kodekse numatyta, kad santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukta ne visais atvejais, o tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei jie yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Tik esant visoms šioms sąlygoms, skyrybų procesas gali baigtis sėkmingai.
Sutuoktiniai, apsisprendę baigti šeimyninį gyvenimą skyrybomis bei esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu.
Dokumentai teismui
Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, reikia pateikti du pagrindinius dokumentus - abiejų sutuoktinių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat dokumentų priedus.
Prašyme dėl santuokos nutraukimo reikia papildomai nurodyti sutuoktinių gimimo metus, ar yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
Kaip padalijamas TURTAS skyrybų metu?
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia aptarti savo nepilnamečių vaikų ir/ar vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, bendro turto, skolų padalinimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Pvz. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti nurodoma, kad vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kas mėnesį moka po 250 eurų vaiko išlaikymą, kad susitinka su vaiku kas antrą savaitgalį, kiekvienais metais pasiimą jį vasaros atostogoms ir pan.
Sutuoktiniai privalo nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, su kuriuo iš tėvu ir kur numatoma vaikų gyvenamoji vieta.
Sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali aptarti ne tik vaiko, bet ir vienas kito išlaikymo klausimus, nes gali būti situacija, kad išlaikymo reikia vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju sutuoktiniai susitaria dėl išlaikymo dydžio, terminų, mokėjimo tvarkos.
Jeigu sutuoktiniai turi bendro nekilnojamojo turto, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtinai turi būti aptarti turto padalinimo klausimai, - kuriam iš sutuoktinių ir koks turtas atiteks po skyrybų, kokiomis dalimis ir kaip turtas dalinamas.
Taip pat tarp sutuoktinių gali būti numatytas kompensacijos mokėjimas, jeigu egzistuoja disbalansas tarp dalinamo turto arba jo dalių turto verčių.
Sutuoktiniai būtinai turi aptarti turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo tvarką.
Sutartyje būtina aptarti ne tik nekilnojamojo turto, bet ir tam tikro kilnojamojo turto, tokio kaip, pavyzdžiui, automobiliai, akcijos, obligacijos, čekiai, kiti vertybiniai popieriai, santaupos, pensijų fondo pinigai, padalinimo klausimus. Jeigu sutuoktiniai turėjo bendrą verslą, jie jį gali padalinti arba susitarti jį perleisti vienam iš jų su tam tikromis sąlygomis, kompensacijų tvarka ir pan. Jeigu sutuoktinai turėjo bendrą kreditorinį reikalavimą, jie taipogi susitaria kaip ir kieno jis bus įgyvendinamas.
Svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia nurodyti ne tik kaip yra dalinamas sutuoktinių turtas, bet ir kaip bus dalinamos jų bendros skolos. Taigi, būtina nurodyti, kas perima arba kaip dalinami sutuoktinių bendri skoliniai įsipareigojimai, tokie kaip, pavyzdžiui, hipoteka, kreditas, lizingas, skolas pagal daikto pirkimo išsimokėtinai sutartį, teismo priteistos bendros skolos, skolos pagal vekselius ir pan.
Sutuoktiniai gali perimti skolas nepriklausomai nuo jiems atitenkančio turto. Egzistuoja vienintelė skolinio įsipareigojimo perėmimo sąlygą - jį perimantis sutuoktinis turi turėti finansinių galimybių šį įsipareigojimą vykdyti.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas, o teismui - pateikti tokių pranešimų įrodymus. Tai reikalinga tam, kad kreditoriai galėtų įstoti į procesą ir ginti savo teises, nesutikti su siūlomu skolinių įsipareigojimų padalinimu.
Santuokos nutraukimo sutarties sąlygos iš esmės gali būti bet kokios, jeigu sutuoktiniai dėl jų sutaria ir jos nepažeidžia trečiųjų asmenų (kreditorių, nepilnamečių vaikų) interesų, geros moralės, viešosios tvarkos bei įstatymų. Jeigu tam tikros sutarties sąlygos pažeidžia kitų asmenų teises, teismas negalės patvirtinti tokios sutarties ir priimti sprendimo byloje.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą ir tampa privalomas sutuoktiniams. Nevykdant sutarties, gali būti taikomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas (per antstolį). Jeigu po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasikeičia aplinkybės (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ir teismo sprendimas negali būti vykdomas pilna apimtimi, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Procesiniai aspektai
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Taigi, teismas turi įsitikinti, kad santuoka yra faktiškai iširusi o taip pat imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nustatant šešių mėnesių susitaikymo terminą, po kurio suėjimo jeigu nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Taigi, net inicijavus skyrybų procesą, sutuoktiniai turi galimybę apsigalvoti ir išsaugoti šeimą.
Santuokos nutraukimas abipusiu sutarimu yra pakankamai lengvas ir greitas procesas, kadangi tarp sutuoktinių nėra ginčo, jie geranoriškai nusiteikę bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, šalinti atsiradusius trūkumus, derinti santuokos nutraukimo pasekmes ir pan. Jeigu tinkamai įvykdomos visos sąlygos, procesas būna pakankamai greitas ir ekonomiškas, kadangi, kaip rodo praktika, dauguma gali apsieiti be kvalifikuoto teisininko pagalbos, rengiant dokumentus, tokie prašymai taip pat yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
Turto dalybos gyvenant nesusituokus
Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Žmonės kurį laiką gyvena kartu, kuria bendrą buitį, įgyja kilnojamą ar nekilnojamą turtą, kuriuos dažnai registruoja kaip savo asmeninę nuosavybę.
Jei dėl nuosavybės pobūdžio taikiai susitarti nepavyksta, tenka kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti vieno iš partnerių vardu registruotą turtą bendru abiem partneriams.
Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams.
LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. Antra, nustačius, jog sugyventiniai susitarė įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį. Trečia, būtina įvertinti ginčo objekto specifiką.
Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kiti panašūs reikšmingi pakeitimai. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vienos šalies nuosavybe, neturėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.
Sutuoktinių kreditorių interesai
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu.
Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Bylose dėl sugyventinių bendrai įgyto turto padalijimo paprastai nustatinėjamos tokios aplinkybės: (i.) ar asmenys gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), susilaukė vaikų, gerino gyvenimo sąlygas (remontavo būstą), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos. (ii.) Prie sugyventinių materialinės gerovės kiekvienas prisideda finansiškai pagal išgales ir savo darbu. Tokiu atveju yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė.
Minėta, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
Apibendrinus, įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.
Atitinkamai, jeigu sugyventiniai gyvendami kartu užgyveno turto, yra galima teismo tvarka pripažinti, kad tam tikras turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turto dalį.
Atsakant trumpai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinių turtiniai santykiai nėra prilyginami sutuoktinių turtiniams santykiams. Tačiau sugyventinė(-is) turi galimybę kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog prisidėjo arba finansiškai, arba savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų butinimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį (pagrindiniai įrodymai būtų parduotuvių čekiai, bankiniai pavedimai, kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas, liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.).
Aplinkybės Galimi įrodymai
Bendras gyvenimas ir ūkis Liudytojų parodymai, bendri pirkinių čekiai
Finansinis indėlis Bankiniai pavedimai, kvitai, paskolos
Asmeninis indėlis Darbas bendrame ūkyje, vaikų priežiūra
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
tags: #motinai #priklausantis #turtas #is #esmes #pagerintas