Net neabejoju, kad visi esate girdėję, niūniavę ar iš visos širdies traukę šią dainą su draugais. Muzikos platformose, taip pat ir „YouTube“, ji turi daugybę perklausų, vadinama „legendiniu hitu“, žavimasi Vido Bareikio improvizacija, giriamas Ovidijus Vyšniauskas (jam dažnai priskiriama ir dainos autorystė).
Mūsiškė Irūna su Mariumi Jampolskiu šiai dainai suteikia šiltą priminimą, kad net šalčiausiu metu mums svarbiausia - šalia esantis žmogus.
Tačiau „YouTube“ platformoje esančiuose komentaruose, greta pagyrimų, kai kas klausia: „Kodėl nenurodomi dainos muzikos ir žodžių autoriai?“. Tiesa, kai kur nurodoma, jog tai, pavyzdžiui, Ovidijaus Vyšniausko, Vytauto V.
Rengdama straipsnį Sausio 13-osios proga, kalbinau tuomečio Marijampolės miesto savivaldybės tarybos pirmininko Algirdo Bajarkevičiaus našlę ir dukrą. Pokalbio metu moterys prasitarė, kad šios išpopuliarėjusios dainos žodžius parašė jų žmogus - Algirdas. Moterys teigia net žinančios, kam ši daina buvo skirta.
Trumpa istorija tokia, kad žodžiai buvo užrašyti studentiškame Algirdo sąsiuvinyje. Tas sąsiuvinis pateko į Algirdo brolio Juozo rankas, kuris tuo metu studijavo Kauno politechnikos institute.
Kaip dažnai pasitaiko bendrabučiuose, jei jau daiktas iškeliauja iš kambario, laikyk jį dingusiu, ir visai ne iš piktos valios - tiesiog dėl to, kad užmirštama, kieno tas daiktas yra, ir nežinia, kam atiduoti. Taip, sako, buvo ir su Algirdo eilėraščių sąsiuviniu, kuris, pasak moterų, keliavo bendrabutyje, kol pagaliau kažkur dingo.
A. Bajarkevičiaus dukra Skaistė Kraptavičienė pasakoja, kad kalbėjosi su tėtės seserimi, kuriai dabar 82-eji. Ji patikino, kad apie šiuos dainos žodžius jai sakė Algirdo lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dvilinskaitė, ir ji jau mirusi.
Alvyda Sipienė, aktorė ir režisierė, „Suvalkiečiui“ pasakojo: „Kai gyvenau ir dirbau Marijampolėje, teko daug bendrauti su dabar jau a. a. Algirdu Bajarkevičiumi. Kartą žiemą važiuojam iš kažkokio renginio, mūsų pilnas automobilis, Algirdas vairuoja, o mes visą kelią dainuojam: „Kokia balta žiema, tik baltos snaigės krenta…“. Važiuojam ir dainuojam, važiuojam ir dainuojam, ir vis Algirdą giriam, kokius gražius žodžius dainai parašė. Jis juokdavosi, kad mes tą dainą šitaip pamilom, jog net važiuodami dainuojam. Po to klausau šios dainos per radiją ir paskelbia - autorius nežinomas! Visur skambinėju - kaip nežinomas? Juk žinomas. Nebuvo Algirdas knygos išleidęs - tas tai teisybė, bet buvo poetas, eilėraščius rašė. Ir kai girdi, kad arba „žodžiai nežinomi“, arba „liaudies“, arba išvis nieko nesako - nesmagu. Gal vaikai turi kokius nors įrodymus? Bet šeima - kukli, koks kuklus buvo ir pats Algirdas - jis nesigirdavo visam pasauliui, kad štai aš parašiau eilėraštį, o dabar visa Lietuva dainuoja. Bet mes visi tai žinojom! Tais laikais niekas internete nesiskelbė.
Rašytojo, poeto, režisieriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo Vytauto V. Landsbergio įdainuota „Žiema“ taip pat yra populiarioje „YouTube“ platformoje. Paklaustas, gal jis ką nors žino apie dainos autorystę, sakė, kad nieko nežino, bet daina „sklido panašiai kaip liaudies daina - „kažkieno“.
Muzikos ekspertas Valdas Bytautas patvirtino, kad ši daina nėra identifikuota. Lietuvoje yra keturios dainos „ant klaustuko“, kai kurios jų melodijos gali būti atkeliavusios iš Rusijos.
„Dėl dainos „Žiema“: panašus atvejis yra su „Žemyn upe“ - kaunietis įtikinėja, kad tai jo autorinis tekstas, bet niekas to negali įrodyti, muzikos autorius taip pat nežinomas. Pats daug metų domiuosi šios („Žiema“ - red.) dainos autoryste. Blogai, kad A. Bajarkevičiaus artimieji neturi ar neišsaugojo įrodymų, jog dainos tekstas būtent jo.
LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovė Rasa Pipirienė atsakė: „Kūrinys „Žiema“ yra mūsų bazėje prie neregistruotų kūrinių. Kadangi kūrinys plačiai naudojamas, jo kortelė mūsų duomenų bazėje yra, joje nurodyta, kad muzika ir tekstas yra liaudies. Kūrinio naudotojai, pateikdami duomenis, kaip teksto autorių ne kartą nurodė ne tik „liaudį“, bet ir Kęstutį Vasiliauską. Algirdas Bajarkevičius minimas nebuvo. Beje, jis nėra mūsų narys, skirtingai nei K. Vasiliauskas, kurį LATGA specialistai ne kartą informavo, kad jis registruotų teksto autorystę, bet jis iki šiol to nepadarė. Jeigu atsiranda ginčų dėl autorystės, mes paprastai „įšaldome“ registraciją.
K. Vasiliauskas (81 m.) gyvena Kiduliuose, Šakių r. sav. „Dainos „Žiema“ žodžiai yra mano - visi iki vieno. Melodija - rusiška, iš sovietų armijos parsivežta. Pirmą kartą padainuota Jurbarko dienose 1967-ųjų pabaigoje ar 1968 pradžioje televizijoje su žymiu chorvedžiu Vytautu Versecku. Visi galvoja, kad aš ir melodijos autorius, bet nesu. Toks vyrukas iš Sibiro dainavo, jis irgi turbūt nebuvo autorius. Mano pažįstami Rusijos muzikantai nerado jokio šios melodijos autoriaus.
Esu parašęs du lietuviškus variantus: vienas apie žiemą, kitas - apie pavasarį. Bet dainos apie pavasarį niekas nežino, tik apie žiemą.
Paklaustas apie A. Bajarkevičių, kuris galimai taip pat gali būti įvardijamas šios dainos žodžių autoriumi, K. Vasiliauskas atsakė: „Tikriausiai ir jums kyla klausimas: kodėl K. Vasiliauskas nesusitvarkė autorystės dokumentų?“. „Esu apsileidęs, man jau 81-eri. O tais laikais (turima galvoje sovietiniai laikai - red.) buvo komisija, buvo toks poetas Balys Sriubas - reikėjo jo leidimo, reikėjo atlikti visokias procedūras.
Yra ir daugiau mano autorinių dainų sukurta, jų apie 150, o užregistruota turbūt apie 50. Pavyzdžiui, mano daina yra ir „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, „Brangiausios spalvos“ ir kitos, - pasakojo K. Vasiliauskas. - Skambino man iš LATGOS, žadėjo atsiųsti prisijungimą, kad galėčiau elektroniniu būdu viską surašyti, kad nereikėtų pildyti popierių. Bet jei registruosiu dainą „Žiema“ - kažin, kaip reikės įrodyti? Ar išlikę televizijos archyve įrašai? Tai yra procedūra. Galiu dar pateikti kitą šios dainos variantą apie pavasarį, kurią Jurbarke koncerte dainavome.
Abu kūrėjai - beveik vienmečiai: Kęstučiui Vasiliauskui - 81-eri, Algirdui Bajarkevičiui šiemet būtų 79-eri. Abu poetai. Algirdo vaikai neabejoja tėčio sąžiningumu, kai jis sakydavo, jog štai skamba jo žodžiais sukurta daina. K. Vasiliauskas tvirtina: „Kiekvienas šios dainos žodis yra mano“.
Rengdama šį straipsnį ir kalbindama tiek Algirdo artimuosius, tiek Kęstutį, nė karto neišgirdau net užuominos apie atlygį, kurį LATGA nariai (kūrėjai) gauna už kiekvieną kūrinio panaudojimą. Vadinasi, tai tema ne apie pinigus.
Ši daina, gimusi galbūt kažkieno sąsiuvinyje, bendrabutyje, sovietų kareivinėse ar scenoje, jau seniai išslydo iš vieno žmogaus rankų ir tapo bendru atminties dalyku. Dokumentų nėra, liudininkai išeina, prisiminimai kertasi, o tiesa lieka kažkur per viduriuką.
„Žiema“ ir toliau skamba - per radiją, šventėse, automobiliuose ir galvose - be autoriaus vardo prie kūrinio. Ir gal būtent todėl ji tokia gyva: ne visiškai priklausanti vienam, bet sava daugeliui. Aiški ir atpažįstama kiekvienam. Dainuojama pritariant ne tik balsu, bet ir sielos stygoms.
Administracinis Lietuvos žemėlapis
Galimi dainos autoriai:
| Autorius | Argumentai "už" | Argumentai "prieš" |
|---|---|---|
| Algirdas Bajarkevičius | Šeimos teigimu, parašė žodžius studentiškame sąsiuvinyje. | Nėra jokių dokumentinių įrodymų. |
| Kęstutis Vasiliauskas | Teigia, kad žodžiai jo, melodija - rusiška. | Nėra užregistravęs autorystės. |
| Liaudies kūryba | LATGA duomenų bazėje nurodyta, kad muzika ir tekstas yra liaudies. | Daina turi aiškią struktūrą ir stilių, kas nebūdinga liaudies kūrybai. |