Kino teatrų kainos Lietuvoje: ar tai vis dar prieinama pramoga?

Daliai žmonių kino teatrai tampa nebeįkandama pramoga. Vienas bilietas į kiną kai kuriuose kino teatruose, esančiuose prekybos centruose, kainuoja 7 ar daugiau eurų. Vadinasi, nueiti keturių asmenų šeimai į filmą gali kainuoti apie 30 ar daugiau eurų. Jei vaikai užsimanys spragėsių - kaina gali perkopti ir 40 eurų. Kiek pigiau bilietai kainuoja Vilniaus kino teatruose „Pasaka“ bei „Skalvija".

Panašios kainos didžiuosiuose kino teatruose ir kaimyninėje Latvijoje. Kaip LRT.lt teigė LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis, provincijoje vidutinė bilietų kaina yra 3-4 eurai, tačiau jei miestas gausiau lankomas turistų, bilieto į filmą kaina yra pora eurų didesnė. „Rygoje bilietas į kiną kainuoja 8-10 eurų, bet viskas gali priklausyti nuo filmo - jei naujas ir populiarus, bilietas kainuos keliais eurais daugiau“, - skaičiavo A.Vaikutis.

Tuo metu LRT RADIJO korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad per paskutinius 20 metų Švedijoje kino bilietų kainos išaugo net 70 proc. „Nemažai apie tai rašyta prieš metus, kai praėjusių metų sausio 1-ąją PVM padidėjo nuo 6 iki 25 proc. Šiandien bilietas į kiną suaugusiam žmogui kainuoja nuo 120 iki 200 kronų (apie 12-20 eurų), priklausomai nuo kino populiarumo, didmiesčio, efektų ir patogumo. Bilietų kainos augo daugiau nei šalies infliacija. Jei sektumėme infliaciją nuo 1990-ųjų, šiandien bilietas turėtų kainuoti 88 kronas, o kainuoja 120 kronų“, - LRT.lt kalbėjo V.Meidutė-Strazdauskienė.

Vis dėlto, pasak korespondentės, švedų įprotis eiti į kiną nesikeičia nuo 1980-ųjų - jie eina noriai ir dažnai, tai siejama su socialiniu gyvenimu ir tradicinėmis pramogomis. 2017 m. kino sales Švedijoje aplankė 18 mln. žiūrovų. Vidutiniškai Švedijos gyventojas kine apsilanko 1,7 karto per metus. „Kol yra tokia paklausa, tol nėra reikalo mažinti kainų. Be to, daug investuota į kino sales, tad žmonės patenkinti, nes gauna kokybę, už kurią sutinka mokėti daugiau. Apklausos rodo, kad sumažinus bilieto kainą daugiau kino teatrų lankytojų neatsirastų. Eiti į kiną Švedijoje vis dar yra santykinai pigi pramoga. Teatro ar koncertų bilietų kainos yra kelis kartus didesnės“, - teigė V.Meidutė-Strazdauskienė.

Suomijoje bilietas į kiną kainuoja 13-16 eurų, Vokietijoje - 12-13 eurų.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvoje kinas yra santykinai brangesnė pramoga nei Vakarų Europos valstybėse, tačiau iš dalies taip esą ir turėtų būti, nes mūsų pajamų lygis yra gerokai mažesnis, o ekonomika - ne tokia kaip Vakarų valstybėse.

Pasak Ž.Maurico, ši rinka - gana koncentruota, joje žaidžiantys žaidėjai neįsileidžia konkurentų arba kaišioja pagalius į ratus. „Žinoma, į konspiracijos teorijas veltis nereikia, tačiau pirmas bet kokių valstybės institucijų uždavinys turėtų būti konkurencijos užtikrinimas. Tačiau neretai valdžia nusprendžia pati kurti verslą, o ne rūpintis, kad būtų konkurencija. Jei jie dabar išgirstų, ką sakau, gal ir valstybinį kino teatrą sugalvotų įkurti ar apriboti kainas... Bet ekonomika funkcionuoja ne taip. Anksčiau „Romuvos“ ar „Lietuvos“ kino teatrų bilietai buvo pigesni, repertuaras - gal ne toks naujoviškas, pritaikytas masėms. Gal ir lengvatinėmis sąlygomis nuomojosi pastatus, jų būklė buvo gana prasta, mažos investicijos. Jei šie kino teatrai būtų buvę atnaujinti, gal irgi bilietų kaina būtų pakilusi“, - kalba ekonomistas.

Tiems, kam brangu, siūlo žiūrėti per televizorių.

„Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis sako, kad didelę įtaką kainai daro investicijos. „Atsimenate, kai Vilniuje buvo 17 kino teatrų po 1 kino salę? Kokia buvo projekcija, koks garsas ir t. t.? Dabar visame pasaulyje įvyko skaitmenizacija, kino juostų praktiškai nebėra, nors buvo manyta, kad jos bus iki 2017-ųjų. Taigi mums reikėjo pakeisti kino projektorius į skaitmeninius. Vieno jų kaina yra 250 tūkst. eurų. Tai - didžiulės investicijos, nors ir ilgalaikės. Nors pasaulis taip keičiasi, kad tų projekcijų reikia vis daugiau ir daugiau. kino juosta Jamesas Cameronas sukūrė 4K filmą su 36 pėdų per sekundę greičiais. Tad mums reikia pirkti priedą už 100 tūkst. eurų, kad bent viename ar dviejuose kino teatruose galėtume parodyti tokį filmą. Galvojant apie ateitį, kad tokių filmų dar bus sukurtas ne vienas, mums reikia tokios projekcijos. Skaičiuojame, kad išleisti pinigai atsipirks po 5-7 metų“, - aiškino D.Beržinis.

Nors didžiausia išlaidų dalis tenka modernizacijai, kino įrangai, pasak D.Beržinio, nemažai išlaidų sudaro brangstančios paslaugos - valymo, mokesčiai už šildymą ir pan. „Daugelis mūsų kino teatrų yra nuomojamose patalpose. Viskas kyla - BVP kyla, išleidžiami pinigai kasdienėms paslaugoms kyla...“ - vardijo D.Beržinis.

Pasak jo, bilietų kainos netrukdo žmonėms noriai lankyti kino sales - 2017 m. buvo parduota 2,9 mln. bilietų, nors buvo prognozuota jų parduoti mažiau - 2,6 mln. „Žiūrovų skaičius kasmet auga po 17-18 proc. Kai nebeturime nė vieno laisvo bilieto savaitgalį, ar [tai reiškia, kad] žmonėms - per brangu? Kam brangu - renkasi kitą pramogą, nevaikšto į kiną, o žiūri filmą per televiziją. Kam brangu važiuoti taksi, renkasi kitą transportą. Žiūrint į srautus, savaitgaliais pas mus perpildyta, nebeturime vietų, nes būna išpirkti visi bilietai. Tai brangu ar ne, jei išperka bilietus?“ - klausia „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas.

D.Beržinis teigia, kad jų kino teatre bilietų kainos svyruoja nuo 4,5 iki 12 eurų: „Septynis eurus kainuoja paprastas bilietas. Jei esi vaikas, studentas, pensininkas, lojalus klientas - bilietas kainuos pigiau. Bilietų kainos vidurkis šiuo metu siekia apie 5,26 euro. Kaune turime salę su VIP kėdėmis, kur bilietai kainuoja 23 eurus. Ten bilietai išperkami pirmiausiai. Tai rodo, kad žmonėms per brangu ar kad jie nori kokybiškos pramogos, sutinka mokėti tą kainą?"

„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigia, kad didelę įtaką galutinei bilieto kainai turi patalpų nuoma - prekybos centruose ji esą yra labai brangi. „Taip pat svarbūs augantys atlyginimai, elektra, kiti mokesčiai. Galime kalbėti ir apie sezoniškumą - nuo rudens iki pavasario turime didžiausią lankytojų rautą, o vasarą ir net rugsėjo mėnesį jis būna mažiausias. Taigi tai, ką uždirbame per pusmetį, „suvalgome“ per tą ne sezono metą. Kino teatrai geriausiu atveju balansuoja tarp 5 ir 6 proc. pelno. Mokame 21 proc. PVM nuo bilieto kainos, yra ir 2 proc. mokestis LATGA už muziką, grojamą filme. Darbuotojai juk irgi tikisi aukštesnių atlyginimų. Auga ir minimali mėnesio alga (MMA), nors mes stengiamės mokėti daugiau nei MMA“, - aiškino R.Bilinskas.

„Multikino“ atstovas pripažįsta, kad bilietų kainos yra didokos, tačiau kino teatrai esą kariauja ir su „piratais“. „Esame vieni lauke kariai su „piratais“. Šią savaitę turim premjerą „Juodoji pantera“, tačiau šį filmą jau siunčiasi ir interneto vartotojai. Tai - nepažabojamas dalykas. Tai „kerta“ mums per pajamas. Jei filmas atsiranda labai anksti internete, filmo planuotos pajamos visiems kino teatrams krinta apie 30 proc.“ - skaičiuoja R.Bilinskas.

Nors kino bilietai kai kuriems žmonėms neįkandami, pasak R.Bilinsko, kino teatras taiko įvairias nuolaidas ir akcijas.

Filmo "Juodoji pantera" plakatas

Vyriausybė 9 proc. PVM lengvatą aptarnaujantiems sektoriams davė kaip subsidiją nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, iki tol tarifas siekė 21 proc. „Kino teatrai buvo pirmieji į kuriuos prasidėjus pandemijai valdžios atstovai rekomendavo nekeliauti, ar apribojo veiklą, paskutiniesiems leido ją atnaujinti, tikriausiai būsime vėl paskutinieji, kurie grįš į prieš pandeminį verslo lygį“, - apie kino teatrų sektoriaus nūdienos nuotaikos sako „Multikino“ kino teatro rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.

Jo teigimu, PVM lengvata leistų greičiau atsigauti ir kino teatrams, ir filmų kūrėjams, platintojams, kuriems pandemija taip pat stipriai smogė: „Mes kalbame ne apie didesnį pelną šiuo metu, apie vis dar kiek mažesnį nuostolį.“

„Kai kuriems kino teatrams 12 proc. PVM sumažinimas tarp 9 ir 21 proc. - vienintelis pajamų garantas, kompensuojantis infliaciją. Apie pelnus jau esame pamiršę 2,5 metų. Kalbame bent jau apie nulinių balansų siekiamybę“, - sako „Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas. - „Mokesčių atidėjimai, paskolos išlikimo problemos nespręs, reikalinga pagalba. Prašome Seimo ir Vyriausybės atsižvelgti į specifinę sektoriaus proiblematiką ir palikti bent jau PVM lengvatą 2023-iesiems. Tai ženkliai palaikytų išgyvenimo perspektyvas.“

Kino teatro „Cinamon“ atstovės Asta Norvilienės teigimu, PVM lengvatos išlaikymas kino bilietams ir teatrų kavinėms - žūtbūtinai reikalingas, kad kino paslauga esant ekonominei recesijai liktų prieinama vartotojams: „Juk kinas - ne tik laisvalaikis, tai gerų emocijų kūrimo dirbtuvės, kur susirenkame poilsiuis su savo artimaisiais ir draugais.“

Išlaidos elektrai augo iki 10 kartų. Praėjusių metų liepos mėnesį įsigaliojusi PVM lengvata kino bilietams, leido sektoriui sulėtinti paslaugų kainų kėlimą ir išlikti konkurencinėje kovoje. Tačiau nors tai ir buvo gera paskata, bet dėl sumažėjusių žiūrovų srautų, kur iki šiol kino teatrų lankomumas siekia tik 70 proc. viso buvusio 2019 m. srauto, patirtų nuostolių, kurie siekia jau 3 mln. eurų kompensuoti nepavyko.

Kaip teigiama pranešime, per pastaruosius metus kino teatrų kaštai augo eksponentiškai - atlyginimai 25 proc., paslaugos (patalpų valymas, apsauga, techninė priežiūra ir kt.) nuo 50 iki 150 proc., patalpų nuoma nuo nuo 5 iki 15 proc. Tačiau be visa to, kino teatrai sulaukė dar vieno smūgio - energetinių išteklių brangimo - elektros suvartojimo kaštai išaugo nuo 4 iki 10 kartų.

G. Plytniko teigimu, elektros sąskaitų tema bus aktuali visus ateinančius metus, nes kaina vis dar nėra aiški planuojant 2023 metų valstybės biudžetą, bet aišku viena - šios išlaidos kai kur viršija patalpų nuomos išlaidas.

„Liepos mėnesį skaičiuojame 4 kartus padidėjusias išlaidas elektrai, rugpjūtį - 6,5 karto ir elektros sąskaita jau buvo keliais tūkstančiais didesnė nei nuoma. Kai kurių produktų, be kurių kino pramoga prarastų pusę žavesio, tokių tokių kaip spragėsiai, jiems kepti reikalingas aliejus per metus įsigijimo kainos kone padvigubėjo“, - teigia A. Norvilienė.

„Multikino“ rinkodaros vadovas R. Bilinskas primena, kad be augusių elektros kainų, įvairios paslaugos taip pat augo: „Turime ir du ir tris kartus išaugusių sąskaitų, lyginant su tomis pačiomis paslaugomis ar prekėmis skirtomis mūsų veiklai, vasaros pradžioje. Atlyginimų augimas kitiems metams taip pat planuojamas, norisi tai padaryti drąstiškai nedidinant kainų, tikimės būsime išgirsti.“

Kaip tikina kino teatrų atstovai, skirtingai nei daugelis kitų sektorių, kurie kėlė kainas bene dvigubai, kino teatrų bilietų kainos nuo 2019 m. augo tik 9 proc. - 5,43 iki 5,92 euro.

Pasak A. Norvilienės, popandeminiu laikotarpiu bilietų kainos nebuvo keliamos, nes kino teatrai nestokojo noro kuo greičiau žiūrovus sugrąžinti į kino sales. „Norėjome, kad jie vėl pajustų, ką reiškia žiūrėti kiną kartu, kai visa salė kvatodamiesi ar nustėrdami iš netikėtumo patiria tikrą filmo didžiuosiuose ekranuose žiūrėjimo malonumą. Suprantame, kad bilietų kainų padvigubinimas ne tik, kad neišspręstų problemos, bet tik sumažintų žiūrovų skaičių“, - teigia ji.

Kino teatrų siūlomi patogumai ir repertuaras

Kino centras “Forum Cinemas Vingis” į statybą bei įrangą “Forum Cinemas” grupė investavo daugiau nei 40 milijonų litų, statybos darbai truko apie 10 mėnesių. Kino centre yra 66 vietų balkonas, kuriame galima žiūrėti Didžiojoje salėje rodomus filmus. Balkone žiūrovų patogumui skirta dar daugiau dėmesio - platesni atstumai tarp eilių, įrengti patogūs staliukai, visai šalia - jaukus, visiems lankytojams atviras kino baras. Bilietas balkone kainuoja tiek, kiek ir įprastinėje vietoje salėje.

Ypač daug dėmesio yra skiriama kino filmų repertuarui. Įvairių žiūrovų skoniui patenkinti kasdien siūlome žiūrėti populiarią komediją, veiksmo filmą, trilerį, filmą visai šeimai ar animacinį filmuką mažiesiems. Vienuolika kino salių garantuoja žiūrovui, kad jis kone kas valandą galės pasirinkti jo nuotaiką ir poreikius atitinkantį filmą bei atsipalaiduoti. Pristatome ne tik pačius naujausius kino filmus iš Holivudo - visada laukiame ir netradicinio, nekomercinio Europos ar kitų regionų kino filmų mėgėjų. Aktyvų kino žiūrovų gyvenimą žada ir kino festivaliai, netradicinio kino projektai. Tokie renginiai - dažna šventė mūsų kino centre.

Multikino savo žiūrovams siūlo platų užkandžių ir gėrimų asortimentą. Skaniausius sūrius ir saldžius spragėsius galima įsigyti įvairaus dydžio dėžutėse arba su pasirinktu mėgstamu gėrimu (Pepsi, Pepsi Max, Mirinda, 7 Up) galima įsigyti norimo dydžio rinkinį. Mėgstantieji aštriau taip pat neliks nusivylę, jų visada laukia nachos traškučiai sūrio arba barbekiu skonio su sūrio arba salsos padažais pasirinktinai, kuriuos, kaip ir spragėsius, galima įsigyti įvairaus dydžio dėžutėse arba norimo dydžio rinkinį su mėgstamu gėrimu.

Tiek dideliam tiek mažam troškulį padės numalšinti gėrimų įvairovė. Karštą vasaros dieną ar šaltą žiemos vakarą oro temperatūra kino centre ir salėse visada vienoda - 22 laipsniai šilumos, čia veikia oro kondicionieriai. Visus šiuos patogumus iš karto įvertina dažnai kino teatre besilankantys žiūrovai. Tie, kam teko žiūrėti kino filmus svetur, taip pat pripažįsta, kad tokias kino sales turi tikrai nedaugelis Vakarų Europos miestų.

tags: #multikino #sales #nuoma