Lietuvos teritorijoje statybos istorija siejama su pirmųjų gyventojų atsiradimu. Pradžioje statyti nesudėtingi antžeminiai būstai, kurių sienos buvo iš nuožulniai sudėtų rąstelių, apkreikiamos lapais, kartais velėnomis.
Nuo 13 a. pilių sienos mūrytos iš lauko akmenų ir lygaus paviršiaus arba brauktinių molio plytų, surištų degtų kalkių skiediniu. 13 a.-14 a. viduryje vyravo baltiškoji (vendinė) mūro perriša, 14 a. viduryje-17 a. pradžioje - gotikinė, 16 a. viduryje-18 a. - renesansinė.
Kaime statinių pagrindinės medžiagos buvo natūrali mediena, molis, akmenys, kaltinė geležis. Iki 19 a. rąstus tašydavo kirviu, 19 a. Pjautų ir obliuotų lentų lubos pradėtos dėti 18 amžiuje. Kaime nuo senovės laikų buvo paplitusios plūkto molio grindys.
16 a. Lietuvoje pradėti statyti malūnai, liejyklos, spirito varyklos ir plytinės, Vilniuje nutiesti pirmieji mediniai ir mūriniai kanalizacijos nuotakynai. 19 a.
Per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas Lietuvos ūkis buvo labai nuniokotas. 1919 Lietuvoje neveikė nė viena plytinė, trūko visų rūšių statybinių medžiagų.
Pagrindinė statybinė medžiaga buvo medis, nors miškai užėmė tik 16,3 % teritorijos. Nepriklausomos Lietuvos statybos, kaip sistemos, organizavimo pradžia laikoma 1921, kai prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigtas Lietuvos atstatymo komisariatas.
Statybų mastas kasmet plėtėsi, bet daugiausia buvo statoma (apie 70 % visų statinių) kaimo vietovėse, nes po 1922 pradėtos žemės reformos valstiečiai kėlėsi į vienkiemius. Kaime kasmet buvo pastatoma apie 6000 gyvenamųjų namų. 1922-38 kaimo vietovėse iš viso pastatyta apie 248 000 statinių, iš jų - apie 91 500 gyvenamųjų namų.
Per šį laikotarpį miestuose ir miesteliuose pastatyta apie 36 000 statinių, iš jų - apie 20 000 gyvenamųjų namų, daugiau kaip 2800 įvairių įmonių ir gamyklų, daugiau kaip 1200 visuomeninių pastatų.
4 dešimtmečio pabaigoje tik 5 miestuose buvo įrengtas vandentiekio ir kanalizacijos tinklas, prie jo buvo prijungiami nauji visuomeniniai ir pramoniniai pastatai, kai kurie gyvenamieji namai. 1937 pastatyta apie 14 000 medinių pastatų ir tik apie 1000 mūrinių bei apie 2000 molinių ar kitų nedegių medžiagų pastatų.
1939 vyriausybė patvirtino detalų Mūrinės statybos ugdymo planą, pagal kurį buvo numatyta per 10-15 m. visiškai pereiti prie mūrinės statybos, kasmet pagaminti po 300 mln. plytų, 200 000 t kalkių, per 10 m. - 1 mln. t cemento.
Iki 1940 Lietuvoje statybas vykdė daug mažų rangovinių bendrovių. Viena aktyviausiai veikusių buvo brolių D. ir G. Ilgovskių statybos įmonė (įkurta 1921). Iš pradžių ji statė tik pastatus, vėliau pradėjo tiesti ir remontuoti plentus, statyti tiltus.
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo gabių projektuotojų, kurie suprojektavo unikalių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, prižiūrėjo, kad rangovai pastatus statytų gerai ir greitai.
1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo nacionalizuoti bankai ir didžiosios pramonės įmonės. Nacionalizuotas statybos organizacijas perėmė įkurtas Pramoninės statybos trestas.
1941 Vokietijai okupavus Lietuvą, ji tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi. Dauguma fabrikų, daugiausia statybinių medžiagų, neveikė.
Nuo karo veiksmų labai nukentėjo Šiauliai, Klaipėda, Raseiniai, Šakiai ir kiti miestai. Vilniuje buvo sugriauta apie 50 % visų statinių.
Šiandien statybų verslas Šakių rajone išgyvena atgimimą, o įmonės prisitaiko prie naujų tendencijų ir klientų poreikių.
Vilniaus namai. Individualių namų statyba nuo pamatų iki rakto.
Mediniai namai tampa prestižiniais
Pasak V. Morkevičiaus, anksčiau lietuviai galvodavo, jog karkasiniai namai turi neigiamų dalykų, tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė. Jis teigia: "Statistika tokia: 80 proc. namų Lietuvoje - mūriniai, likę - mediniai. Manau, kad po kelerių metų mediniai namai taps prestižiniai, o ne mūriniai. Juose gyventi - daug jaukiau. Tai - pagrindinis jų privalumas. Taip pat tai „sausa“ statyba ir didelis efektyvumas".
Kaip dar vieną išskirtinę savybę jis pažymi statybų terminą. Jei paprastai mūrinį namą gali užtrukti pastatyti apie metus ar pusantrų, tai skydinio namo statybos trunka apie 3 mėnesius.
"100 kv. m namo statybos trunka apie 3 mėn., jo baigtumas siekia 80 proc.", - pažymi jis. Per pandemiją šis terminas nepasikeitė, tačiau prailgo pasiruošimas.
"Dėl pandemijos, žaliavų problemų namo statybų greitis nesikeičia. Jei šiandien norite statyti namą, užsakytume langus, juos gautume po 3-4 mėn. pasiruošimas labai išilgo. Norint dabar pradėti statyti namą, reikėjo prieš pusmetį pasirašyti sutartį. Pas mus - tokios eilės. Terminams įtakos turi medžiagos rinkoje. Anksčiau mėnesis, jei neturi kokios žaliavos, buvo daug. Dabar pasiruošimas statyboms, planavimas - pusė metų mažiausiai. Pernai turėjome sutarčių, tai praktiškai šiuos metus buvome užsipildę. Važiavome, tarėmės, žadėjome grąžinti avansus, kas nenori laukti, bet niekas neatsisakė, laukė", - pasakoja V. Morkevičius.
Pašnekovas skaičiuoja, kad žaliavoms pabrangus dvigubai, statybų kainos išauga apie 20-30 proc. "Kiek tenka kalbėtis su šios rinkos ekspertais, visi sako, kad ateinančiais metais gal nebus brangimo, bet bus tokie patys kaip yra dabar. Didelio pasikeitimo statybose nebus", - spėja jis.
Nedidelio skydinio vasarnamio kainos gali siekti 450 Eur už grindų kv. m, vidutiniškai kaina svyruoja apie 600-700 Eur už kv. m., tačiau po kainų kilimo dabar statybų kainos siekia apie 1000 Eur be vidaus apdailos.
Jis tikina, kad užklausų ažiotažas jau atslūgo, stabiliai juos dėliojasi kitiems metams. Turi kelis šimtus užklausų, per metus pagamina 20
"Vieną kartą 2017 m. stipriai augome ir stipriai nudegėme. Kilome stipriai - nuo kelių namų iki 20, buvo labai sunku sukontroliuoti. Dabar žinome savo galimybes, kiek galime pastatyti. Galime daug parduoti, bet nieko nepadaryti. Praktiškai paaugome 20-30 proc. per pandemiją. Per metus pastatome apie 20 namų, o per dieną gauname 5-6 paklausimus. Jų turime kelis šimtus, bet galime pastatyti tik 20 namų", - skaičiuoja verslininkas.
Iš viso, kaip spėja, per daugiau nei dešimtmetį „Bakūžė LT“ yra pastatę iki 300 įvairiausių tipų namų.
Su darbuotojais, kaip tikina pašnekovas, šiuo metu problemų nėra. Kolektyvas - jaunas ir darbštus. Tačiau būta ir sunkesnių laikų.
"Priimti žmogų nereiškia turėti darbuotoją. Tai mes jau praėjome. Šiandien savo vyrais tikrai didžiuojuosi, jie dirba savarankiškai. Visi vyrai yra iš Šakių rajono, Kudirkos Naumiesčio, o objektai išsidėstę visoje Lietuvoje. Komandos iš čia išvažiuoja ir visą savaitę dirba savarankiškai. Dažniausiai pabėga tie, kurie galvoja, kad labai daug ką moka. Turėjome tokių pabėgimų, bet paskui jie prašosi atgal. Daug yra grįžusių iš užsienio. Galvojau iš pradžių, kad galime daug priimti, bet mokymasis daug užtrunka. Kol asmuo tampa meistru, praeina treji-penkeri metai", - sako vadovas.
Sumažinti darbuotojų kaitą padeda ir Lietuvoje dar neįprasta praktika - keturių dienų darbo savaitė. Darbuotojai, gaudami fiksuota atlyginimą, nepriklausomai nuo darbo dienų skaičiaus, penktadienį visada turi laisvą.
"Pirmadienį išvažiuoja, ketvirtadienį grįžta namo. Prieš dvejus metus statybose pradėjome taikyti keturių darbo dienų savaitę, ji labai pasiteisino - keliais kartais iškilo efektyvumas ir motyvacija. Jie turi noro dirbti, turi laisvą dieną nueiti pas gydytoją, tvarkyti asmeninius reikalus. Jie jau sekmadienį prašosi darbo. Užsibūna, tada norisi vėl dirbti", - šypsosi V. Morkevičius.
Visgi jis pripažįsta, kad darbuotojų motyvacija „banguoja“, tad buvo ir svarstymų grįžti prie įprastos darbo savaitės, tačiau darbuotojai esą vėl pasitempė.
"Normalu, kad yra bangavimas. Dabar pikas, galėtume labai stipriai kilti. Bet mano požiūris, kad žmogus stipriai nenusivarytų ir norėtų dirbti, o ne viską iš jo išspausti, kad mes daugiau turėtume", - pabrėžia jis.
Apie keturių darbo dienų savaitės idėją jis išgirdo per radiją.
"Aš šia idėją kažkada išgirdau per radiją, kad Singapūre yra toks modelis pasiteisinęs. Su broliu nusprendėme pabandyti. Esmė, kad penktadieniais statybose nuo pietų visi pradeda valkioti kojas, pritempinėti laiką. Kainuoja nuoma viešbutyje. Kai viską sudėjome, kad penktadienį žmonės dirba 4 darbo valandas, tai pagalvojome, kad gal mes ne tiek pralošime, o daugiau išlošime, jei išvis šios dienos atsisakysime. Susiskaičiavome, kiek brigada padaro per savaitę anksčiau dirbdama penkias dienas ir kiek dabar. Tai praktiškai viršijome su tomis keturiomis dienomis darbuotojų efektyvumą", - džiaugiasi verslininkas.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „21 Amžius“ brokerės Suvalkijos regione Dangiros Bukšnienės, Šakių rajone pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai suaktyvėjo.
Palyginti su praėjusiais metais, šiemet rajone padaugėja parduodančiųjų ir perkančiųjų gyvenamuosius būstus.
„Vilniuje bei kituose šalies didmiesčiuose visiškai kitokia būstų paklausa ir jų kainos. Šakiai yra provincija, todėl ir nekilnojamojo turto kainų lygis čia labai specifinis. Miesto centre esantys butai ar namai pirkėjų sulaukia greičiausiai“, - sako D. Bukšnienė.
Kaip pastebi pašnekovė, Šakių mieste butai kainuoja gerokai brangiau nei kaimyniniame Jurbarko mieste. Šakiuose dviejų kambarių buto kaina gali svyruoti apie 20-30 tūkst. eurų, o panašų butą Jurbarke nesunku įsigyti už kur kas mažesnę kainą.
„Kiekvienas būsto savininkas nori savo turtą parduoti kuo brangiau, o pirkėjas jį įsigyti kuo pigiau. Iš tiesų svarbu tai, kad nekilnojamojo turto kaina būtų reali“, - sakė D. Bukšnienė, pastebėdama, jog agentūros darbuotojai būtent ir padeda žmonėms nustatyti patrauklią nekilnojamojo turto pardavimo kainą, įvertinant realią situaciją nekilnojamojo turto rinkoje.
Neretai gyventojai parduodamų būstų kainas nustato remdamiesi informacija apie pažįstamų sudarytus sandorius.
Kaimo vietovėse esančių sodybų kainos gana neaukštos. Gelgaudiškio seniūnijoje 40 arų sodybą vienkiemyje su puikiai įrengtu mūriniu namu šiuo metu galima nupirkti tik už 12-13 tūkst. eurų. Gelgaudiškio miestelyje panašus namas su gerokai mažesniu sklypu kainuoja 40 tūkst. eurų, o Šakiuose - net dvigubai brangiau.
„Krenta į akis tai, kad vis dažniau jaunos šeimos dairosi sodybų vienkiemiuose. Labai gražu, kada žmonės, padirbėję užsienyje, grįžta į savo rajoną ir nori įsikurti kaime, kadangi sodybų kainos čia itin patrauklios. Apskritai rajono rinkoje vyrauja vietos gyventojų sandoriai - iš kitų rajonų atvykstančiųjų gyventi į Šakius ir perkančių būstus yra labai mažai“, - sakė nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.
„Neseniai teko parduoti vienkiemius Pajotijyje bei Turčinuose. Tokias sodybas paprastai perka jaunos šeimos su vaikais, norinčios iš miesto sugrįžti gyventi į kaimą, kadangi čia pragyvenimas yra daug pigesnis nei mieste“, - pastebėjo pašnekovė.
Beje, pagyvenę pensinio amžiaus žmonės, kurie jau neturi pakankamai jėgų prižiūrėti nemažas savo sodybas, atvirkščiai, parduoda savo gyvenamuosius namus ir perka nedidelius butus. Šiuo metu Šakiuose patys populiariausi vieno bei dviejų kambarių butai.
Dažnai į nekilnojamojo turto agentūrą skambina šakiečiai, šiuo metu gyvenantys ir dirbantys užsienyje, ir domisi nekilnojamuoju turtu Šakiuose bei rajone. Anot D. Bukšnienės, emigrantai yra vienas iš Zanavykijos krašto nekilnojamojo turto rinkos variklių.
Rajono nekilnojamojo turto rinkoje pasitaiko įvairių, kiekvienam pagal atskirus poreikius ir piniginę tinkančių pasiūlymų. Štai dviejų kambarių butą Šakiuose galima nusipirkti ir už 15 tūkst. eurų, o už beveik 30 arų sodybą gražioje vietoje Kriūkuose tektų sumokėti 21 tūkst. eurų. Gyvenamasis namas Šakiuose gali kainuoti nuo 30 iki 100 tūkst. eurų.
Dažniausiai jaunos šeimos ieško gyvenamųjų namų iki 100 kv. metrų ploto. Pageidauja, kad jie būtų suremontuoti ir šiuolaikiškai įrengti. Vieni nori, kad namas būtų su baldais ir visa buitine technika, kiti nori atsivežti savo baldus“, - sakė pašnekovė.
Populiaresni mūriniai namai, o ypatingas dėmesys kreipiamas į vietą, kurioje yra sklypas. Dauguma nori gyventi miesto centre, svarbiausia - patogus privažiavimas ir asfaltuotas kelias. Tas pats ir su vienkiemiais - svarbiausia, kad būtų įrengtas privažiavimas bei visos reikalingos komunikacijos.
Šiuo metu Šakiuose pardavinėjame du gyvenamuosius namus Aušros gatvėje. Paskambinęs žmogus man ir sako, kad čia bloga vieta, nes ne miesto centras. Tada kyla klausimas, kur Šakiuose centras. Vienam galbūt prie bažnyčios, kitam prie ligoninės bus miesto centras“, - sunkiai nuspėjamais pirkėjų pageidavimais stebisi D. Bukšnienė.
Aptariame Jūsų planuojamą sklypą, viziją, biudžetą ir terminus. Padedame išsigryninti, kokio namo iš tiesų reikia, kad atitiktų gyvenimo būdą ir galimybes.
Apskaičiuojame namo statybų sąmatą, suskirstome ją etapais, pasirašome sutartį ir nustatome terminus. Atsiskaitymai vyksta pagal realų darbų progresą.
Darbus atliekame etapais: atlikimas - pridavimas - atsiskaitymas. Visi darbai fiksuojami nuotraukomis, suteikiame reguliarų grįžtamą ryšį.
Atliekame sandarumo matavimus, padedame su sertifikavimu ir namo įregistravimu. Užtikriname, kad viskas būtų iki galo sutvarkyta.
Pagal STR įstatymus suteikiame 10 metų garantiją paslėptoms konstrukcijoms. Po pridavimo liekame pasiekiami konsultacijoms ir patarimams.
Karkasinio namo medinė konstrukcija statybų aikštelėje surenkama per 1-2 savaites, namas su fasado plokšte, šiltinimu ir stogo danga pastatoma per 4 savaites, su daline apdaila namas įregiamas per 2-3 mėn.
Konstruktyvas surinkinėjamas ant žemės pagal specialiai paruoštus konstuktyvinius brėžinius. Maksimaliai leisitina paklaida per visą karkasinio namo konstrukciją ne daugiau 2-3mm. Tai liečia tiek pamatus, tiek sienas, tiek stogą.
Šis tikslumas leidžia lengvai įgyvendinti namo kokybiško šiltinimo ir sandarinimo reikalavimus.
Karkasinio namo statyba
Dvarų sodybų architektūra Šakių krašte
Šakių kraštas turtingas dvarais, o šie paveldo objektai turtingi išskirtine istorija. Siekdami atskleisti istorijos lobius ir ateities kartoms parodyti dvarų kultūros išskirtinumą, Šakių kultūros centro Lukšių ir Gelgaudiškio padalinių darbuotojai įgyvendina nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektą „XIX a.
Dvarų sodybų architektūra yra labai svarbi Lietuvos architektūrinio paveldo dalis. Šakių rajono teritorijoje yra net 4 dvarų sodybos, paskelbtos saugomais kultūros paveldo objektais.
Dviejuose jų - Zyplių ir Kidulių dvaruose jau antrą dešimtmetį vykdoma kultūrinė, edukacinė bei turistinė veikla, siekiant bendruomenes ir pavienius turistus supažindinti su panemunių krašto nekilnojamojo kultūros paveldo istorija.
Atliepiant į šiemet skelbtą Europos kultūros paveldo dienų temą „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ Šakių kultūros centras ieškojo sąsajų tarp Zyplių ir Kidulių dvarų architektūros ypatumų - visuomenei bei specialistams kartu su paveldo ir dvarų istorijos tyrinėtojais tiesia pažinimo simbolinį tiltą nuo vieno iki kito objekto.
Europos paveldo dienų metu rugsėjo 13-15 dienomis bus siekiama atkreipti dėmesį į Zyplių ir Kidulių dvarų pastatų architektūrą - kiekviename jų surengti keli teminiai renginiai: seminaras, paskaita, apskrito stalo diskusija.
Rugsėjo 13 d. Kidulių dvaro svirne rengiama Lietuvos architektūros istoriko, architektūrologo, menotyrininko, profesoriaus, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro Vytauto Levandausko paskaita „Mūro pastatų ypatumai: Kidulių ir Zyplių dvarai“.
Po paskaitos klausytojai bus kviečiami į pažintinę ekskursiją po Kidulių dvaro teritoriją, kurioje yra net 23 statiniai. Tik 2 iš jų restauruoti - gyvenamasis namas ir svirnas, kiti unikalūs mūriniai pastatai ar jų likučiai reikalauja paveldo specialistų ekspertų dėmesio ir skubių gelbėjimo darbų.
Apžiūrėjus ir įvertinus pastatų būklę renginio dalyviai - paskaitos autorius, paveldosaugos specialistai, Šakių savivaldybės atstovai, Kidulių bendruomenės aktyvas, kultūros darbuotojai, žiniasklaidos atstovai - kviečiami į apskrito stalo diskusiją „Misija (ne)įmanoma: išgelbėti Kidulių dvaro mūrą“.
Jos metu bus aptartos opiausios Kidulių dvaro pastatų išsaugojimo problemos, pasidalinta įspūdžiais ir galimybėmis stabdyti mūro irimo procesus.
Rugsėjo 15 d. Zyplių dvare rengiama architektūros istoriko, architektūros paveldo eksperto dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita „Paradinis ir ūkinis kiemas: Zyplių ir Kidulių dvarų atvejai“.
Klausytojams bus pasakojama apie dvarų oranžerijas, parkus, reprezentacinius kiemus, paradinius ir asmeninius rūmų apartamentus, taip pat aiškinama, kas vykdavo didžiuliame dvaro ūkyje, kur gyveno ir dirbo tarnai.
Lektorius nagrinės konkrečius - Zyplių ir Kidulių dvarų kiemų atvejus, pateiks lyginamojo pobūdžio žinių, apžvelgs minėtų dvarų architektūros ypatumus europos kontekste.
Po paskaitos rengiamos diskusijos, kurias taip pat moderuos dr. M.
Baigiamasis Europos dienų minėjimo renginių akcentas - klasikinės muzikos koncertas, vyksiantis Zyplių dvare.
Zyplių dvaras
Apibendrinant, statybos Šakių rajone turi gilias istorines šaknis ir nuolat kinta priklausomai nuo ekonominių, socialinių ir technologinių veiksnių. Šiandien rajone galima rasti įvairių tipų būstų - nuo tradicinių mūrinių namų iki modernių karkasinių statinių, o kainos ir tendencijos atspindi bendrą šalies nekilnojamojo turto rinkos situaciją.