Lietuva, nors ir nedidelė šalis, pasižymi turtingu kultūriniu gyvenimu. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, festivaliai, parodos ir iniciatyvos, pritraukiančios tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš užsienio. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių pastarojo meto įvykių, atspindinčių Lietuvos kultūros įvairovę ir gyvybingumą.
Muzikos festivaliai ir koncertai
Muzika užima svarbią vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime. Šalyje vyksta daugybė įvairių žanrų festivalių, pritraukiančių tiek klasikinės, tiek šiuolaikinės muzikos gerbėjus.
Festivalis "Gaida"
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro interpretacinėms ištarmėms buvo skirtas spalio 30-osios „Gaidos“ vakaras, įvykęs Šv. Kotrynos bažnyčioje. O jų įvairovei puikią terpę sukūrė penkios labai skirtingos kompozicijos: Onutės Narbutaitės, Vytauto Laurušo, Ramūno Motiekaičio, Stafano Gervasoni ir Hannos Kulenty.
Šių kūrinių visuminę kompoziciją sulydė ir dar keli šiam koncertui būdingi dalykai, vienas kurių - rimties dimensija, tegu ir atsiskleidusi keleriopai: intymiu kamerinės raiškos taurumu, divertismentišku ar siuitišku kameriškumu, garso transformacijomis ar kitų žanrų inspiruotais „skoliniais“.
Ir dar pora išskirtinumų - Šv. Kotrynos akustika, paneigianti bet kokį tiesmukišką skambesio medžiagiškumą, ir bažnyčios išorės bei vidaus architektūra kaip puošnumo, skonio, sąmojo ir išmonių dermė. Šv. Kristoforo kamerinio orkestrui diriguoja Juha Kangas.
A. „Gaidos“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje (spalio 28 d.), kuriame griežė Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas jaunos dirigentės Adrijos Čepaitės iš Graco, prasklaidė kai kuriuos pašnibždom skleidžiamus mitus, pavyzdžiui, kad Lietuvos kamerinis orkestras neperpranta šiuolaikinės muzikos, kad Algirdas Martinaitis nieko rimta nekuria, siekia tik šokiruoti ir pan., taip pat apnuogino vieną problemą, kai rimti koncertų ar festivalių rengėjai pasiduoda gudriai suregztam vadybiniam „piarui“ ir nuolat užkimba ant reklaminių kabliukų.
Apie tokius paradoksus teko pagalvoti ir šiame koncerte, išgirdus „prestižinės smuikininkės“ Aishos Syed, kilusios iš Dominikos Respublikos, atliekamą jai skirtą naują Algirdo Martinaičio kūrinį. Aisha Syed, Adrija Čepaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras.
Kiti muzikiniai įvykiai
- Spalio 25 d. Nacionalinės filharmonijos salėje skambėjo Hannos Kulenty opusas „Part One“, pačios autorės teigimu, - jos Trečiosios simfonijos pirmoji dalis.
- XXVII šiuolaikinio džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ pakvietė į įžanginį koncertą sostinės salėje „Piano.lt“.
- Gidonas Kremeris ir orkestras „Kremerata Baltica“ kartu su pianiste Martha Argerich surengė bendrą koncertą Vilniuje.
Socialinės iniciatyvos ir projektai
Lietuvoje aktyviai vykdomos įvairios socialinės iniciatyvos, skirtos rūpintis bendruomenės nariais ir skatinti socialinę atsakomybę.
Projektas „Būk matomas kelyje“
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje jau ketvirtus metus organizuojamas prevencinis projektas „Būk matomas kelyje“. Visą spalio mėnesį 5-8 kl. ir I-IV gimnazijos kl. mokiniai, vadovaujami mokytojo Vytauto Arlausko, per technologijų pamokas kūrė, atsakingai pjaustė, klijavo įvairiaspalvius atšvaitus, juos kruopščiai dailino.
Gerumo akcija
Informuojame, kad Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos organizuojama Gerumo akcija surinko 6194,44 eurus. Prie akcijos aktyviai prisidėjo ir kitos Vilniaus r. švietimo įstaigos.
Socialiai atsakingiausios mokyklos konkursas
Nebūk naivus kelyje sąjunga nuo 2017 m. sausio 2 dienos iki birželio 1 d. (imtinai) skelbia Socialiai atsakingiausios mokyklos konkursą. Konkurso tikslas - apjungti bendrojo ugdymo mokyklas, kurios įkurtų Sąjungos savanorių padalinius.
Asmeninės istorijos ir patirtys
Lietuvos kultūrinį gyvenimą praturtina ne tik dideli renginiai, bet ir asmeninės žmonių istorijos bei patirtys.
Marius Italijoje
Žurnalas vaikams „Bitutė“ kviečia susipažinti su Mariumi, kuris jau beveik trejus metus gyvena Italijoje. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, mokyklą, draugus ir pomėgius.
Kunigo Valdo Aušros mintys
Kunigas dr. Valdas Aušra, Mažosios Lietuvos autochtonų palikuonis, dalijasi savo mintimis apie gyvenimą, literatūrą ir kunigystę. Jis teigia, kad gebėjimas kurti yra mūsų atvirumo Dievui išraiška.
Artūro istorija
Anoniminis pašnekovas, įveikęs priklausomybes, pasakoja apie savo gyvenimo sunkumus ir atradimus. Jis dirba socialiniu darbuotoju ir padeda kitiems žmonėms, patiriantiems panašias problemas.
Lithuania Explained in 10 Minutes (Geography, People, History)
Politikų ir tarnautojų turtas užsienyje
Politikų ir tarnautojų turto deklaracijos rodo, kad valdžios atstovų ir jų sutuoktinių užsienyje valdomas nekilnojamasis turtas vertas daugiau kaip 23 mln. eurų, o kai kurie būstus nusipirko visai neseniai.
Daugiau kaip 200 politikų, valstybės tarnautojų ir viešų asmenų deklaravo turto užsienyje už 23 mln. eurų. Pavyzdžiui, R. J. Jankūnas pernai Ispanijoje įsigijo turto už 123 tūkst. eurų.
Štai informacija apie kai kuriuos politikus ir jų turtą užsienyje:
| Politikas | Šalis | Turto vertė | Pastabos |
|---|---|---|---|
| R. J. Jankūnas | Ispanija | 123 tūkst. eurų | Įsigijo 2023 m. |
| Dainoras Bradauskas | Turkija (Alanija) | 132 tūkst. eurų | Valdo 2 butus |
| Asta Skaisgirytė | Neatskleidžiama | 82 tūkst. eurų | Įsigijo 2024 m. |
| Raimundas Vaikšnoras | Neatskleidžiama | 200 tūkst. eurų | Šeimos nuosavybė |
Knygos ir literatūra
Literatūra taip pat užima svarbią vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime. Leidžiamos naujos knygos, vyksta susitikimai su rašytojais ir vertėjais.
Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Neoficialiai manoma, kad būtent šis kūrinys lėmė Švedijos akademijos sprendimą 2018-aisiais skirti rašytojai Nobelio literatūros premiją.
Andriaus Sniadeckio skaitymai
Prancūzų institute Lietuvoje įvyko kasmetiniai Andriaus Sniadeckio skaitymai. Šių metų skaitymų tema - organologijos apžvalga Sniadeckio darbuose.